Naudingi patarimai

Jeigu nieko nespėjate, vis pritrūksta valandos kitos, o pinigai ištirpsta akimirksniu, visai nebūtina pradėti mažiau miegoti ar slėpti nuo savęs mokėjimo kortelę. Verčiau mokykitės tinkamai tvarkyti savo dienotvarkę ir protingai elgtis su pinigais. Ir kur jie dingo?! Juk, atrodo, nieko brangaus nepirkote, o kišenė tuščia. Pinigai mėgsta būti skaičiuojami. Turėkite išlaidų knygą, skaičiuokite pajamas ir išlaidas, planuokite, kokią sumą kam ir kada išleisite. Tiesa, skaičiuokite tik tuos pinigus, kuriais realiai disponuojate. Nepamirškite – daugiausia pinigų riekia investuoti į save: sveikatą ir išsilavinimą. Tai būtinai atneša pelną! Ir dar. Pinigus būtina gerbti. Nesakykite: „Du litai – argi tai pinigai?“, laikykite pinigus gražioje, nesuplyšusioje piniginėje, gražiai sudėtomis kupiūromis ir pamatysite – jie atsilygins tuo pačiu. „Lengvų“ pinigų nebūna – jūsų gerovę kuria tik tie pinigai, kurie uždirbti sąžiningai ir iš mielo širdžiai darbo. Psichologai nepataria taupyti juodai dienai – taip nesąmoningai gali prisišaukti bėdą. Taupykite turėdami pozityvių tikslų: kelionei, mokslams, išsvajotam daiktui. Tikriausiai gerai žinote, koks laikas jums tinkamiausias produktyviam darbui, taigi rimtoms užduotims jį ir rinkitės: darbą atliksite geriau ir greičiau. O smulkiems, dėmesio nereikalaujantiems darbams – laiškų išsiuntimui, skambučiams ir pan. – skirkite laiką, kai organizmas ilsisi. Po sunkios darbo dienos nepulkite prie buities darbų, verčiau save apdovanokite: susitikite su draugais, pasivaikščiokite po gražių daiktų parduotuvę (nesvarbu, kad nieko nepirksite) ar tiesiog pagulėkite kvapioje vonioje.

Artėjant Naujiesiems pats laikas pagalvoti apie tai, kaip tvarkysite savo finansus - kokius sprendimus reikėtų padaryti dar šiemet, o kokiais sprendimais pradėsite kitus metus ir kaip keisis jūsų finansinė padėtis. Pateikiame rinktinius finansinius patarimus 2011-iesiems. Jei neturite finansinio tikslo, tai aplinkybės valdo jus, o ne jūs jas – taip tarsi leidžiatės nešami gyvenimo srovės. Tuo tarpu turėdami tikslą jūs turėsite orientyrą ir tikslingai nukreipsite savo pastangas bei lėšas tikslui siekti. Tikslą užsirašykite ir perskaitykite bent kartą per savaitę. Apibendrinkite, ką nuveikėte per savaitę tikslui pasiekti ir kokius kitus žingsnius žengsite tikslo link. Jei dar neturite santaupų „juodai diena“, pradėkite jas kaupti. Auksinė asmeninių finansų valdymo taisyklė numato, kad sukaupti tokiame „juodos dienos“ fonde turėtų būti tiek lėšų, kad staiga netekę pajamų galėtumėte pragyventi bent tris mėnesius. Sunkesniais laikais, kuomet darbą susirasti sunkiau, specialistai pataria turėti pusmečio išlaidų atsargą. Nelaukite mėnesio pabaigos ar kito atlyginimo, kad atidėtumėte į taupomąją sąskaitą tai, ką pavyko sutaupyti per mėnesį. Paprastai mėnesio pabaigoje lėšų nelieka. Jei nusprendėte taupyti, laikykitės principo pirmiausia pinigus skirti sau. Iš anksto numatytą sumą į taupomąją sąskaitą atidėkite tuoj pat, kai gaunate atlyginimą. Ir tik po to mokėkite už komunalines išlaidas Mėnesio išlaidas paskirstykite taip, kad užtektų likučio.

Dažnai kyla klausimas, kada pradėti kalbėti su vaikais apie pinigus. „Kiek tai kainuoja?“, „Kiek tu uždirbi?“, „Paimk pinigų iš banko“ – jei jums tai jau girdėta, pats laikas prabilti su vaikais apie pinigus. Kai vaikas klausia, turite unikalią galimybę jį mokyti, kai jam tai ĮDOMU. Tad nuo ko ir kaip pradėti? Negali turėti visko, ko nori. Dažnai tėvai savo nuolaidumą vaikui pateisina – „juk vaikui nepaaiškinsi, kad nėra pinigų“. O vertėtų. Jei nebūsite atsargūs vykdydami vaikų įgeidžius, rizikuojate ateityje (kai vaikas užaugs) tapti „mamos ir tėčio banku“. To išvengti galite vaikystėje formuodami vaikų įpročius ir sugebėjimus. Net jei ir turite galimybių įgyvendinti kiekvieną vaiko norą, išmokite be kaltės jausmo kartais pasakyti „ne“ – paties vaiko labui. Aptarkite norus ir poreikius. Jei išmokysite vaiką atskirti norus ir būtinybę (poreikius), jam bus lengviau suprasti, kodėl kartais sakote „ne“. Pagrįskite savo veiksmus. Paaiškinkite, kas nulėmė vienokį ar kitokį jūsų sprendimą. Pavyzdžiui, nupirkau 20 sąsiuvinių pakuotę, nes pirkti pakuotę yra pigiau nei 20 vienodų sąsiuvinių atskirai. Jūs – gyvas pavyzdys. Jei vaikui neleidžiate įsigyti žurnalo su mėgstamos grupės plakatu, tačiau apsisukę perkatės bilietus į mėgstamo atlikėjo koncertą, vaikas nesupras prieštaringų jūsų siunčiamų signalų. Taigi būkite nuoseklūs ir paaiškinkite vaikui šeimos biudžeto planavimo esmę. Net jei vaikas nesupras visų jūsų argumentų, jis bent jau suvoks, kad yra priežastis taip elgtis. Parodykite, kad ir jūs kartais turite kažko atsisakyti, pasakyti sau „ne“.

Kaip teigia ekonomistai infliacija, kelianti prekių ir paslaugų kainas tiek mums litų savininkams, tiek užsieniečiams, eurų savininkams, yra nuožmiausias priešas mūsų prekybai, mūsų ekonomikos kilimui ir mūsų šviesesnės gerovės perspektyvoms. Infliacija yra viena opiausių ir sudėtingiausių šiuolaikinių makroekonominių problemų. Ji pasireiškia prekių kainų kilimu, o tai sąlygoja pinigų nuvertėjimą ir neigiamai veikia ekonomiką, dėl to už tą patį kiekį pinigų galima nusipirkti vis mažiau. Kuo didesnė infliacija, tuo pinigai mažiau verti. Laikui bėgant, už tą pačią pinigų sumą galima nupirkti mažiau prekių (paslaugų). Pvz. esant infliacijai: duonos kaina nuo 3.00 Lt padidėja iki 3.40 Lt (tarkime, kad kainos kilimo neveikė jokie kiti veiksniai, tik infliacijos augimas), tai reiškia, kad po metų už 100 Lt bus galima nusipirkti 29 kepalus duonos, o prieš metus buvo galima nupirkti 33. Dažnai ko gero net nesusimąstome, kodėl tie pinigai nuvertės laikant juos einamojoje sąskaitoje po keliolikos, keliasdešimt metų, ar namie esant infliacijai? Jei norėsite ir bandysite taupyti, tai nepasiteisins, kadangi infliacija „pasiglemš“ visas santaupas, todėl dažnas iš mūsų turime ir laikome pinigus namie, ir net nepagalvojame kaip galėtume atgauti dalį pinigų, kuriuos „suvalgo“ infliacija...