10 000 straipsnių
Amerikoje įsikūrusiai Genetic Savings & Clone kompanijai, besispecializuojančiai naminių gyvūnų klonavimo srityje, pirmąsyk pavyko realizuoti savo “produkciją”. Kaip praneša BBC, firma Teksaso gyventojai Džulijai pardavė genetinę jos mirusio katino Nikio (Nicky) kopiją. Prieš metus mirusio murkliuko, su kuriuo Džulija pragyveno 17 metų, klonas jai atsiėjo 50 tūkst. JAV dolerių.
Šiandien Lietuvoje dirba per du šimtus psichoterapeutų, atstovaujančių įvairios srities mokykloms ir kryptims. Tai palyginti jauna sritis, vienas intensyviausių jos raidos etapų prasidėjo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir “nukritus geležinei uždangai”. Psichoterapija, kaip metodu, pradėta domėtis gerokai anksčiau. Pasidalyti mintimis apie šios srities istorijos faktus bei nūdienos aktualijas GM pakvietė Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro psichologę psichoterapeutę Liudmilą ANDRIKIENĘ, Humanistinės ir egzistencinės psichologijos instituto direktorių Rytų Europos egzistencinės terapijos asociacijos prezidentą Vilniaus universiteto profesorių Rimantą KOČIŪNĄ ir Lietuvos psichoterapijos draugijos viceprezidentą Vilniaus universiteto docentą gydytoją psichoterapeutą Eugenijų LAURINAITĮ. Eugenijus Laurinaitis: Pirmasis psichoterapijos raidos etapas, kai sritimi pradėjo domėtis gydytojai ir psichologai, neturėję psichoterapinio pasirengimo, manau, vadintinas “laukinės” psichoterapijos metais. Vieni pirmųjų entuziastų ir specialistų ugdytojų - doc. Napoleonas Indrašius ir dr. Aleksandras Alekseičikas. Nuo 1976-1977 m. prasidėjo aktyvaus mokymosi ir savarankiškų studijų etapas. Tuomet susiformavo 12-15 specialistų grupė - vidurinioji psichoterapeutų karta.
Orbitinis Hablo teleskopas padarė naujų Katės ūko fotografijų. Nuo mūsų Saulės sistemos iki šio kosminio objekto - 3000 šviesmečių. Katės akimi vadinamas planetinis ūkas NGC 6543 parodo, kaip vyksta į Saulę panašios žvaigždės “gyvenimo” etapas. Tai - vienas iš sudėtingiausių žinomų planetinių ūkų. Jo centre vis dar matoma žvaigždė maždaug kas 1500 metų į ją supančią erdvę išmesdavo savo materijos dalis.
Indonezijos salyne aptiktos mažų žmogaus protėvių liekanos. Mokslininkų nuomone, padarytas stambiausias per pastarasius 50 metų atradimas. Gausias J.R.R. Tolkieno epinių sagų gerbėjų gretas smarkiai sujaudino žinia, jog nedidelėje Indonezijos archipelago salelėje archeologai aptiko keistų padarų likučius. Pagal eilę požymių šie padarai buvo labai panašūs į legendinius hobitus. Pagrindiniai šio sensacingo atradimo autoriai - australai. Būtent jų mokslininkų pastangomis po ilgų ir kruopščių laboratorinių tyrimų pavyko atkurti numanomą mažųjų Indonezijos aborigenų išvaizdą.
Vienas iš naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso autorių, buvęs teisingumo ministras Gintautas Bartkus tapo advokatų profesinės bendrijos partneriu. Jam, kartu su advokatu Gyčiu Kaminsku prisijungus prie advokatų kontoros „Jurevičius, Balčiūnas ir partneriai“ bei atsižvelgus į įstatymo pasikeitimus, keičiasi šios kontoros pavadinimas ir statusas. Nuo šiol buvusi advokatų kontora „Jurevičius, Balčiūnas ir partneriai“ tampa advokatų profesine bendrija „Jurevičius, Balčiūnas ir Bartkus“. Profesinės advokatų bendrijos partneriai taip pat yra Raimundas Jurevičius ir Gintaras Balčiūnas. Pastarasis taip pat buvo teisingumo ministru.
Lietuvos žaliųjų judėjimas (LŽJ) yra visuomeninė aplinkosaugos organizacija. LŽJ įsteigė gamtosauginiai klubai “Atgaja” (Kaunas), “Žemyna”(Vilnius), “Žvejonė”(Klaipėda), “Aukuras” (Šiauliai) ir žmonės iš visos Lietuvos 1988 metais. Pagrindinės Lietuvos žaliųjų judėjimo veiklos sritys:
Baltijos jūros ir jos baseino apsauga.
Saugomų teritorijų, miškų ir natūralių kraštovaizdžių apsauga.
Visuomenės ekologinis švietimas.
Energija ir aplinka.
Transportas ir aplinka.
Tarptautinės finansinės institucijos ir aplinka.
Parama aplinkosauginėms NVO ir aktyvistų grupėms.
Lietuvos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą aktas skelbia: „Nuo įstojimo dienos pirminių Sutarčių ir prieš įstojimą institucijų ir Europos centrinio banko priimtų aktų nuostatos naujosioms valstybėms narėms yra privalomos ir tose valstybėse taikomos tose Sutartyse ir šiame Akte nustatytomis sąlygomis.“ Remiantis šia nuostata, Lietuvai tapo privalomas ir 2000 metų Tarybos Reglamentas Nr. 44/2001 „Dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo“, kitaip žinomas kaip „Briuselio Reglamentas“, kuriuo buvo transformuota į Bendrijų instrumentą 1968 metais tarp tuometinių Europos Ekonominės Bendrijos (EEB) narių sudaryta Briuselio konvencija dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose (šiuo metų Konvencija galioja tik Danijos atžvilgiu).
XIV – XVIa. pirmiausia Italijoje, o vėliau ir kitose V. Europos šalyse ėmė plisti savitas ekonominis, kultūrinis ir politinis atgimimas – renesansas. Po kurio laiko F. Engelsas pavadins jį vienu pažangiausiu žmonijos perversmu, kokius ji tik kada nors išgyveno. Renesanso epochoje vėl atsigręžta į antiką, imta naujai vertinti jos palikimą, o visa renesanso kultūra grindžiama humanizmo idėjomis. Pirmiausia renesansas įsigalėjo literatūroje, vėliau – dailėje, o galiausiai ir architektūroje. Architektai ieškojo naujų fasado ir interjero sprendimų, tobulino statybos techniką. Fasaduose stengtasi pabrėžti horizontalias, statiškas linijas, įsigalėjo elementų pusiausvyra. Pastatams būdinga harmonija, dominuoja aiški erdvės struktūra.
Baigęs Vilniaus dailės institutą, A.Zaviša pagal paskyrimą dirbo Vilniaus rajono architekto gamybinėje grupėje. Po to - apie metus dailininku Lietuvos kino studijoje. O nuo 1962 m. - architektu Vilniaus "Komprojekto" institute. Čia dirbdamas, 1963-iaisiais parengė "Palangos" kavinės-restorano Vilniuje rekonstrukcijos ir išplėtimo planą (kartu su R.Šilinsku). 1964 m. suprojektavo viešbutį "Narutis". "Ko gero, kaip tik tai, kad autorius sugebėjo atsispirti tuo metu madingoms tendencijoms, pagundoms teigti naują architektūrinę kalbą, paneigiant istorinį kontekstą, suformavo gana saikingą kolegų reakciją", - mano R.Buivydas.
Č. Kontrimas šio regiono kryžiams skyrė mažiausiai dėmesio, todėl jo albumas papildytas keliomis šio krašto geležinėmis viršūnėmis, saugomomis Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuje. Šio regiono kryžiai nepasižymi labai didele formų įvairove ir ornamentikos gausumu. A. Rūkštelė tai bandė aiškinti suvalkiečių gyvenimo būdo praktiškumu, mažesniu polinkiu Į misticizmą ir romantizmą. Tačiau ir jis, ir mes esame pastebėję, kad tam tikra kryžių dalis turi daug bendro su Aukštaitijos ir ypač su Dzūkijos kryžiais. Pirmiausia tie, kurie tartum susiliečia su Alytaus, Prienų bei kitais Dzūkijos rajonais. Šiame regione, kuriame dėl įvairių istorinių aplinkybių kiek vėliau kūrėsi bažnyčių parapijos, formavosi savotiškas, galima sakyti, suvalkietiškas šių paminklų tipas. Jam būdingos ir labai paprastos kryžiaus, saulės ir mėnulio formos, ir sudėtingos geometrinių ar augalinių motyvų kompozicijos.
Žemaitijoje vyrauja koplytstulpiai ir koplytėlės, na o Aukštaitijoje - vieno, dviejų ir net trijų aukštų stogastulpiai (nors ir čia esama koplytstulpių bei kitokių memorialinių paminklų). Aukštaitijos (ypač vakarinės jos dalies) ir medžio, ir geležies paminklai gausiai ornamentuoti. Jiems būdingi smulkiai pjaustyti ažūriniai ornamentai:ratukai, puslankiai, pusračiai, dantyti, tarsi pjūklas, supinti su kvadratais, rombais ir kitokiais geometriniais puošmenimis. Šių paminklų kaltos viršūnės labai dažnai padabintos augaliniais motyvais.
Koplytstulpiai taip pat įvairių formų, taisyklingų proporcijų, gausiai ornamentuotomis, plačiomis pastogėmis, daug vietos paliekant skulptūroms.
Teritoriniu atžvilgiu ypač savitą antkapinių paminklų grupę sudaro Žemaitijos kryžiai ir koplytėlės. XIX a. pab.-XX a. pr. ne tik gausūs mediniai, bet ir geležiniai kryžiai pasižymėjo itin didele įvairove. Kai kur pietryčių Žemaitijoje ir šiaurės rytų Žemaitijoje paplitę dviejų kryžmų kryžiai, kartais su kryžmose įrengtomis koplytėlėmis. Daugiausia tai antkapių paminklai ir koplytstulpiai bei koplytėlės. Žemaitijos memorialinių paminklų viršūnės ir savo forma, ir konstrukcija daug įvairesnės nei Aukštaitijos ar Dzūkijos. Vienos viršūnės tvirtintos prie iškilusių bokštelių, kitos - tiesiog ant stogelių ar stogų. A. Rūkštelė yra nurodęs, jog geležinių kryžių viršūnės labai panašios į medinių ir mūrinių bažnyčių, varpinių kryžius (99, 20). Šį teiginį ypač patvirtina Žemaitijos kryžių piešiniai.