Finansai

Dažnai kyla klausimas, kada pradėti kalbėti su vaikais apie pinigus. „Kiek tai kainuoja?“, „Kiek tu uždirbi?“, „Paimk pinigų iš banko“ – jei jums tai jau girdėta, pats laikas prabilti su vaikais apie pinigus. Kai vaikas klausia, turite unikalią galimybę jį mokyti, kai jam tai ĮDOMU. Tad nuo ko ir kaip pradėti? Negali turėti visko, ko nori. Dažnai tėvai savo nuolaidumą vaikui pateisina – „juk vaikui nepaaiškinsi, kad nėra pinigų“. O vertėtų. Jei nebūsite atsargūs vykdydami vaikų įgeidžius, rizikuojate ateityje (kai vaikas užaugs) tapti „mamos ir tėčio banku“. To išvengti galite vaikystėje formuodami vaikų įpročius ir sugebėjimus. Net jei ir turite galimybių įgyvendinti kiekvieną vaiko norą, išmokite be kaltės jausmo kartais pasakyti „ne“ – paties vaiko labui. Aptarkite norus ir poreikius. Jei išmokysite vaiką atskirti norus ir būtinybę (poreikius), jam bus lengviau suprasti, kodėl kartais sakote „ne“. Pagrįskite savo veiksmus. Paaiškinkite, kas nulėmė vienokį ar kitokį jūsų sprendimą. Pavyzdžiui, nupirkau 20 sąsiuvinių pakuotę, nes pirkti pakuotę yra pigiau nei 20 vienodų sąsiuvinių atskirai. Jūs – gyvas pavyzdys. Jei vaikui neleidžiate įsigyti žurnalo su mėgstamos grupės plakatu, tačiau apsisukę perkatės bilietus į mėgstamo atlikėjo koncertą, vaikas nesupras prieštaringų jūsų siunčiamų signalų. Taigi būkite nuoseklūs ir paaiškinkite vaikui šeimos biudžeto planavimo esmę. Net jei vaikas nesupras visų jūsų argumentų, jis bent jau suvoks, kad yra priežastis taip elgtis. Parodykite, kad ir jūs kartais turite kažko atsisakyti, pasakyti sau „ne“.

Kaip teigia ekonomistai infliacija, kelianti prekių ir paslaugų kainas tiek mums litų savininkams, tiek užsieniečiams, eurų savininkams, yra nuožmiausias priešas mūsų prekybai, mūsų ekonomikos kilimui ir mūsų šviesesnės gerovės perspektyvoms. Infliacija yra viena opiausių ir sudėtingiausių šiuolaikinių makroekonominių problemų. Ji pasireiškia prekių kainų kilimu, o tai sąlygoja pinigų nuvertėjimą ir neigiamai veikia ekonomiką, dėl to už tą patį kiekį pinigų galima nusipirkti vis mažiau. Kuo didesnė infliacija, tuo pinigai mažiau verti. Laikui bėgant, už tą pačią pinigų sumą galima nupirkti mažiau prekių (paslaugų). Pvz. esant infliacijai: duonos kaina nuo 3.00 Lt padidėja iki 3.40 Lt (tarkime, kad kainos kilimo neveikė jokie kiti veiksniai, tik infliacijos augimas), tai reiškia, kad po metų už 100 Lt bus galima nusipirkti 29 kepalus duonos, o prieš metus buvo galima nupirkti 33. Dažnai ko gero net nesusimąstome, kodėl tie pinigai nuvertės laikant juos einamojoje sąskaitoje po keliolikos, keliasdešimt metų, ar namie esant infliacijai? Jei norėsite ir bandysite taupyti, tai nepasiteisins, kadangi infliacija „pasiglemš“ visas santaupas, todėl dažnas iš mūsų turime ir laikome pinigus namie, ir net nepagalvojame kaip galėtume atgauti dalį pinigų, kuriuos „suvalgo“ infliacija…

Nauji investuotojai yra užpilami patarimais iš visų kampų. Televizija, žurnalai, interneto tinklalapiai, finansų sektoriaus profesionalai, draugai, artimieji – jie visi pasiruošę žaliam investuotojui padėti suformuoti portfelį. Mažai apie rinkas nutuokiančiam žmogui sunku atskirti pelus nuo grūdų. Kartais net ir patyręs investuotojas sunkiai išgliaudo kai kurias situacijas. Pradedančiam investuotojui svarbu žinoti, kad kai kurie patarimai tiesiog yra standartinės klišės, į kurias reikėtų žiūrėti labai skeptiškai. Pateikiame kelis patarimus, kaip išvengti „visažinių“ spąstų. Pirk kompanijų, kurių produktus mėgsti ir pasitiki, akcijas. Šis patarimas dažnai sklando oficialiuose ir neoficialiuose pokalbiuose. Tačiau vadovautis juo yra labai rizikinga ir gali būti itin finansiškai skausminga. Kaip pavyzdį galime imti bendrovę „Apple“. Tarkime jūs, kaip ir nemaža dalis pasaulio, mėgstate šios bendrovės produktus ir ypatingas simpatijas jaučiate išmaniajam telefonui „iPhone 4G“. Perkate šios bendrovės akcijų už dabartinę rinkos kainą ir tikitės, kad sėkmingi naujų produktų pardavimai leis jums uždirbti gražaus pinigėlio. Tačiau taip mąstyti yra trumparegiška, nes neatsižvelgiama į akcijos kainą. „Apple“ dėmesio vertas pirkinys būtų, jeigu jos akcijos kaina svyruotų ties 200 USD riba, bet 300 USD jau gali būti pernelyg brangu.

Nors vyrai ir moterys turi labai panašius prioritetus, kai kalbame apie investicijas, tačiau daliosios lyties atstovės dažnai daug rūpestingesnės. Savisaugos instinktas stiprėja bėgant metams. Moterys nesaugios jaučiasi ne todėl, kad sensta, daug labiau jas neramina jų visuomeninė padėtis ir mamos statusas. Moterų tarpe labai daug išsiskyrusių, vienišų mamų, kurios augindamos vaikus pergyvena ne tiek dėl savo, kiek dėl atžalų ateities. JAV vienišų mamų yra apie dešimt milijonų ir visoms joms, nesvarbu, kokios turtingos jos būtų šiandien, svarbi stabili finansinė ateitis. Daugeliui jų vieno pastovaus uždarbio neužtenka, jos stengiasi užsitikrinti didesnes pajamas ir investuoja pinigus, kad uždirbtų vaikų mokslams, kad kiekvieną mėnesį ramiai lauktų sąskaitų. Taigi patarimai drąsioms investuotojoms. Jeigu vis dar besitęsiantis ekonominis nuosmukis žmones ko nors išmokė, tai pirmiausia, – nelaikyti pinigų vienoje vietoje. Tai ypač svarbi pamoka moterims, kurių vyrai dažnai šio patarimo neklauso ir susivilioja didele ateities grąža. JAV milijonai porų buvo investavę į vertybinius popierius, kai per krizės piką visos rinkos žaibišku greičiu šovė žemyn. Galima sakyti, mirtinus smūgius patyrė visi tie, kurie investavo tik į vienos rūšies vertybinius popierius ir net per ilgą laiką neišgirdo patarimo išskaidyti savo portfelį. Tačiau kaip bebūtų gaila, tokias pat klaidas darančių žmonių gretos vis dar yra gana gausios. Jie tiki, kad nepriimant kardinalių sprendimų ir visus pinigus laikant toje pačioje vietoje, jau netolimoje ateityje bus galima džiaugtis ne tik nuostolių padengimu, bet ir pelnu.