Naudingi patarimai

Anksčiau keisti darbus būdavo didelė gėda, tačiau šiandien viskas yra kitaip. Visi žmonės, su kuriais jums ieškant darbo tenka kalbėti, yra keitę darbus, tad, tinkamai atlikdami paiešką, sulauksite daug pagalbos rankų ir išklausyti pasirengusių ausų. Strateginiai karjeros žingsniai ir kartkartėmis nedarbas yra šiuolaikinio profesinio gyvenimo sudedamoji dalis. Ilgainiui įgyti pažįstami gali būti svarbūs, norint išsaugoti profesinio gyvenimo stabilumą ilgą laiką. Įgysite žinių, kaip susieti savo profesiją ir pažįstamųjų būrį, kad šis būrys – didelis ir tinkamas – padėtų jums keičiant darbą ir karjerą. Duosime pavyzdį. Neseniai sutiktas vadovas, ieškojęs darbo pirmąkart per dvidešimt metų. Vyriškio paieškos tęsėsi septynis mėnesius, bet jis nė kiek nesijaudino. Jis buvo klaidingai įsitikinęs, kad po dvejų nedarbo metų stebuklingai atsiras darbdavys ir pasiūlys jam vadovo darbą. Darbo jis ieškojo per pažįstamus, nes jam pasakojo, jog „tai geriausias darbo paieškos būdas“. Žinoma, jis geras, jei yra veiksmingas. Tačiau dažnai pažįstamųjų būrys nėra didelis ir tinkamas. „Medžiojant“ darbus, „stebuklingos kulkos“ – vienintelio geriausio metodo – nėra. Aišku, įvairių sričių žinovai gali teigti turį tą „stebuklingą kulką“. Darbuotojų atrankos specialistas sakys, kad jo metodas yra geriausias ir kad gyvenimo aprašymai niekam nepadėjo gauti darbo. Gyvenimo aprašymų rengėjas jums pasakos, kad svarbiausia – tiesioginis bendravimas paprastu ar el. paštu. Jie abu neteisūs.

Ieškokite sau tinkamo, o ne „bet kokio“ darbo. Sukurkite savo gyvenimo aprašymą bei motyvacinį laišką. Žinokite, kokio darbo ieškote: Patalpinkite savo gyvenimo aprašymus visuose darbo skelbimų portaluose – internetinėje erdvėje. Juose nuolatos lankosi darbdaviai. Bet ne tik jie naudojasi darbuotojų CV duomenų bazėmis. Tai daro ir personalo vadybininkai, ir atrankos kompanijos. Karjeros tinklapiuose savo gyvenimo aprašymą rašykite labai atsakingai, o ne atmestinai. CV negali atrodyti bet kaip, net jei jį pildote internete. Gyvenimo aprašymas nuolatos turi būti atnaujinamas. Dažnai užeikite į darbo skelbimų portalus, nes juose skelbiami įvairūs darbo pasiūlymai. Jei rasite sau tinkamą, nedvejodami siųskite savo gyvenimo aprašymą bei trumpą motyvacinį laišką. Neskaitykite visų skelbimų iš eilės, atsirinkite tik tuos, kurie yra Jums tinkančios srities. Dažniausiai skelbimai yra surūšiuoti pagal tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui pagal pareigas, vietovę, bendrovės veiklą ir t.t. Ieškodami darbo, naudodamiesi internetu, „Google“ paieškoje galite įvesti tikslų norimos pareigybės pavadinimą, gausite darbo pasiūlymų sąrašą, surinktų iš įvairių internetinių tinklapių. Tiksliai nurodykite pareigybės pavadinimą, kuris būtų sudarytas iš kelių žodžių, pavyzdžiui „pardavimų vadybininkas Vilnius“.

Nesvarbu, ar moters spinta lūžta nuo drabužių ir batų, ar yra pustuštė, kasdien visos dailiosios lyties atstovės susiduria su klausimu „ką apsirengti?“. Į pagalbą joms atėjo stilistė ir dizainerė Rachel Zoe, pasiūliusi paprastus patarimus, kaip rengtis einant į darbą. Style.com svetainėje ir savo tinklalapyje Rachelzoe.com konsultacijas dalijanti R.Zoe prisipažino, kad pati dievina klasikinį „išauklėtos sekretorės“ stilių, tačiau pasidžiaugė, kad šiomis dienomis moterys rengdamosis turi daug laisvės. „Smagu, kai gali rinktis. Žinoma, aprangos laisvė priklauso nuo darbo, kurį dirbate“, – priminė dizainerė. Anot R.Zoe, moterys, dirbančios biure ar didelėje kompanijoje, visą dėmesį turėtų sukoncentruoti į puikų kostiumą. „Suraskite tokį, kuris jums puikiai tiktų ar pasisiūkite. Negailėkite pinigų. Jis gali būti juodas, pilkas ar kitos neutralios spalvos. Įsigykite jį ir dėvėkite tūkstančiu skirtingų būdu – išskirkite kostiumą dalimis, dėvėkite švarką, liemenę, kelnes, pieštuko formos sijoną su kitais spintoje jau turimais drabužiais. Pamėginkite kad ir tokį derinį – vilkėkite kostiumo švarką ant baltų marškinių kartu su džinsais, papuoškite aksesuarais“, – siūlė R.Zoe.

Tavo darbinėje elektroninio pašto dėžutėje prie „Inbox“ šviečia 50 neskaitytų laiškų, o išmušus 6 valandai tu supranti, kad taip net ir nepradėjai savo darbų? Deja, tas jausmas pažįstamas ne vienam. Tačiau neperskaityti laiškai ne baisiausia problema. Baisiausia yra tai, kad bosas jau grūmoja pirštuku dėl darbo, kurį turėjai pabaigti prieš tris dienas. Jei tai, ką parašiau aukščiau, puikiai apibūdina tave, galima daryti išvadą, kad neesi puikiai savo laiką mokanti planuoti asmenybė. Tačiau visiškai nereikia savęs priskirti išsiblaškiusių žmonių kategorijai visam likusiam gyvenimui, nereikia dirbti viršvalandžių, kad sugebėtum ir suspėtum padaryti visus darbus. Tam, kad sugebėtum organizuoti savo darbą nereikia būti tobulybe. Tereikia žinoti keletą naudingų patarimų ir jais vadovautis 🙂 Taigi, pirmiausia išmok optimizuoti savo laiką. Kiekvienas iš mūsų darbui kiekvieną dieną turi tą patį kiekį valandų – 8 valandas. Svarbu išmokti išnaudoti kiekvieną darbo sekundę, o ne lakstyti kaip begalvei vištelei :). Įsivaizduok situaciją – dirbi su labai svarbiu projektu, kurį reikia nedeslsiant pabaigti, tačiau tavo vadovas, klientai ir bendradarbiai vis tave atitraukia nuo darbų ir tu jiems negali pasakyti, kad tave paliktų ramybėje. Sprendimas yra toks – vadovautis 2 minučių taisykle.

Prieš pradėdama skaityti šią dalį, paskaityk ir pirmąją – joje rasi dar daugiau naudingos informacijos ir patarimų, kaip planuoti ir organizuoti savo darbą. Numatyk ir planuok. Kad ir koks tavo darbas būtų, jame tu susidursi su planuotomis (biudžetai, skambučiai, susitikimai, ataskaitos ir kt.) ir neplanuotomis (tavo vadui į galvą šovė netikėta mintis ir jis nori dėl to padiskutuoti su tavimi) užduotimis. Problema čia yra viena – labai svarbu atsirinkti, nuo ko pradėti, kai užduotys yra suskirstytos kaip neatidėliotinos, prioritetinės ir kurias reikia skubiai atlikti... Svarbiausia pasistengti kiekvienai užduočiai nustatyti atlikimo terminus, o tuomet susidėlioti prioritetus, pavyzdžiui, ryte reikia atlikti užduotį A, po pietų užsiimti kliento B reikalais. Taip pat labai naudinga susirašyti visus įprastinius dažnai atliekamus darbus. Žinojimas, ką kokiu dienos metu atlieki, padės tau darbus pasiplanuoti tiksliau. Tačiau nesusidėliok tokio darbų grafiko, kuris būtų nepajuudinamas kaip Puntuko akmuo. Juk tai nereikia sakyti, kad kiekvieną dieną visvien atsiranda skubių darbų, kurių negalėjai susiplanuoti. Ir jei tavo darbo grafikas bus visiškai nekoreguojamas, dienos planai tiesiog sugrius. Kuomet atsiranda neatidėliotinas darbas, arba savo darbus pavesk kolegai ir imkis skubaus, arba savo bendradarbius (su kuriais tavo atliekamas darbas tiesiogiai susijęs) ir vadovą įspėk, kad dabar daromą darbą pabaigsi tada, kai atliksi skubųjį. Išnaudok neproduktyvias dienas. Juk ir tau būna dienų kaip tyčia, ar ne? Kai atrodo, kad smegenėlės visiškai nedirba ir jokie darbai nesiseka.

Prieš pradėdama skaityti šią dalį, paskaityk ir pirmą bei antrąja. Jose rasi dar daugiau naudingos informacijos. Rūšiuok savo dienotvarkės įrašus. Ar tavo darbotvarkė atrodo kaip nesibaigiantis susitikimų, priminimų ir darbų darbelių sąrašas? Ar iš to sąrašo atlieki nors ketvirtį darbų? Dienotvarkė yra skirta tau priminti, ką turi atlikti ir tik darbai su aiškiu atlikimo terminu toje dienotvarkėjė turėtų būti. Visi kiti priminimai ar tiesiog geros idėjos turėtų atsirasti užrašų knygelėje ar bent jau kitoje dienotvarkės pastraipoje. Atsikratyk netvarkos. Kai kuriose profesijose ant stalo sukrautos krūvos popierių ir ant sienų prisegioti lapukai yra neatsiejama darbo dalis, tačiau dauguma atveju tokia netvarka tik gadina tavo įvaizdį. Išsivalydama savo stalą tu išsivalai ir savo mintis. Tokią generalinę tvarką atlik kartą per savaitę. Pamatysi, kad dalis iš ant stalo esančių popierių jau nebereikalingi. Dirbk tuomet, kai esi geriausios formos. Galbūt darbingiausia jautiesi iš ryto, na o į pavakarį norisi tiesiog papletkinti... Kiekvienas iš mūsų yra skirtingas, tad atrast tą laiką, kai esi darbingiausia ir jau tuomet atlik tiek darbų, kiek tik gali. Tik žiūrėk, kad tas darbingiausias laikas neateitų tada, kai jau visi skirstosi namo, nes tikėtina, kad po 9 valandų darbe tikrai pridarysi klaidų. O ir šiaip – už viršvalandžius tau gi nemoka. Pasiruošk susitikimams. Kad ir kaip nenorėtum ar neturėtum laiko, susitikimuose sudalyvauti tenka kiekvienam. Didžioji dauguma susitikimų išsitęsia pernelyg ilgai, tad stenkis juos patrumpinti.

Kol jūs ieškote darbo, manote, jog svarbiausia – jį susirasti. Tačiau to maža. Reikia sugebėti jį išlaikyti. Ne veltui sugalvotas bandomasis laikotarpis – laikas, kai abi pusės viena kitą atidžiai tyrinėja: susidirbsime ar ne. Todėl pirmaisiais mėnesiais ypatingai svarbu paisyti naujoko elgesio kodo. Tikriausiai jums teks susitaikyti su kai kuriais įpročiais ir pageidavimais, tačiau rezultatas – pageidaujama darbo vieta – tikrai to vertas. Nerodykite charakterio. Maža tokių žmonių, kurie naujame darbe iš karto jaučiasi kaip žuvis vandenyje, todėl pradžioje nepasitenkinimas savaime suprantamas. Daug kas nepatinka, bet jūsų užduotis – neparodyti veido. Jeigu vis dėlto prie ko nors negalėsite priprasti, visada turėsite teisę bet kada išeiti. Tačiau dabar, kol dar nepriėmėte galutinio sprendimo, susitaikykite ir pabūkite gerutė. Nediskutuokite su vadovybe. Net jeigu ir norite pademonstruoti turtingą savo vidinį pasaulį ir neišsemiamą kūrybinį potencialą, veltis į diskusijas su vadovybe ir įrodinėti kas teisingiau, pradžioje neverta. Geriau pasistenkite parodyti savo galimybes nepriekaištingai vykdydama jums duotas užduotis.