|

Kaip vergauti pinigams?

Norėdami laimingai gyventi, darykite viską priešingai nei čia parašyta. Pateikiamos klaidos dažnai esti labiau įsimintinos nei taisyklės, kaip teisingai elgtis. Reikia imti paskolą savo galimybių ribose. Tarkime šeima gauna 3000 litų pajamų, tuomet paskolą reikia imti tokią, kad 1500 lt ar daugiau tektų atiduoti bankui. Mums liko pinigų, todėl galime juos išleisti. Paimkime kitą paskolą naujam automobiliui. Juk bankui tereiks mokėti 500 lt. per mėnesį, o mes galėsime puikuotis prieš visus draugus, kad nusipirkom automobilį iš salono. Juk už mums likusius 1000 lt (3000 – 1500 – 500) dar galėsim gyventi pakankamai padoriai: užteks maistui ir komunaliniams. Kartais net drabužių nusipirkti galėsim. Dar būtinai pamirškit, kad naujam automobiliui reiks brangesnio nei civilinio draudimo, nes bankas lizingo sutartyje įpareigos apdrausti nuo vagysčių ir kitų nelaimių. Kam tos santaupos? Visokie kvailiai rekomenduoja turėti tiek grynųjų pinigų, kad galėtume pragyventi pusę metų nedirbdami. Pvz., jei per mėnesį išleidžiate 1000, tuomet kvailiai rekomenduoja turėti 6000 banke.

|

Tapk savo gyvenimo šeimininku

Kodėl žmogui taip svarbus nuoširdumas? Kodėl kiekvienas turėtų išmokti būti atviras, bent jau sau? Žmogau, kas tu bebūtum, jeigu tu dirbi samdomą darbą, už kurį tau kažkas moka pinigus, tai 99,9% tu dirbi dėl pinigų! Nesiteisink, kad tau patinka darbas, kad tau jis įdomus, kad tu jį mėgsti. Įsivaizduok, kad tu gavai palikimą 10 milijonų eurų. Ar ir toliau eitum į tą patį darbą?… Jeigu ne – viskas tuo pasakyta. Jeigu taip – būk nuoširdus nors sau ir tavo gyvenimas pradės keistis į gerąją pusę. Bijodami būti nuoširdūs, žmonės vaidina labai dvasingus, idealistus, nekreipiančius dėmesio į materialinę gerovę… Atsakyk dabar pats sau į tokį klausimą: Štai prieina prie tavęs Jėzus. Dabar, šiandien. Tu žinai, kas jis, žinai, kaip jis gyvena, kuo užsiima. Tu žinai, kokius stebuklus Jis daro… Taigi, prieina prie tavęs Jėzus ir sako: „sek paskui mane“. Ar sektum? Ar paliktum savo jaukius namus, prabangią buitį, mielus draugus, prestižinį, gal net įdomų darbą?…
Ne ne, nesibaimink, šiandien niekas prie kryžiaus nekaltų nei Jo, nei tavęs. Tiesiog jūsų gyvenimas dabar būtų klajonės iš kaimo į kaimą, nuo trobos prie trobos, su nakvynėm, kur priims, su valgiu, ką duos… Aišku, gali kas nors apspjaudyti ir neįsileisti (ar mielai įsileidi į namus Jehovos liudytojus, krišnaistus, lūpdažių platintojus?), gali kažkas užsiundyti šunis…

|

Žmonės, kuriems sekasi

Žmonės, kuriems sekasi, pataria džiaugtis kiekviena savo gyvenimo akimirka, netgi smulkmenomis. Kiekvieną dieną visiškai įsitrauk į gyvenimą. Susitelk ir būk atidus, kad nepraleistum progų, kurias jis siūlo. Niekas nepadarys mūsų laimingais, jeigu patys tokie nebūsime. Taigi visai įmanoma būti laimingam, tiesa? Taip. Gyvenimas – sunkus. Tačiau aš vis tiek būsiu laimingas žmogus. Branginsiu tai, ką darau ir kas vyksta aplink mane. Branginsiu žmones, kurie yra mano gyvenime, sieksiu tikslų. Ir išvengsiu keturių klastingų spąstų. Žmonės, nuolat galvojantys apie pinigus, paprastai juos vis toliau ir toliau nuo savęs nuveja arba, vos tik jų gavę, iš karto praranda. Nebūti prisirišusiam prie pinigų – reiškia protingai suplanuoti, kam juos išleisi, kiek gali sutaupyti, o paskui kuo mažiau apie juos galvoti. Pagrindinė žmonių vergavimo pinigams priežastis yra ta, kad jie nori pasirodyti, o šitas noras veda į antrus klastingus spąstus. Prisirišti prie materialinių vertybių, kaupti jas, trokšti kuo daugiau – taip pat beprasmiška ir beviltiška, kaip mylėti be atsako. Galime mėgti brangenybes, puikius automobilius, puošnius drabužius, bet jie neatsakys tuo pačiu. Tai veltui iššvaistyta energija. Nesileisk nunešamas materializmo bangos. Tavo tikslas – visai ne kaupti ir saugoti daiktus, girtis jais ir dirbti dėl jų.

|

Vergų visuomenę valdo pinigai

Daugelis pas mus su aukštaisiais išsilavinimais, tik aš vienas ne, kažkoks savamokslis, neturintis išsilavinimo lapelio – diplomo. Turintys tuos lapelius yra padaryti sistemos biorobotais, kurie nemąsto, kodėl ir kas čia vyksta su jais, kas juos valdo? Paskendę bankuose, kurie dalina paskolas. O procentai išvis yra neegzistuojantys pinigai, kurių realiai nėra. Na, čia man turbūt apie pinigus neverta kalbėti, nes aš taigi neturiu ekonomisto išsilavinimo, bet kai ką suprantu. Pabandysiu paaiškinti, ką aš suvokiu ekonomikoje. Pajuokaudamas pabandysiu išdėstyti suprantamai, runkelių kalba. Tarkime, esu aš „Bankas Vaidas“ ir turiu savo vertybinių popierių, kurie ir vadinasi „Vaidai“. Jūs esate tas žmogus, kuris turit gerą verslo idėją. Tik va, pinigų neturite jai įgyvendinti. Tarkime, jūs gaminsite elektromobilius. Apie juos daug kas kalba, ir jie anksčiau ar vėliau turės paklausą. Jūs pateikiate man savo projektą. Paanalizavęs matau, jog jūs gerai išanalizavote rinkas, gerai suskaičiavote. Aš linkęs padėti. Jums paskolinu dvejiems metams 5000000 „Vaidų“. Sutarėme 10% metinių palūkanų. Jūs tuos „Vaidus“ vienas prie vieno išsikeitėte artimiausiame banke į eurus ir pradėjote vystyti verslą. Kaip ir tikėjotės, o mes neabejojome, jums sekėsi gerai ir jūs jau uždirbote 20000000 eurų. Artėja laikas grąžinti „Vaidus”. Jūs ramus: uždirbote daug, nėra ko jaudintis. Ateinate į banką pirkti „Vaidų”, o jų bankas nebeturi. Jie plaukioja po biržas. Pradedate juos supirkinėti, siūlote daugiau, negu už juos gavote. Birža suregavo į kylančių „Vaidų” kursą ir jų kaina padvigubėja. Jūs nepergyvenate ir šiaip ne taip surinkote 5000000 „Vaidų”. Tik va, dabar klausimas? Iš kur jūs gausite dar 1000000, kurie man priklauso kaip procentai? Tada jūs tampate mano…

|

Kaip pinigas pinigą myli ir daro, ir kartais nori, bet negali

Look after your pennies and pounds will look after themselves – sako sena angliška patarlė. Lietuviškame nors ir itin turtingame priežodyne ir patarlyne panašaus posakio, kuris ragintų sužiūrėti centus, o litas pats savim pasirūpins, aptikti neteko; artimiausias atitikmuo būtų – “pinigas pinigą myli”. Apie tai, kaip pinigas pinigą ne tik myli, bet ir daro, daugiau išmano Sičio berniukai ir mergaitės. Man įdomu, ar dar liko sričių, kur pinigas nori, bet negali. Visiems reikia pinigų. Man irgi, nors ir žinau, kad ne piniguose laimė. Ir pašmaikštavimai, kad laimė ne piniguose, o jų kiekyje, manęs irgi netrikdo. Laimė ne piniguose ir ne jų kiekyje, o santykyje su jais – ar tu pinigus kontroliuoji, ar jie tave. Bet pastebėjau, kad labai daug lietuvių vos užuodę pinigus praranda protą. Prisimenu vieną pirmųjų lietuviškų labdaros balių Londone, skambiu pavadinimu “Gala Dinner”. Viešbučio salė, šampanas, tamsūs kostiumai, šiugždančios suknios, nuogos nugaros – viskas, ko reikia. Kol trynėmės laukdami pakvietimo į salę kažkas mane supažindino su tuometiniu JK imigracijos ministru – seniai nebe ministras, tad pavardės neprisimenu. Vos spėjom apsikeisti keliom frazėm skirdama žmonių minią prie ministro priplaukė viena iš šventės organizatorių už parankės pasigriebusi interesų Škotijoje turintį Lietuvos bankininką. Aštria alkūne ji nubloškė mane į šalį ir pristatė ministrui atsivestą svečią.

|

Ar pinigai gadina žmogų?

Žmogaus santykis su gyvenimu ir jį supančia aplinka visada būna labai įvairus. Mane domina santykis su pinigais. Pinigai kaip ir yra gyvenimo minimalus varikliukas. Be pinigų elementariai žmogus neišgyventų, bet ar pinigai gali sugadinti žmogų? Tarkim, tėvai savo meilę vaikui užpildo pinigais, nes kitaip nesugeba, nespėja, juk darbas. Bet koks tada užauga vaikas? Galimi du variantai: toks, kuris sumaterialėjęs, arba toks, kuris šlykštisi pinigais (mano atvejis). Tie vaikai, kurie sumaterialėjo to gyvenime ir siekia. Kaip ir viskas yra gerai, jei jie nesigilina į savo dvasinį pasaulį. Bet jei ir gilinasi, mažai ką suvokia, nes jų moralinės nuostatos juk kitaip subrandintos. O tie kurie šlykštisi… išnagrinėkim mane. Nuo mažens buvau auklėjama taip, kad svarbiausia šeimos židinys, kad šeima turi kartu spręsti savo problemas, o kiekvienas penktadienis turi būti šeimos vakaras. Bet augant man, keitėsi ši tradicija. Tėvai vis labiau tapo pinigų vergais, penktadienio vakarus iškeičiau į kultūrinimosi vakarus, nes penktadienio vakarais būti vienai namie tiesiog nusibodo. Tėvai prisižadėdavo, kad savaitgalį jau kartu praleisim, bet išeidavo šnypštas. O visą tai užpildyti, tą tuštumą – duodavo pinigų. Nesakau, buvo metas, toks, kad džiaugiausi – pagaliau savaitgalis be tėvų, bet kai jie tą tuštumą pradėjo pildyti pinigais, iš pradžių nesuvokiau, kas vyksta. Maniau normalu. Bet vėliau užkniso. Kiek man anksčiau buvo vertingi pinigai, tiek dabar aš jais šlykščiuosi. Taip, kažkieno akimis turėtų atrodyti viskas yra tobula. Bet ne man. Kur dingo dvasiniai žmogaus poreikiai? Kur dingo šeima?

Pinigų nuvertėjimas infliacijos metu: patarimai, kaip sutaupyti
|

Pinigų nuvertėjimas infliacijos metu: patarimai, kaip sutaupyti

Kaip teigia ekonomistai infliacija, kelianti prekių ir paslaugų kainas tiek mums litų savininkams, tiek užsieniečiams, eurų savininkams, yra nuožmiausias priešas mūsų prekybai, mūsų ekonomikos kilimui ir mūsų šviesesnės gerovės perspektyvoms. Infliacija yra viena opiausių ir sudėtingiausių šiuolaikinių makroekonominių problemų. Ji pasireiškia prekių kainų kilimu, o tai sąlygoja pinigų nuvertėjimą ir neigiamai veikia ekonomiką, dėl to už tą patį kiekį pinigų galima nusipirkti vis mažiau. Kuo didesnė infliacija, tuo pinigai mažiau verti. Laikui bėgant, už tą pačią pinigų sumą galima nupirkti mažiau prekių (paslaugų). Pvz. esant infliacijai: duonos kaina nuo 3.00 Lt padidėja iki 3.40 Lt (tarkime, kad kainos kilimo neveikė jokie kiti veiksniai, tik infliacijos augimas), tai reiškia, kad po metų už 100 Lt bus galima nusipirkti 29 kepalus duonos, o prieš metus buvo galima nupirkti 33. Dažnai ko gero net nesusimąstome, kodėl tie pinigai nuvertės laikant juos einamojoje sąskaitoje po keliolikos, keliasdešimt metų, ar namie esant infliacijai? Jei norėsite ir bandysite taupyti, tai nepasiteisins, kadangi infliacija „pasiglemš“ visas santaupas, todėl dažnas iš mūsų turime ir laikome pinigus namie, ir net nepagalvojame kaip galėtume atgauti dalį pinigų, kuriuos „suvalgo“ infliacija…

Trys pavojingi patarimai pradedančiam investuotojui
|

Trys pavojingi patarimai pradedančiam investuotojui

Nauji investuotojai yra užpilami patarimais iš visų kampų. Televizija, žurnalai, interneto tinklalapiai, finansų sektoriaus profesionalai, draugai, artimieji – jie visi pasiruošę žaliam investuotojui padėti suformuoti portfelį. Mažai apie rinkas nutuokiančiam žmogui sunku atskirti pelus nuo grūdų. Kartais net ir patyręs investuotojas sunkiai išgliaudo kai kurias situacijas. Pradedančiam investuotojui svarbu žinoti, kad kai kurie patarimai tiesiog yra standartinės klišės, į kurias reikėtų žiūrėti labai skeptiškai. Pateikiame kelis patarimus, kaip išvengti „visažinių“ spąstų. Pirk kompanijų, kurių produktus mėgsti ir pasitiki, akcijas. Šis patarimas dažnai sklando oficialiuose ir neoficialiuose pokalbiuose. Tačiau vadovautis juo yra labai rizikinga ir gali būti itin finansiškai skausminga. Kaip pavyzdį galime imti bendrovę „Apple“. Tarkime jūs, kaip ir nemaža dalis pasaulio, mėgstate šios bendrovės produktus ir ypatingas simpatijas jaučiate išmaniajam telefonui „iPhone 4G“. Perkate šios bendrovės akcijų už dabartinę rinkos kainą ir tikitės, kad sėkmingi naujų produktų pardavimai leis jums uždirbti gražaus pinigėlio. Tačiau taip mąstyti yra trumparegiška, nes neatsižvelgiama į akcijos kainą. „Apple“ dėmesio vertas pirkinys būtų, jeigu jos akcijos kaina svyruotų ties 200 USD riba, bet 300 USD jau gali būti pernelyg brangu.

Patarimai investuojančiai moteriai
|

Patarimai investuojančiai moteriai

Nors vyrai ir moterys turi labai panašius prioritetus, kai kalbame apie investicijas, tačiau daliosios lyties atstovės dažnai daug rūpestingesnės. Savisaugos instinktas stiprėja bėgant metams. Moterys nesaugios jaučiasi ne todėl, kad sensta, daug labiau jas neramina jų visuomeninė padėtis ir mamos statusas. Moterų tarpe labai daug išsiskyrusių, vienišų mamų, kurios augindamos vaikus pergyvena ne tiek dėl savo, kiek dėl atžalų ateities. JAV vienišų mamų yra apie dešimt milijonų ir visoms joms, nesvarbu, kokios turtingos jos būtų šiandien, svarbi stabili finansinė ateitis. Daugeliui jų vieno pastovaus uždarbio neužtenka, jos stengiasi užsitikrinti didesnes pajamas ir investuoja pinigus, kad uždirbtų vaikų mokslams, kad kiekvieną mėnesį ramiai lauktų sąskaitų. Taigi patarimai drąsioms investuotojoms. Jeigu vis dar besitęsiantis ekonominis nuosmukis žmones ko nors išmokė, tai pirmiausia, – nelaikyti pinigų vienoje vietoje. Tai ypač svarbi pamoka moterims, kurių vyrai dažnai šio patarimo neklauso ir susivilioja didele ateities grąža. JAV milijonai porų buvo investavę į vertybinius popierius, kai per krizės piką visos rinkos žaibišku greičiu šovė žemyn. Galima sakyti, mirtinus smūgius patyrė visi tie, kurie investavo tik į vienos rūšies vertybinius popierius ir net per ilgą laiką neišgirdo patarimo išskaidyti savo portfelį. Tačiau kaip bebūtų gaila, tokias pat klaidas darančių žmonių gretos vis dar yra gana gausios. Jie tiki, kad nepriimant kardinalių sprendimų ir visus pinigus laikant toje pačioje vietoje, jau netolimoje ateityje bus galima džiaugtis ne tik nuostolių padengimu, bet ir pelnu.

Kaip sutaupyti pinigų sumažinant sąskaitą už elektrą?
|

Kaip sutaupyti pinigų sumažinant sąskaitą už elektrą?

Elektros kainos kyla kiekvienais metais ir nepanašu, kad artimiausiu metu jos sumažės. Ypač turint omenyje, kad Lietuva uždaro savo didžiausią elektros tiekėją – Ignalinos Atominę elektrinę. Mūsų namuose egzistuoja vienas labai žalingas prietaisas, kiekvieną mėnesį siurbiantis pinigus iš šeimos piniginės. Tai kaitrinės elektros lemputės. Nustebtumėte sužinoję, kiek daug per mėnesį sudaro apšvietimo sistemos elektros suvartojimas. Taigi, ką daryti norint sumažinti elektros sąskaitą ir sutaupyti pinigų? Pateikiame 10 paprastų patarimų, kurie padės drastiškai sumažinti elektros išlaidas: Išjunkite šviesas, kurių nenaudojate. Tai tikrai paprastas patarimas, bet dauguma žmonių jo nepaiso. Dirbate ką nors virtuvėje ir trumpam pereinate į kitą kambarį pažiūrėti žinių ar kitu reikalu. Praeina 15 minučių ir jūs sugrįžtate atgal. Sakysite, kas čia tokio, 15 minučių. Tačiau kai tos 15 minučių susideda per visus metus, galite būti užtikrinti, kad mokate pinigus už nieką. Taigi tiesiog paspauskite mygtuką ir nustokite švaistyti šimtus vatų energijos per metus. Sumažinkite esamų lempučių galią. Argi reikia koridoriuje ar rūsyje naudoti 200W lemputes? Naudokite dimerius (reguliuoja lemputės apšvietimo lygį) arba nusipirkite mažesnės galios lemputes. Efektą tikrai greitai pajusite. Naudokite , kur įmanoma, koncentruotą apšvietimą, o ne bendrą viso kambario apšvietimą. Lauke būtinai įsirenkite apšvietimą su judesio detektoriais. Taip lemputės įsijungią tada, kai reikia, o ne dega veltui ir naudoją elektrą.