Alkoholizmas

Alkoholizmas - tai lėtinė liga, kurią sukelia dažnas alkoholio vartojimas. Reiškiasi liguistu potraukiu alkoholiui. Sergant alkoholizmu gali atsirasti psichozė, o dėl alkoholio skilimo produktų poveikio - sutrikti kepenų funkcija. Pamažu gali vystytis alkoholinė degradacija. Girtumas reiškiasi psichiniais, neurologiniais ir somatiniais sutrikimais. Visa tai priklauso nuo alkoholio dozės ir nuo jo rezorbcijos iš virškinimo trakto greičio, taip pat ir nuo organizmo jautrumo alkoholiui. Riebus maistas ir krakmolas slopina alkoholio rezorbciją plonojoje žarnoje, o gazuoti gėrimai - greitina. Jautrumas padidėja, kai žmogus išvargęs, alkanas, neišsimiegojęs, sušalęs ar perkaitęs. Sergant lėtiniu alkoholizmu kita alkoholio dozė išgeriama tada, kai ankstesnioji dozė dar tebeveikia. Šiuo metu manoma, kad suaugęs, nuo alkoholio nepriklausomas vyras, per parą gali išgerti iki 660ml. alaus, 320ml. vyno ir iki 80ml. stipraus (40%) alkoholinio gėrimo. Be to, rekomenduojama bent viena visiškos abstinencijos para per savaitę. Alkoholį vartoti rizikinga, jei vyras per vakarą išgeria 4 kartus didesnę dozę nei nurodyta, o savaitinė dozė yra 7 kartus didesnė. Moterims šie rodikliai yra 2 kartus mažesni.

I stadija. Pakinta alkoholinio apsvaigimo pobūdis, mažiau išreikšta pakili nuotaika, atsiranda grubumas, agresyvumas, dirglumas. Pamažu alkoholis tampa priemone, padedančia palaikyti gerą nuotaiką, užmiršti nemalonumus, atsipalaiduoti.. Nebelieka kitų interesų, pasigėrimas tampa vieninteliu tikslu, susigalvojama įvairių progų išgėrimams. Alkoholiu piktnaudžiaujama reguliariai, 2-3 kartus per savaitę. Didėja organizmo tolerancija alkoholiui, apgirtimui reikalingos 2-3 kartus didesnės dozės nei anksčiau. Pradėję gerti, nebegali sustoti, pasigeria iki sunkaus apgirtimo. Geriama nepaisant neigiamų socialinių pasekmių, pvz.:kad sekančią dieną reikės eiti į darbą. Išnyksta vėmimo refleksas, galimi trumpalaikiai atminties praradimai. II stadija. Išgėrinėjimus vis labiau skatina emociniai faktoriai: pablogėjusi nuotaika, dirglumas, nuobodulys. Alkoholis būtinas normaliai savijautai palaikyti. Tolerancija pasiekia maksimumą, dozės 3-6 kartus viršija įprastines. Nutraukus ar smarkiai sumažinus alkoholio vartojimą, vystosi abstinencijos sindromas. Pradedama piktnaudžiauti surogatais. Galimos įvairios somatinės komplikacijos.

Kiek plačiau mėginsiu aptarti moterų priklausomybės nuo alkoholio problemą. Pirmiausia – klinikinis atvejis. 39 metų Virginijai, piktnaudžiavusiai alkoholiu, ligoninėje, į kurią ji pateko ypač pablogėjus sveikatos būklei, buvo intensyviai teikiama pagalba, bet ji išgyveno tik parą. Apie jos mirtį artimieji kalbėjo gana ramiai, susitaikę su tuo, kas atrodė neišvengiama, sakydami: „Jau seniai matėme, kad blogai baigsis“. Pacientė iš tiesų buvo pražudžiusi asmenybę, netekusi interesų, tapusi degradavusia alkoholike – tokių yra tūkstančiai ir jos labai panašios viena į kitą. Artimieji nebegalėjo jos, kaip individualybės, atpažinti. Virginijos vaikystė buvo sunki: mama dirbo viena, tėvas buvo girtuoklis. Nuo mažens mergaitė matė jį nuolat girtaujantį. Pati Virginija pradėjo vartoti alkoholį 17 metų. Nors įgijo aukštąjį prekybininko išsilavinimą, darbus prarasdavo vieną po kito – per girtavimą. Paskutiniuosius 3 metus ji tenkindavosi atsitiktiniais uždarbiais prekiaudama turguje. Visus pinigus pragerdavo. Su vyru buvo išsiskyrusi prieš 10 metų, duktė – protiškai atsilikusi. Paskutiniaisiais gyvenimo metais negėrusi moteris ištverdavo vos vieną kitą dieną.

Be anksčiau minėtų priežasčių, kurios gali sukelti alkoholizmą, paminėsime ir kai kuriuos motyvus, skatinančius paauglius vartoti svaigalus: noras atrodyti vyresniems, mėgdžioti suaugusius, smalsumas, noras pajusti svaigalų poveikį, nepriklausomybės troškimas, tradicijų mėgdžiojimas, noras šokiruoti tėvus ir draugus, noras būti pripažintam tam tikroje grupėje, noras parodyti savo vyriškumą, drąsą. Dažniau linkę girtauti paaugliai, kurie greit pasiduoda kitų įtakai, menkai fiziškai išsivystę, labilių emocijų, abejingi viskam, niekuo nesidomi, tingi mokytis, neužsiima užklasine veikla, nesportuoja. paprastai tokie paaugliai išgėrinėja tik grupėmis alų, vyną. Svaiginimasis tampa savotišku ritualu, bendravimo forma, kurios dėka toks paauglys įsitvirtina kompanijoje. Jei paauglys pradeda išgėrinėti iki 13 metų, tai tolerancija alkoholiui iš pradžių yra nedidelė, vėliau (po 1,5 - 2 metų) aktyvios alkoholizacijos gali pasiekti aukščiausią lygį. Jei išgėrinėjama 1-2 kartus per savaitę, alkoholio euforizuojantis poveikis blanksta, o tai priverčia griebtis dažnesnio alkoholio vartojimo ir didesnių dozių. Jei alkoholio dozė didinama, paaugliams ir jaunimui ilgiau išlieka apsauginė vėmimo reakcija.

Didelis yra sukrėtimas, kai žmogų ištinka nelaimė, kurios jis nesitikėjo ir nelaukė, bet dar didesnė ir baisesnė nelaimė, gal net nusikaltimas būna tada, kai žmogus, pats žinodamas, ką jis daro, neša tą nelaimę sau asmeniškai, savo šeimai ir savo tautai. Jei girtuokliauja nekultūringos tautos, tai galima skakyti, kad jos dar nesubrendo, kad nepajėgia savo poelgių tvarkyti, bet kaip paaiškinti, kodėl taip daro žmonės, kurie gyvena senų pasaulio kultūrų kraštuose ir Lietuvoje? Mokslas jau tiksliai ištyrė, kad dėl girtuokliavimo išyra šeimos, auga skyrybų skaičius, smunka žmonių moralė ir sparčiai daugėja kriminalinių nusikaltimų. Be to, plinta paleistuvystė, o su tuo yra susiję užsikrėtimai lytiškai plintančiomis ligomis. Tūkstančiai nekaltų žmonių tampa girtų vairuotojų aukomis, kurie dažnai patys žūsta, tuo pat metu ir kitiems nešdami nelaimes. Girtavimas yra žalingas didelėms tautoms, bet jis ypač žalingas mažoms, nes girtavimas pagreitina fizinį, moralinį ir dvainį degradavimą. Visame pasaulyje pirmos stadijos girtuokliu laikomas žmogus, kuris tam tikromis progomis be saiko pasigeria bent 4 kartus per metus. Antros stadijos girtuokliu laikomas tas, kuris per metus pasigeria 12 kartų ir net daugiau.

Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro specialistų, moterų alkoholizmas turi specifinių bruožų. Moterų priklausomybė dažniausiai atsiranda vėliau nei vyrų, pagalbos į gydymo įstaigą dauguma kreipiasi apie 40 – ies, jau priklausomos nuo svaigalų. Jei piktnaudžiavimo alkoholiu požymiai ima ryškėti vyresniame amžiuje, dažniausiai jie lydi anksčiau prasidėjusią depresiją. Sulaukę 50 – 60 metų moterys, skirtingai nei vyrai, žymiai rečiau nustoja gerti savo pastangomis. Moterys dažniausiai pateikia šias besaikio alkoholio vartojimo priežastis: pogimdyminė depresija, nevaisingumas, abortas, gimdos pašalinimas, persileidimas, lytinis šaltumas; psichologinės traumos – artimųjų mirtis, skyrybos; ekonominiai ir socialinės gerovės stoka – pinigų stygius, kasdieninė rutina, sekinanti mažų vaikų priežiūra. Specialistų nuomone, moteris į alkoholizmą gali pastūmėti: vieno arba abiejų tėvų netektis ankstyvoje vaikystėje, tėvų, o ypač motinos šiurkštumas, priešiškumas savo vaikui. Įtakos turi neadekvatūs jausmai: savęs nuvertinimas, kasdieninė įtampa, nesaugumas, susipainiojimas jausmuose ir t.t.

Tik Jūs pats galite nuspręsti, ar norite būti Anoniminių alkoholikų draugijos nariu, - jei galvojate, kad tai Jums gali padėti. Mes susibūrėme į AA, kadangi nebegalėjome kontroliuoti savo gėrimo. Mes vis dar negalėjome prisipažinti, kad niekuomet nebegalėsime saikingai gerti. Po to išgirdome iš AA narių, kad mes esame ligoniai. Sužinojome, kad daugybė žmonių lygiai kaip ir mes kenčia dėl kaltės, baimės, vienatvės, beviltiškumo jausmų. Sužinojome, kad šie jausmai mus lydi dėl to, kad mes sergame alkoholizmu. Mes pasistengėme suvokti, ką alkoholis mums padarė. Čia pateikiame keletą klausimų, į kuriuos pabandėme sąžiningai atsakyti. Jei į keturis ar daugiau klausimų atsakėme TAIP, reiškia, esame giliai įklimpę į bėdą dėl girtavimo. Pažvelkite dabar į save. Atminkite, kad nėra jokios gėdos pripažinti, kad turite tokių rūpesčių.

Nustatyta, kad apie trečdalis savižudžių yra priklausomi nuo alkoholio. Savo ruožtu 5-10% piktnaudžiaujančių alkoholiu asmenų baigia gyvenimą savižudybe. Daugelis nusižudo būdami neblaivūs. Alkoholio problemų turėjusiems savižudžiams būdinga:
· labai ankstyva girtavimo pradžia;
· ilgi girtavimo laikotarpiai;
· pasigėrimai;
· prasta (fizinė) sveikata;
· prislėgta nuotaika;
· nesklandus asmeninis gyvenimas;
· neseniai patirta asmeninė netektis (iširusi šeima, skyrybos arba mirtis);
· nepatenkinami darbo rezultatai. Nusižudę piktnaudžiaujantys alkoholiu asmenys ne tik buvo pradėję girtauti jauni, labiau pasigerdavo, bet ir dažnesniais atvejais gimė ir augo girtaujančiose šeimose. Paaugliams savižudžiams vis dažniau nustatomas piktnaudžiavimas narkotikais ir kitomis psichoaktyviomis medžiagomis.
Alkoholizmo ir depresijos sutapimas labai didina savižudybės pavojų

Gatvėje sutiktų klaipėdiečių teiravomės, ką jie žino apie kodavimą nuo alkoholizmo, ar alkoholizmas yra liga, ką jie mano apie nepilnamečių girtavimą, apie besaikį alaus plempimą...

Inga

Nežinau, kas yra kodavimas nuo alkoholizmo, nors kažką teko girdėti. Alkoholizmas greičiausiai yra liga. Ją išsigydyti gali tik turintis valios žmogus. Alus yra alkoholis, nes turi laipsnių. Šiais laikasi jaunimas geria per daug. Matau, kaip girti vaikšto gatvėje.

Tadas

Nemokėčiau paaiškinti, kas yra kodavimas. Gal padeda mažinti priklausomybę? Teko apie tai girdėti iš televizijos, draugų, skaityti laikraščiuose. Alkoholizmas - ir liga, ir priklausomybė. Tai didelė bėda, nes mažėja darbo ir žmonės geria. Jaunimas irgi labai geria, seka tėvų pėdomis. Alus yra alkoholis, nors kitiems - ir gaivinamasis gėrimas.

Nijolė

Žmonės koduojasi, o paskui kurį laiką negeria alkoholio. Bet jei žmogus pats nenorės, tai nepadės joks kodavimas. Reikia pačiam valios turėti, priešingu atveju jokie vaistai nepadės. Alkoholizmas prasideda nuo silpnybės, o paskui baigiasi liga. Dirbu mokykloje ir universitete, mano aplinkoje negeriama. Nematau girto jaunimo. Alus - alkoholis, nuo jo taip pat galima pasigerti, jei vartosi dideliais kiekais.

Kaip nustatyti, ar aš tikrai esu alkoholikas? Tai nustatyti galite tik jūs pats. Daugelis dabartinių AA narių prisimena, kaip jiems būdavo sakoma, kad jie ne alkoholikai, ir patariama tiesiog ugdyti valią, pakeisti aplinką, daugiau ilsėtis arba imtis kokios nors naujos veiklos. Bet pagaliau tie žmonės vis tiek kreipdavosi į AA, nes širdies gilumoje suprato, kad alkoholis juos įveikė, ir būdavo pasirengę išbandyti bet ką, kad tik galėtų išsivaduoti nuo neįveikiamo potraukio gerti. Kai kurie iš tų žmonių patyrė sunkius išmėginimus, kol suprato, kad alkoholis ne jiems. Jie visiškai puolė, alkoholis privedė juos iki vagysčių, melo, išdavysčių, o kartais net žmogžudysčių. Jie blogai atlikdavo savo pareigas darbe, o namuose tapo nebepakenčiami. Jais visiškai nebebuvo galima pasitikėti. Jie alino save dvasiniai ir fiziniai. Tačiau tarp tų, kurie kreipėsi į AA, būdavo ir kitokių, su ganėtinai padoriomis biografijomis. Jie niekada nebuvo sėdėję kalėjime, priverstinai gydomi, ir jų besaikio gėrimo nepastebėdavo nei draugai, nei artimieji. Tačiau kuo aiškiau jie imdavo suprasti, kas yra alkoholizmas, tuo baisesnė jiems atrodydavo ateitis, ir jie atėjo į AA draugiją nelaukę, kol liga dar labiau progresuos. "Saikingas alkoholizmas" - tik iliuzija. Ir tik pats žmogus gali nustatyti, ar jis priklausomas nuo alkoholio, ar ne.

Yra daug įvairių nuomonių šiuo klausimu. Kalbant apie AA narius, dauguma jų mano, kad alkoholizmas - liga, kuri progresuoja, jos negalima visiškai išgydyti, bet ji, kaip ir daugelis kitų ligų, gali būti sustabdyta. Todėl daugelis AA narių galvoja, kad šios ligos yra dvi priežastys: fizinis potraukis ir psichinė priklausomybė nuo alkoholio, ir kad, nepaisant šios ligos pasekmių, išgydyti ją tik valios pastangomis neįmanoma. Tie alkoholikai, kurie prieš ateidami į AA draugiją daugelį kartų nesėkmingai mėgino mesti gerti, ima manyti, kad jie neturi valios, o galbūt net psichinės pusiausvyros. AA požiūris į alkoholizmą kitoks. Čia manoma, jog alkoholikai yra ligoniai, turintys galimybę sveikti, jeigu laikysis paprasčiausios gydymosi nuo alkoholizmo programos. Jos praktinę naudą patvirtina daugiau kaip du milijonai ja pasinaudojusių vyrų ir moterų. Alkoholizmas kaip ir bet kuri kita liga neturi nieko amoralaus. Ir jeigu žmogus susirgo, tai visiškai nebesvarbu, turi jis valią ar ne, todėl kad liga atėmė iš jo pasirinkimo galimybę gerti ar negerti. Svarbu tik, kad žmogus pripažintų, jog jis serga, ir pasinaudotų siūloma pagalba. Taip pat reikia ir didelio noro pasveikti, nes patirtis rodo, kad AA programa sėkmingiau veikia tais atvejais, kai alkoholikai nuoširdžiai stengiasi mesti gerti. Kai žmonės patys aiškiai nežino, ar jie nori mesti gerti, programa jiems dažnu atveju padeda mažiau.