Vaistų gamyba (referatas)
Dabartiniu metu įvairios kilmės vaistingosios medžiagos (augalinės, gyvulinės, sintetinės ), kad būtų patogiau jas priimti, prieš vartojimą vienokiu ar kitokiu būdu paruošiamos. Vaistų paruošimo būdus nagrinėja vaistų formų ir farmacinių preparatų technologija. Jau senovės Graikijos ir Romos gydytojai pradėjo tobulinti vaistų gamybą. Garsus Romos mokslininkas gydytojas Klaudijus Galenas (130-200 m.e.) pradėjo gaminti ištraukas iš vaistingųjų augalų, iš dalies atskirdamas veikliąsias augalo sudėtines dalis nuo neturinčių gydomosios reikšmės medžiagų. Jo garbei tokio pobūdžio ir kai kurie kiti preparatai vadinami galeniniais (Galenica). Pirmąjį receptūros vadovėlį parašė graikų gydytojas Skribonijus Largus (Skribonius Largus). Viduramžiais arabų mokslininkai davė nemažai žinių apie vaistų paruošimą ir išrašymą. Europoje pirmieji receptūros vadovėliai pasirodė XI – XII a. Šių dienų receptūra, kuri remiasi naujausiais medicinos ir farmacijos mokslų pasiekimais, žymiai skiriasi nuo praėjusių šimtmečių receptūros.