Būkime kosminiais piliečiais
| |

Būkime kosminiais piliečiais

Atėjo Kalėdos, daug nedarbo dienų. Daugelio žmonių rūpesčiai apsiriboja dovanų pirkimu ir poilsio organizavimu. Vakarais žiūrėdami per televiziją primityvius šou mažai kas susimąstys, kas mes esame, kur ir kodėl gyvename, kas mūsų laukia. O mes, dabartinės rūšies žmonės, egzistuojame jau apie 100 tūkst. metų. Tai tik apie 0,0025 proc. gyvybės egzistavimo Žemėje laiko. Mes naudojame tik porą procentų Žemės tūrio – jos paviršių, keletą kilometrų po paviršiumi ir ploną atmosferos sluoksnį. Žemė yra galutinis produktas maždaug trilijono kilometrų dydžio telkinys kosminių dulkių, kurios susiliejo maždaug prieš 4,5 milijardų metų. Žemė susidarė iš maždaug 0,003 proc. visos pradinių dulkių ir dujų masės, kuri tysojo iš jaunos Saulės toli už Plutono orbitos. Dabar Žemė užima apie 0,0000000000000003 proc. tūrio erdvės sferos, kurioje tilptų Neptūno orbita. Ir reikėtų į vieną liniją sudėti daugiau nei 4400 tokių sferų, kad pasiektume artimiausią Alpha Centauri B žvaigždę ir artimiausią atrastą į Žemę panašią egzoplanetą. Mūsų žvaigdžių Tako galaktika turi mažiausiai 200 mljr. žvaigždių. 75 proc. jų yra plika akimi nematomos, nes yra mažesnės ir blankesnės už Saulę. Arčiausia mums Andromedos galaktika yra apie 2700000000 kartų didesnė už Neptūno orbitos diametrą ir juda link mūsų daugiau nei 100 km/s greičiu. Ją sudaro apie trilijonas žvaigždžių ir ji užgrius mūsų galaktiką maždaug po 4 mljr. metų.

Tyrėjų naktis Europoje 2009
| |

Tyrėjų naktis Europoje 2009

Kviečiame į mokslo šventę “Tyrėjų naktis – 2009” Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto Molėtų astronomijos observatorijoje. “Tyrėjų naktis – 2009”, tai šventė, kurios tikslas – arčiau supažindinti visuomenę su greta jų dirbančiais mokslininkais, suprantamai ir patraukliai paaiškinti jų atliekamų tyrinėjimų ir ieškojimų esmę ir naudą visuomenei, parodyti, kad ir mokslininkai randa laiko pramogoms ir poilsiui. Šį vakarą daugelio Europos šalių gyventojai lankysis mokslinėse laboratorijose ir observatorijose, stebės mokslinius eksperimentus arba patys bandys juos atlikti, diskutuos su mokslininkais. Visą Europą apimančio, renginio dalis vyks ir Lietuvoje – Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkai surengs Astronomijos Šventę visuomenei. Dalyviai galės susitikti ir pabendrauti su astronomais ir fizikais, prisiliesti prie Visatos paslapčių ir pažvelgti į jos gelmes. Renginio vieta, VU TFAI Molėtų astronomijos observatorija. Paskaitos: Astronomai skaitys paskaitas nuo 18:00 iki 23:00. Paskaitos nebus itin paprastos, dėl to rekomenduojamos besidomintiems vyresnių klasių mokleiviams, studentams ir kitiems suaugusiems lankytojams. Teleskopai: Dalyviams astronomai parodys teleskopus bei pademonstruos kitus prietaisus kuriais vykdo tyrimus (nuo 19:00 iki 01:00). Esant geram orui gal būt parodys keletą objektų danguje. Šalia bus astronomų mėgėjų teleskopų, kuriais visi dalyviai galės pažvelgti į dangaus platybes.

Lietuvos etnokosmologijos muziejaus istorijos fragmentai
| |

Lietuvos etnokosmologijos muziejaus istorijos fragmentai

XX a. septintajame dešimtmetyje buvo ieškoma vietos naujai Lietuvos astronomijos observatorijai, nes senoji, Vilniaus universiteto observatorija Čiurlionio g. Vilniuje, jau buvo gaubiama miesto šviesų, dulkių ir dūmų. Buvo aplankyta daug nuo miestų šviesų nutolusių kalvų variantų ir 1969 m. apsispręsta už Molėtų rajone esančio Kulionių kaimo kalvas, apsuptas Želvos ežero pasaga. Vieta observatorijai pasirodė tinkama ir tais pačiais metais prasidėjo statybos. Etnokosmologijos idėja gimė Molėtų rajone, ant Kaldinių kalvų. Pagrindiniai jos autoriai buvo tuometiniai Astronomijos observatorijos personalo vadovas dr. Gunaras Kakaras ir Puslaidininkių fizikos instituto vyr. mokslinis bendradarbis dr. Libertas Klimka – didelis etninės kultūros entuziastas. G. Kakaro dangus ir L. Klimkos etnologija palengva rado bendrus sąlyčio taškus – lietuvių tautos sąsajas su dangumi, Saule, Mėnuliu, žvaigždėmis. Tai ir buvo etnokosmologijos ištakos – tiek pačios sąvokos, tiek būsimo muziejaus. Tačiau tada – po 1970 metų dar ilgai nebuvo ištartas etnokosmologijos terminas. Tuo metu Molėtų astronomijos observatorijos statybos tęsėsi. Paleidžiami į darbą du pirmieji observatorijos teleskopai. Trumpos žinutės spaudoje, be jokios reklamos. Tačiau to matyt užteko – į observatoriją pradėjo važiuoti ekskursijos, grupės, pavieniai lankytojai. Daugeliui rūpėjo klausimas kas ta astronomijos observatorija, ką stebi ir mato astronomai pro savo teleskopus.

Galaktikos centre kvepia avietėmis
| |

Galaktikos centre kvepia avietėmis

Ištyrus gigantišką dulkių debesį Paukščių tako viduryje, išsiaiškinta, kad jis gali būti aviečių kvapo, rašo „The Guardian”.
Maxo Plancko radijo astronomijos instituto mokslininkai kosmoso erdvėje ieškojo amino rūgščių – pagrindinių cheminių elementų, iš kurių sudaryta gyvybė. Astrobiologams amino rūgščių atradimas reiškia galimybę, kad gyvybė galima ir kitose planetose. Ispanijoje įrengtu IRAM teleskopu astronomai ištyrė elektromagnetinį spinduliavimą, kurį skleidžia aukštos temperatūros ir didelio tankio Sagittarius B2 regionas, supantis naujai susiformavusią žvaigždę. Žvaigždės spinduliavimą sugeria aplink esančio dujų debesies molekulės, kurios vėliau vėl išspinduliuojamos kaip kita energija, priklausomai nuo molekulės tipo. Iš viso mokslininkams pavyko užregistruoti apie 4000 skirtingų tokių signalų, tačiau kol kas išanalizuota tik pusė. Nors mokslininkai dar neaptiko ieškotų amino rūgščių, tačiau jiems pavyko pastebėti etilo formiato bei nuodingojo propilo cianido – tai didžiausios kosminėje erdvėje iki šiol rastos molekulės. Rasta cheminė medžiaga etilformiatas suteikia kvapą avietėms. Beje, ta pati medžiaga suteikia kvapą ir romui. „Etilformiatas suteikia avietėms skonį, tačiau kad susiformuotų kosminės avietės, reikia daugybės kitų molekulių”, – „The Guardian” cituoja astronomą Arnaudą Belloche.

| |

Virš Labanoro regioninio parko sprogo meteoritas

Kovo 30 dieną, keliolika minučių po 23 valandos, virš didžiulės Labanoro regioninio parko teritorijos iš pietryčių šiaurės vakarų kryptimi praskriejo didžiulis ugnies kamuolys – bolidas. Neįprastas skrydis buvo matomas maždaug 50 km spinduliu, o po kelių sekundžių 7-10 km aukštyje virš miško nugriaudėjo sprogimas. Net gana atokiai stovinčiuose kaimeliuose kilo panika – garsas pasklido apie 50 km spinduliu nuo epicentro. Dangų be menkiausio debesėlio apėmusi akinanti šviesa, karštis, dūmai ir didžiulis griausmas žmonėms sukėlė siaubą. Įvykio liudininkais tapo nedidelio Fedoriškių kaimelio gyventojai. Sprogimo galia siekė 0,1 megatonos. Seisminę ir smūginę oro bangas užfiksavo įvairiose pasaulio vietose, net Vakarų pusrutulyje įrengti prietaisai. Sprogimo galia siekė 0,1 megatonos. Seisminę ir smūginę oro bangas užfiksavo įvairiose pasaulio vietose, net Vakarų pusrutulyje įrengti prietaisai. Galingo sprogimo banga maždaug 5 kv. km plote išguldė medžius, žuvo žvėrys, o šimtų kilometrų spinduliu nuo epicentro išdužo langų stiklai. Epicentro plote augę medžiai liko stovėti stati, tačiau sprogimo banga ne tik nudrėskė visas šakas, bet netgi nulupo nuo kamienų žievę. Dėl stipraus spinduliavimo kelių dešimčių kilometrų skersmens plote kilo gaisras, sunaikinęs tai, kas dar buvo likę po sprogimo. Netoli Baltųjų Lakajų buvo užfiksuota magnetinė audra.

| |

ES lėšomis rekonstruojamas Lietuvos Etnokosmologijos muziejus taps tarptautinio lygio kultūros objektu

Lietuvos Etnokosmologijos muziejuje pradėti rekonstrukcijos ir naujos statybos darbai. Taip pat statomas naujas teleskopo bokštas su antru 4 kartus galingesniu teleskopu. 3 000 m² ploto kompleksą ES lėšomis numatoma atnaujinti iki 2008 m. rugpjūčio. Rekonstravus dabartinių poreikių nebeatitinkančius pastatus, unikali architektūrinė forma ir išskirtinis turinys iš esmės pakeis Etnokosmologijos muziejaus statusą – iš žinomo Lietuvoje kultūros centro jis taps originaliu kultūros ir turizmo traukos objektu, aprėpiančiu ES bei kaimynines rytų šalis. “Lietuvos etnokosmologijos muziejus, kurio esmė – žmogaus ir žmonijos ryšiai su Kosminiu pasauliu, yra vienintelis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje. Jis neabejotinai taps sektinu pavyzdžiu kitoms šalims steigti savus Etnokosmologijos muziejus”, – įsitikinęs muziejaus direktoriaus dr. Gunaras Kakaras. Jo teigimu, įgyvendinus rekonstrukciją pagausės meno ir mokslo renginių, bus išplėsta muziejinė ekspozicija bei atnaujintos lankytojams skirtos programos. “Tiek savo architektūra, tiek unikaliu turiniu muziejus atitiks europinį lygį. Ši rekonstrukcija, skirta Lietuvos tūkstantmečio paminėjimui, yra naujo kultūros fenomeno gimimas Lietuvoje”, – įsitikinęs p. Kakaras. Visi darbai vykdomi ES ir Lietuvos respublikos lėšomis pagal trišalę Ūkio ministerijos, Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) ir Etnokosmologijos muziejaus sutartį.

| |

Lietuviai perka žvaigždžių vardus ir sklypus Mėnulyje

Danguje vos įžiūrimas žvaigždes savo vardais pavadinantys lietuviai papildo gudrių verslininkų kišenes. Lietuvoje viena bendrovė jau kurį laiką siūlo tautiečiams neįprastą paslaugą – už kelias šimtines suteikti žvaigždei pageidaujamą vardą. Labiausiai šia paslauga domisi romantiškai nusiteikę vyrai, kurie žvaigždes dovanoja savo mylimosioms. „Romantiški vaikinai žvaigždes savo išrinktosioms dovanoja, o solidūs vyrai sumoka“, – tokią paslaugą ironizavo Molėtų astronomijos observatorijos darbuotojas Saulius Lovčikas. Jo žodžiais, kur kas naudingiau nusipirkti žemės Mėnulyje. Tokia investicija, astronomo manymu, gali atnešti daugiau naudos. Klaipėdietis Liutauras žvaigždę žmonos vardu pavadino vestuvių metinių proga. Jis susigundė vienos JAV kompanijos siūloma tokia paslauga, nes tuo metu viešėjo Amerikoje. „Man labiau patiko pati idėja – padovanoti žmonai žvaigždę. Ši originali dovana buvo mano meilės išraiška. Suprantu, jog ta žvaigždė galbūt turi ir kitų vardų, nes tokią paslaugą siūlo ne viena Amerikos įmonė. Už sumokėtus pinigus gavau sertifikatą, jog viena žvaigždė pavadinta žmonos vardu. Tačiau šis faktas įregistruotas tik tos įmonės archyvuose“, – kalbėjo pašnekovas.

| | |

Amerikietis astronomas atrado dešimtąją Saulės sistemos planetą

Kalifornijos technologijos instituto astronomas atrado, jo teigimu, dešimtąją Saulės sistemos planetą, pranešė NASA remiama mokslininkų grupė. Naujoji planeta, kol kas pavadinta 2003UB313, yra labiausiai nutolęs apie Saulę besisukantis objektas, sakė Kalifornijos technologijos instituto astronomas Michaelis Brownas. M.Brownas bei jo kolegos Chadas Trujillo ir Davidas Rabinowitzas pateikė pareiškimą dėl naujosios planetos pavadinimo Tarptautinei astronomų sąjungai ir yra įsitikinę, kad jų pasiūlytu vardu ir bus pavadinta atrastoji planeta. M.Brownas siūlomo planetos vardo kol kas neatskleidė. Jo teigimu, jokia institucija nėra gavusi tokios teisės nuo 1930 metų, kai buvo atrastas Plutonas. “Mes tikimės, kad tie, kurie mano, jog Plutonas yra planeta, supras, kad tai yra visiškai neginčytinas dalykas. Mano nuomone, jau šiandien reikėtų paimti rašiklius ir pradėti perrašinėti vadovėlius”, – kalbėjo M. Braunas.

Spirit marsaeigis Raudonojoje Planetoje: rastas mįslingas akmuo
| | |

Spirit marsaeigis Raudonojoje Planetoje: rastas mįslingas akmuo

Marsaeigis Spirit, jau trylika mėnesių žvalgantis Raudonosios planetos dykynes, mokslininkams pateikė naują siurprizą – netoli nuo meteorito išmalto Gusevo kraterio aptiktas akmuo, savo vidinėse porose turintis neįprastai didelį sieros ir magnio kiekį. Kaip praneša New Scientist žurnalas, Spirit marsaeigis ir anksčiau tyrinėjo paviršinių sieros pėdsakų turinčius riedulius, tačiau nė vieno iš jų sudėtyje siera aptikta nebuvo.

Tolimo kvazaro spinduliai padėjo atrasti „pradingusios“ materijos dalį
| |

Tolimo kvazaro spinduliai padėjo atrasti „pradingusios“ materijos dalį

Rentgeno spindulius skleidžiančio Markarian 421 kvazaro stebėjimas, atliktas orbitinės Chandra observatorijos dėka, atrodo, padėjo astronomams rasti dalį „pradingusios materijos“ (kitas pavadinimas – „trūkstama masė“). Šiuolaikinis mokslas tvirtina, kad tik 5% Visatos medžiagos tenka mums įprastai materijai, o likę 95% – vad. „tamsioji materija“.