Šizofrenija
Šizofrenija serga apie 1% pasaulio gyventojų. Tiek vyrai, tiek moterys šizofrenija serga vienodai dažnai. Vyrams šizofrenija pasireiškia kiek anksčiau. Jiems psichoziniai simptomai (haliucinacijos, kliedesiai) ima reikštis 15-25 gyvenimo metais. Moterims simptomai dažniausiai išryškėja apie 25-35 gyvenimo metus. Žinoma, kad šizofrenija gali kartotis šeimose. Jei vienas iš identiškų dvynių suserga šizofrenija, kito tikimybė susirgti šia liga yra 40-50%. Jei vienas iš tėvų serga šizofrenija, tikimybė, kad susirgs vaikas yra 10%. Šizofrenijos priežastys nėra žinomos. Manoma, kad ligos išsivystymui gali turėti įtakos įvairūs genetiniai, biologiniai, aplinkos ir psichologiniai veiksniai. Egzistuoja įvairios ligos atsiradimą aiškinančios hipotezės. Sergantis šizofrenija žmogus paprastai pats savanoriškai nesikreipia pagalbos į gydytojus. Sergančiajam jo kliedesiai ir haliucinacijos yra realūs ir neretai jie nemano, kad jie serga ir jiems reikalinga medicininė pagalba. Todėl jei artimam žmogui išryškėja galimi šizofrenijos ar kitos psichikos ligos simptomai, šeimos nariai turi imtis iniciatyvos nuvesti artimąjį pas gydytoją. Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra vadinamieji antipsichotikai (neuroleptikai). Įrodyta, jog jie gali efektyviai nutraukti ūmų psichozės epizodą ir sumažinti naujų epizodų riziką. Naujieji antipsichotikai veikia ne tik teigiamus šizofrenijos simptomus (kaip kad tipiniai antipsichotikai), bet ir palengvina neigiamus simptomus.