Alkoholizmas

Yra daug įvairių nuomonių šiuo klausimu. Kalbant apie AA narius, dauguma jų mano, kad alkoholizmas – liga, kuri progresuoja, jos negalima visiškai išgydyti, bet ji, kaip ir daugelis kitų ligų, gali būti sustabdyta. Todėl daugelis AA narių galvoja, kad šios ligos yra dvi priežastys: fizinis potraukis ir psichinė priklausomybė nuo alkoholio, ir kad, nepaisant šios ligos pasekmių, išgydyti ją tik valios pastangomis neįmanoma. Tie alkoholikai, kurie prieš ateidami į AA draugiją daugelį kartų nesėkmingai mėgino mesti gerti, ima manyti, kad jie neturi valios, o galbūt net psichinės pusiausvyros. AA požiūris į alkoholizmą kitoks. Čia manoma, jog alkoholikai yra ligoniai, turintys galimybę sveikti, jeigu laikysis paprasčiausios gydymosi nuo alkoholizmo programos. Jos praktinę naudą patvirtina daugiau kaip du milijonai ja pasinaudojusių vyrų ir moterų. Alkoholizmas kaip ir bet kuri kita liga neturi nieko amoralaus. Ir jeigu žmogus susirgo, tai visiškai nebesvarbu, turi jis valią ar ne, todėl kad liga atėmė iš jo pasirinkimo galimybę gerti ar negerti. Svarbu tik, kad žmogus pripažintų, jog jis serga, ir pasinaudotų siūloma pagalba. Taip pat reikia ir didelio noro pasveikti, nes patirtis rodo, kad AA programa sėkmingiau veikia tais atvejais, kai alkoholikai nuoširdžiai stengiasi mesti gerti. Kai žmonės patys aiškiai nežino, ar jie nori mesti gerti, programa jiems dažnu atveju padeda mažiau.

Alkoholio vartojimas seniai yra viena iš pačių didžiausių žmonijos problemų. Anksčiau gerti alkoholį buvo tik vyrų “privilegija”, dabar, kaip bebūtų skaudu, svaiginasi moterys ir net paaugliai. Padidėjusiam alkoholinių gėrimų vartojimui didėlę įtaką turi ir prasta Lietuvos ekonominė padėtis. Dažnas nesusimąsto, kokį poveikį turi alkoholis jo organizmui, mato tik momentinius pakitimus – “apsinešimą”, apsvaigimą, “gerumo jausmą”. Tačiau mažai kas susimąsto, kokį iš pat pradžių nematomą, tačiau stiprų poveikį alkoholis daro jo organizmui, kad alkoholio vartojimas galbūt atsilieps senatvėje, o gal jos ir nebe sulauks. Alkoholiai (arabiškai al kuhl-stibio milteliai), angliavandenilių dariniai, kurių molekulėje vienas ar keli vandenilio atomai pakeisti hidroksilo grupėmis. Hidroksilo grupė –OH yra alkoholių funkcinė grupė. Pagal hidroksilių skaičių molekulėje alkoholiai skirstomi į monohidroksilius, dihidroksilius (glikolius), trihidroksilius (pvz., glicerinas) ir polihidroksilius (poliolius, pvz., sorbitas).

Išankstinės nuostatos visuomet paviršutiniškos, apibendrinimai vienpusiai. O šiuo atveju reikalinga įžvalga bei diferencijavimas. Alkoholizmas kaip liga per daug įvairialypė, kad būtų galima taip supaprastinti. Kai kalbame apie sergantį alkoholizmu, niekuomet neturėtume pamiršti, kad visais atvejais susiduriame su konkrečiu žmogumi bei jo individualia patirtimi. Pakalbėkime apie abiejų nuostatų turinį. Pirmoji išankstinė nuostata (alkoholikai yra valkatos; silpnavaliai, nepastovūs, asocialūs…) atsiranda tada, kai nedidelės, radikaliu elgesiu pasižyminčios grupės bruožai perkeliami visiems. Žinoma, yra alkoholikų, kurie dėl alkoholizmo ar kitų priežasčių nusigyveno ir nesugeba susivaldyti. Tačiau dauguma pacientų ne tokie ir ateina iš gana tvarkingos aplinkos. Alkoholizmas – liga kaip ir daugybė kitų. Visgi nenoriu, kad susidarytų vaizdas, jog bandau nupiešti objektyvesnį ar net susižavėjimo vertą alkoholiko paveikslą. Todėl sakau tik tiek: alkoholizmu sergantis yra toks žmogus, kuris pateko į didelę bėdą; jam gresia pavojus sugriauti paties ir savo šeimos gyvenimą, nors dažniausiai jis visai to net nesuvokia. Norint jam padėti išsikapstyti iš tos bėdos, reikia rimtai vertinti šią ligą. Tam būtina keisti požiūrį, kad alkoholikas būtinai socialiai nevisavertis. Šis požiūris tik dar labiau jį izoliuoja. Taip pat ir alkoholikas tokios nuomonės turėtų atsisakyti, kadangi būtent jis griežčiausiai save vertina bei smarkiausiai kaltina. Tačiau nuo ko pradėti, kai savęs kaltintojas esi tu pats?

Sekmadienį susirinkime žmonės, drąsiai save vadinę alkoholikais, atvirai pasakojo skaudžias gyvenimo istorijas. Viskas prasideda nuo, regis, visiškai nekaltos pirmosios taurelės, nuo pirmos euforijos, pasijutus tikru vyru (moterimi). Daugelis net ir nepastebi, kaip atsiduria gilioje alkoholizmo duobėje. Taip gyvenant slenka dienos, metai. Pasakojusieji savo istorijas, tuos metus vadino pragertais, nes per gėrimą nepastebėdavo nei savęs, nei vaikų, nei kitų artimųjų. Tai – ne gyvenimas, tik egzistavimas nuo vieno butelio iki kito. Kol pradeda vaidentis, atsiranda noras nusižudyti. Alkoholizmas – labai klastinga liga, nes serga ir kūnas, ir dvasia, ir protas. Linkusiam į ją, ant peties visada tarsi tūno velniukas, laukiantis savo valandos. Jis niekur nedingsta netgi nustojus gerti. Dėl šios ligos kenčia ne tik išgeriantysis, bet ir jo šeimos nariai: tėvai, žmona (vyras), vaikai. Tačiau artimųjų paramos ir savo pačių didelio noro dėka daugelis iš liūno sugeba išsikapstyti. Anoniminiai alkoholikai kalbėjo, jog svarbiausia – pačiam sau prisipažinti, kad esi alkoholikas. Reikia būti nuosekliu ir drąsiu, pasiryžusiu į gyvenimą žvelgti blaiviomis akimis. Šią ligą neįmanoma įveikti vienam, tam ir yra susikūrę AA klubai. Vienas vyriškis pasakojo, kad po pirmojo susirinkimo pajuto palengvėjimą, dingo baimės ir nevilties jausmas. Atsirado ramybė ir stiprybė. Tik pradėjęs lankytis klube, suprato suradęs savo kelią, savo tikrąją vietą gyvenime. Vyriškis teigė, kad AA programa ir stebuklinga, ir paprasta, bet skirta nepaprastiems žmonėms.

Rimtai pagalvojus, nedaug skiriasi vieni kvaišalai nuo kitų. Tiek nuo vienų, tiek nuo kitų žmogus kvailėja, žlunga morališkai, degraduoja. Gali kilti klausimas: kodėl vieni kvaišalai yra už įstatymo ribų, o kiti, ne mažiau žalingi, ne tik nedraudžiami, bet dar ir reklamuojami? Manau, jog yra priežasčių: alkoholis naudojamas jau nuo neatmenamų laikų ir tiesiog įaugęs į buitį, daugelis neįsivaizduoja gyvenimo be jo. Tuo tarpu narkotikai, palyginti naujas kvaišalas, todėl ir draudžiamas kaip labai kenksmingas. Per žiniasklaidą tenka išgirsti, kad kai kuriuose kraštuose raginama legalizuoti lengvuosius narkotikus. Čia ir vėl tas pats klausimas: kodėl prieš visas blogybes nekovojama vienodai? Čia randu tokį negražų atsakymą. Daugeliui svarbiau už viską tapo visagalis pinigas. Daugelis gauna didžiulius pelnus iš kitų žmonių nelaimių: suluošintų gyvenimų, sugriautų šeimų ir t.t.