Kaip nustatyti tėvų kontrolę vaiko telefone

Pmzz2nso99c.jpg
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tėvų kontrolė yra svarbi priemonė, padedanti apsaugoti vaikus skaitmeniniame pasaulyje. Šiame straipsnyje mes jums pasakysime, kaip lengvai ir efektyviai nustatyti tėvų kontrolę įvairiuose įrenginiuose ir paslaugose, pavyzdžiui, išmaniuosiuose telefonuose, planšetiniuose kompiuteriuose, kompiuteriuose ir interneto paslaugose, siekiant apsaugoti vaikus nuo netinkamo turinio ir valdyti laiką, kurį jie praleidžia internete. Kas yra tėvų kontrolė? Tėvų kontrolė – ... Skaityti toliau

Bendraamžių įtaka paaugliui

Paaugliai
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Turėti grupę draugų yra vienas svarbiausių dalykų paauglio gyvenime. Su jais jis subręsta, pradeda pažinti gyvenimą ir tampa nepriklausomas. Todėl labai svarbu yra tėvams suprasti bendraamžių draugų svarbą paauglio gyvenime. Tačiau prisiminkite, kad bendraamžiai gali turėti tiek teigiamą įtaką, tiek ir nepageidaujamą poveikį jūsų vaikui. Bet paaugliai turi begalinį norą turėti savo bendraamžių grupelę ir tai yra išbandymas ir jiems, ir jų tėvams. Paauglystė yra sunkus periodas tiek vaikams, tiek ir tėvams. Suprasti šių problemų sprendimus nėra labai paprasta, ypač jeigu jūsų vaikas yra labai užsispyręs ir nepripažįsta, jog elgiasi blogai. Tačiau visuomet atsiminkite, kad paaugliai yra ypatingai jautrūs ir greitai įsižeidžiantys žmogučiai. Labai "karštai" reaguoja tuomet, kai yra kalbama apie jų draugus. Jeigu pastoviai kritikuosite vaiko bendraamžius, su kuriais jis leidžia laiką, tikrai labai greitai prarasite galimybę įteikti savo atžalai, kad jis ar ji elgiasi blogai. Tai gali turėti tik neigiamos įtakos ir visiškos jūsų kontrolės praradimą. Todėl visuomet stenkitės pasikalbėti kiek galima atviriau ir išsiaiškinti priežastis, dėl kurių jūsų paaugliui yra taip svarbūs draugai. Tačiau kalbėdami apie blogą elgesį, minėkite paties vaiko netoleruotinus poelgius, o ne draugų blogą įtaką. Bandykite paaiškinti, kad jis turi pasikliauti tik savimi ir sugebėti pasakyti "ne".

Visos šeimos laimingos vienodai

Visos šeimos laimingos vienodai
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ar menate tą, atrodo, L.Tolstojaus frazę, kad visos laimingos šeimos yra vienodos, o nelaimingos - kiekviena vis kitaip. Šiandien pagalvojau, kad…ne. Gal čia tokia akimirkos nuotaika, bet iš tiesų pagalvojau, kad…juk gali būti, kad yra atvirkščiai! Tuoj paaiškinsiu. Nekalbėkime apie nelaimes. Pakalbėkime būtent apie tai, kaip jaučiasi šeima, kuri gali save priskirti laimingoms. Na, gerai, ne laimingoms, o tiesiog patenkintoms savo gyvenimu. Man neišeina iš galvos mintis, kad prieš kelias dienas su viena drauge sušnekome, kad jos kita draugė yra stereotipiškai moteris, o jis - stereotipiškai vyras. Ta prasme, kad jie pasidalinę vaidmenimis ir, tarkim, moteriai atrodo normalu, jei vyras tiesiog sumąsto kažkur važiuoti ir…informuoja, kad jis taip padarys. Žodžiu, namai, vaikai ir visa kita yra jos reikalai:) Ir, žinote, ką??? Ta šeima yra laiminga. Iš tiesų laiminga. NES ABU TENKINA TOKS SANTYKIS, TOKS GYVENIMO BŪDAS. Vakar vakare ilgai diskutavome su Medeina: ar žmogus pradeda domėtis, nes tuo domisi jo mylimas žmogus, ar tiesiog tas domėjimasis tarsi glūdėjo jame, ir tas artimas žmogus jį pažadino? Medeina kaip pavyzdį paminėjo tai, kad ji visada domėjosi mašinomis, visada norėjo vairuoti, todėl natūralu, kad, susipažinus su vaikinu, kuris domisi mašinomis, dar labiau susidomėjo. Aš? Aš susidomėjau politika. Ir dabar mąstau: ar aš nesidomėjau todėl, kad man iš tiesų buvo neįdomu, ar todėl, kad tiesiog niekas ja nesidomėjo aplinkoje, o iš tiesų man…labai įdomu.

Šeimyninės laimės prielaidos

Šeimyninės laimės prielaidos
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Aiškinantis vyro ir žmonos savybių dermę grumiasi dvi nuomonės. Yra manančiųjų, jog į porą geriausiai dera savo savybėmis papildantys vienas kitą. Taigi valdingai žmonai reikėtų paklusnaus vyro. Ne mažiau paplitęs ir požiūris, kad bendrą kalbą lengviau rasti su panašiais į save. Taigi linkusi vadovauti moteris turėtų tekėti už valdingo vyriškio. Kadangi apie vyrus ir moteris sužinome vis daugiau, tai šiandieną galime derinti abu požiūrius ir gana tiksliai pasakyti, kokiomis savybėmis sutuoktiniai geriau turėtų skirtis, o kokiomis - papildyti vienas kitą. AMŽIUS. XIX a. pagyvenęs vyras dažnai tuokėsi su jauna mergina, o vėliau vidutinio amžiaus našlė tekėdavo už jaunesnio vaikino. Nuo XX a. vidurio visose išsivysčiusiose Šalyse daugelyje santuokų vyras 1-3 metais vyresnis už žmoną. ŠEIMYNINĖ PADĖTIS. Daugelis siekia susieti savo gyvenimą su tokios pat šeimyninės padėties žmogumi. Išsiskyrusieji dažniau tuokiasi su išsiskyrusiomis. Kas antrame Lietuvoje spausdinamame vedybinių pažinčių skelbime našlės pabrėžia, jog nori tik našlio. Vokiečių psichologė Ingeborga Uhlamann rašo, jog jei santuoka vienam iš sutuoktinių - antroji, o kitam - pirmoji, skyrybų tikimybė didesnė. RELIGIJA IR TAUTYBĖ. Yra religinių bendruomenių, draudžiančių savo nariams tuoktis su kito tikėjimo žmogumi. Net ir silpnai tikintieji mieliau renkasi to paties ar artimo tikėjimo žmogų.

Šeimyninės laimės kriterijai

Šeimyninės laimės kriterijai
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Dalis žiūrinčių į mus, kalbančius per rengimo santuokai kursus, nusprendė, kad jie vienas kitam "tinka." "Bandomojo" mentaliteto atsisakyti jiems bus sunku, ir reikėtų tai padaryti jau dabar. Kaip? Reikia nuoširdžiai pasigailėti, kad dėl nežinojimo ir mados poveikio vaikinas savo mylimąją, o mergina savo mylimąjį pavertė bandomuoju triušiu. Reikia išsiskirti tam, kad susitikti jau susituokus, ant tikro pagrindo. "Išjungus" aistrą, labai gerai paaiškėja, ar toks pagrindas yra. Nežinau, kaip yra pas mus, tačiau užsienio spaudoje karts nuo karto tenka paskaityti apie drąsų kunigą, kuris pasako, kad poros nesutuoks, jei jie nesiliaus gyventi kartu; kaip paskui patys pasakoja dėkingi sužadėtiniai, paleidę vienas kitą iš glėbio, jie kartais pirmą kartą vienas kitą pamato. Pamatyti vienas kitą prieš santuoką yra žymiai geriau negu jau susituokus. Antrosios mūsų išskirtos kategorijos poroms nepalaikyti Bažnyčios prieštaravimo jų priešvedybiniam ryšiui anachronizmu yra kiek sunkiau. Juk jie pradėjo gyventi kartu tvirtai žinodami, kad susituoks - "tad koks gi skirtumas?" Skirtumai yra du: vienas ant žemės, o kitas - danguje. Pirmąjį apibūdina klausimas: ar galima pradėti valgyti pyragą prieš prasidedant baliui? Žinoma, viskas mūsų metu galima, tačiau neprapjautas pyragas šventę papuošia gražiau. Kalbant apie tą dangų, į kurį patenka mylimųjų širdys ant aukštojo meilės kalno, reikia pastebėti, kad vyro ir moters kūniška jungtis Pradžios knygoje Dievui reiškia santuoką.

Vaikai - šeimos laimės garantas?

siblings, family, portrait
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Trys iš keturių amerikiečių mano, kad pagrindinis santuokos tikslas – abipusė suaugusiųjų laimė ir pasitenkinimas, o ne gimdyti ir auklėti vaikus. Katastrofiškai mažėjantis gimstamumas Lietuvoje, regis, patvirtina šią už Atlanto įsigalėjusią nuostatą, tačiau ar iš tiesų visavertę šeimą galima sukurti be vaikų? Šešerius metus santuokoje gyvenantys Jolanta ir Audrius „pasirašo“ po amerikiečių atlikto tyrimo išvadomis – vaikai nėra pagrindinis vedybų tikslas. „Gyvename susituokę jau gana ilgą laiką, vaikų neturime ir, bent artimiausiu metu, neplanuojame turėti. Kodėl? Nes mums gera dviese“, – tikino 27-erių metų Jolanta. Jos argumentai gana įtikinami. „Šiuolaikinėje visuomenėje vaikai tampa prabanga, kurią ne kiekvienas atsakingas žmogus pasirengęs sau leisti. Nors abu su vyru gana padoriai uždirbame, suprantu, kad nutarę turėti vaikų, labai apribotume savo patogaus gyvenimo galimybes. Skamba egoistiškai? Tačiau ir vaikus juk žmonės dažnai gimdo iš egoistinių paskatų – nori pratęsti giminę, turėti, kas juos prižiūrėtų senatvėje. Ar tai ne egoistiška?“ – savo požiūrį gina bevaikė pora. Pasak Audriaus ir Jolantos, gyvenimas be vaikų turi daugybę pliusų – galima keliauti kada panorėjus, o ne tik per vaikų vasaros atostogas, netenka po bemiegės nakties išvargusiam slinkti į darbą, o norėdamas įsigyti patinkantį daiktą, neprivalai sukti galvos dėl braškančio šeimos biudžeto.

Kartu - saldu

Kartu - saldu
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kartą vasarį spaudžiant šaltukui su sūnumi rogutėmis čiuožinėjome nuo Tauro kalno. Vaikai žviegdami leidosi nuo kalniukų, o sustirusios jų mamos tripinėjo ant viršukalnės. Staiga matau keistą vaizdą: ryžtingai drožia laibas kaip pieštukas jaunikis juodu kostiumu ir balta gėle atlape, o iš paskos kliuvinėdama už ledo gurvuolių tipena milžiniškas tiulio gniutulas, tiksliau, šimto kilogramų nuotaka raudonais skruostais ir nuometu. Be palto. Ji kažką jam šaukė, tačiau vyrukas nekreipdamas nė menkiausio dėmesio ryžtingai įsėdo į automobilį. Nuotaka pasileido sunkia risčia painiodamasi suknelėje, ilgą nuometą plaikstė vėjas. Lyg groteskiška scena iš Fellini filmų. Bandžiau atspėti jų istoriją. Tai buvo laimingiausia diena jų gyvenime? Kodėl jis ją veda? Gal nepajėgė pernešti per tiltą? Gal ji jam negraži, bet yra nėščia arba turtinga? Ko gero, ji, būdama maža mergaitė, svajojo ištekėti. Ant galvos krovėsi užuolaidas, popierinėms lėlėms piešė vestuvines sukneles ir smarksojo prie Santuokų rūmų stebėdama išsipusčiusias nuotakas. Tada dar mažos jos galvos nekvaršino antsvoris ir jaunikio paieškos. Kiekvienam sava pasaka. Vestuvės - puikus skonio ir pretenzijų testas. Pažvelkime į du kraštutinumus: vestuvės a'la Holivudas ir „Tai įprasta diena". Sąlygiškai nuotakas pavadinsime princesėmis ir slapukėmis. Princesės savo vestuves rengia kaip visuotinę mobilizaciją: limuzinai, sraigtasparniai, laivai, arkliai, debesis baltų drugelių ar karvelių, kurie aplink dergia.

Vaikai – šeimyninės laimės priešai?

Vaikai – šeimyninės laimės priešai?
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vaikai - gyvenimo gėlės, mūsų bilietas į ateitį ir gyvenimo prasmė. Abejonių nekyla, kai glaudi prie širdies savo atžalą, net jeigu ir ne kaip iš akies trauktą mamą ar tėtį, bet vis tiek - savą kraują. Kartais iki kraujo skausmingai iš likimo gautą. Tačiau kaip įprasta gyvenime, tuo, kas, atrodo, abejonių nekelia, reikia imti ir suabejoti. Pabandyti pažvelgti kitaip, kad ir tiems, kuriems TAIP, ir tiems, kuriems KITAIP, būtų leista atsirinkti KAIP YRA IŠ TIESŲ. Amerikiečių mokslininkai iš Harvardo universiteto leido sau šokiruoti visuomenę tyrimų rezultatais. Ši kartą jie privertė suabejoti tuo faktu, kad vaikai atneša laimę. Maža to, visas būrelis kvalifikuotų psichologų Sidnėjuje vykusios konferencijos metu atkakliai įrodinėjo, kad vaikų, gimusių šeimoje skaičius proporcingai neigiamai įtakoja šeimyninės laimės kreivę. Specialiai šiai konferencijai atliktas tyrimas parodė, kad nekintamos laimės būsenos šaltinis gali būti tik dviejų žmonių sąjunga. Pasirodo, sėkmingai vedę žmonės yra laimingesni už visus likusius visais gyvenimo aspektais: jie ilgiau gyvena, uždirba daugiau pinigų, mėgaujasi visaverčiu seksualiniu gyvenimu ir džiaugiasi geresne sveikata. Tačiau šis trapus kortų namelis gali akimirksniu sugriūti tarsi praūžus cunamiui, vos tik šeimoje gimsta vaikas. Bent jau taip teigia Harvardo mokslininkai. Kaip parodė Europoje ir JAV atlikta apklausa, „laimės lygis" staigiai padidėja tuo metu, kai šeima dar tik laukia kūdikio, ateisiančio į šį pasaulį.

Šeimos dekonstravimas

Šeimos dekonstravimas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nors iki įstatymų keitimo Lietuvoje dar tolokai, tačiau lašas po lašo akmenį jau tašo. Šeimos dekonstravimo strategai jau dabar stengiasi atskirti santuokos ir šeimos sampratas vieną nuo kitos ir traktuoti kaip du visiškai skirtingus fenomenus. Pavyzdys, kaip tai jau vykdoma akademiniuose sluoksniuose, yra A. Zdanevičiaus straipsnis "Santuoka dar nelygu šeimai" ("Atgimimas", Nr. 3, 2007) su paantrašte "... ar tikrai reikia gelbėti tradicinę lietuvišką šeimą?" Jame VDU docentas samprotauja: "Neretai šeimos samprata mūsų visuomenėje pirmiausia tapatinama su santuoka. O tai yra didžiausia nesąmonė. Santuoka ir šeima nėra tas pats, visų pirma todėl, kad šeima apima socialinius santykius - meilę, intymumą, emocinį ryšį, pagarbą ir pagalbą vienas kitam. Santuoka visų pirma yra tam tikri teisiniai santykiai... Kitais žodžiais tariant, šeima yra daugiau socialinis, o santuoka - teisinis institutas ir jie nebūtinai turi sutapti." Po to Zdanevičius ima polemizuoti: "...ar turėtume taip sureiškimti biologinius santykius, jeigu esame žmonės, ne beždžionės?.. Taigi emocinis ryšys yra daug svarbesnis už biologinį ir to mes niekaip nepaneigsime." Ir prieina prie išvados: "... prilyginti šeimą santuokai yra žalinga", todėl būtina pasipriešinti "nesusituokusių porų diskriminacijai".

Skyrybos. Jo prizmė.

Skyrybos. Jo prizmė.
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuva - skyrybų šalis. Toks, deja, neabejotinas faktas. Skyrybos tapo savotišku liaudies sportu, kaip, pavyzdžiui, Kaziuko mugė, Gariūnai, alkoholizmas, krepšinis. Arba lošimo namai. Reikėtų didžiulėmis raidėmis ant tokio „kazino" kasdien skelbti susituokusiųjų vardus, o paskui už juos statyti - išsiskirs ar neišsiskirs ir per kiek laiko. Bet statyti už tuos, kurie neišsiskirs, būtų tikriausia ekonominė savižudybė. Nes faktas lieka faktas: 100 vedybų tenka 60 skyrybų. Skyrybų pasaulis, kaip ir sportas, pilnas aistrų, adrenalino, šekspyriškų tragedijų (pagal streso faktorių skyrybos yra antroje vietoj po artimo žmogaus mirties) ir moljeriškų komedijų. Mat norintys išsiskirti pirmiausia spėlioja, ar jų skyrybos bus draugiškos, ar priešiškos. Jie, suraukę kaktas lyg Rodeno mąstytojai, bando numatyti psichologinius vienos ar kitos formos skyrybų rezultatus. Bet retas kuris skirdamasis sugeba būti tokiu bešališku, pajėgiančiu susitvardyti ir atsiduoti racionaliems sprendimams. Todėl nenuostabu, kad kai kas net nusprendžia kreiptis į astrologą. Tik abejoju, kad toks žmogus galės kuo nors kam nors padėti. Mat jis pats tikriausiai irgi yra išsiskyręs. Ir ne kartą. „Kai skyriausi pirmą kartą, elgiausi kaip visiškas šiknius! - pasakoja vienas pažįstamas. - Padariau viską, kad skyrybų kaltininke jaustųsi mano buvusi niekuo dėta moteris. Prisigalvojau nebūtų kaltinimų, ir ji (pagaliau!) mane išmetė į gatvę. Juk nekovosi dėl buto, kai jame dar ropoja kūdikis.

Moteris su vaiku

ai generated, mother and child, baking
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Moteris. Skubanti, išsiblaškiusi ar rami ir santūri. Laiminga ar nelabai. Skirtumo nėra, jeigu ji -moteris su vaiku. Su savo vaiku. Bet be savo vyro. Tiksliau, jos gyvenime buvo vyras, galbūt net ir yra, tik negyvena kartu su ja ir vaiko rytais į darželį nepalydi. Ir iš darželio neparveda. Ir kaip visuomet labai svarbu užsiauginti gerus šarvus, arba motinos Teresės kantrybe apsišarvuoti belaukiant, kol visi sunkumai praeis. Bet iki to laiko, kol praeis, teks susidurti su tikrai nemaloniais dalykais. Kai aplinkui visi į tave žiūrės arba kaip į visišką nelaimėlę, arba kai į lengvo elgesio moterį. Na, dar yra ir trečias variantas, kuomet būsi traktuojama kaip užkietėjusi vienišė, nenorinti kankintis su surambėjusiu vyru ir jo surambėjusiomis ego apraiškomis. Bet šiam variantui tu turi turėti minimum labai solidų darbą su labai solidžiu atlyginimu ir visomis socialinėmis garantijomis. Žinanti savo vertę ir vertinanti savo laisvę. Ir sugebanti viena užauginti vaiką. Nebijanti viena auginti vaiko. Nesigėdinti „pasidaryti" vaiko, panaudojusi tam reikalui patikimą donorą. O kadangi trečiasis variantas turi daug privalomųjų punktų, juos visus sunkoka įgyvendinti. Ir dauguma vienišų mamų į šią kategoriją nepapuola. Tuomet belieka aptarti pirmus du, apie kuriuos nelabai malonu kalbėti. Mes ir nekalbėsime. Mes tiesiog pabandysime paanalizuoti, kaip lengviau išsisukti iš tam tikrų kasdienių situacijų. Kurios ne tik vienišoms mamoms su kūdikiai gyvenime nutinka. Visoms mamoms nutinka.

Už šeimą

a group of people posing for a photo in front of a building
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Natūraliai klaustina, kas palaiko šeimą, kurioje nesama aiškaus įsipareigojimo, galiojančio nepaisant aplinkybių ir asmeninių jausmų pokyčių? Dalykas, kuris kiek ilgiau išlaiko tokią šeimą, yra prisirišimas, globa ar abejingumas, kai jokie jausmai negali trukdyti dviejų būtybių bendravimui. Būtybių, nebūtinai žmonių, nes paprastai stipriausiai prisirišama prie naminio gyvūno, augalo ar net baldo. Juolab kad tokie prisirišimai neretai tęsiasi iki vienos ar kitos pusės mirties, o pasitaikančias išdavystes visuomenė labai smerkia. Išmetęs savo šunį į gatvę žmogus veikiausiai bus daug stipriau pasmerktas visuomenės nei išvijęs į lauką žmoną ir vaiką. Prisirišimas prie naminio gyvūno ir įsipareigojimas jį globoti yra tarsi savaime suprantamas, o santykio su kitu žmogumi pastovumas tokiu požiūriu - jau nebe būtinybė. Neretai argumentuojama, kad gyvenant kartu santykiai išlieka ilgiau nei susituokus. Tačiau išlieka faktas: ištuoka reiškia, kad žmonės nesugebėjo laikytis duotų pažadų ar priesaikos. Gyvenusiųjų kartu išsiskyrimas nenutraukia šio įpareigojančio saito. Bendro ūkio atsisakymas čia yra tarsi iš anksto numatomas dalykas. Gyvenant kartu tarsi nuolat suvokiama, kad tai baigsis, jei buvimas drauge dėl vienų ar kitų priežasčių taps našta. Valstybės pripažįstama šeimos koncepcija yra santykių toje visuomenėje veidrodis. Valstybė gali pripažinti šeimą, kurioje negalioja jokie ilgalaikiai įsipareigojimai, sutartys, nesama pasižadėjimo jų nelaužyti.