Jis vadinasi Barnardo 68. Yra Gyvatnešio žvaigždyne už 300 šviesmečių nuo mūsų. Priklauso vadinamųjų Boko globulių, t. y. tamsių ir šaltų molekulinių debesų kategorijai. Tokiems debesims traukiantis susidaro naujos žvaigždės, planetų šeimos. Barnardo 68 nedidukas: nuo vieno jo krašto iki kito – 12 000 av, t. y. mažiau nei du trilijonai kilometrų. Ūko masė prilygsta pusantros Saulės, taigi iš jo galėtų susidaryti viena Saulės masės arba pulkelis mažesnių žvaigždžių – raudonųjų nykštukių. Norėdami įsitikinti, ar šis procesas nėra prasidėjęs, Harvardo-Smitsono astrofizikos centro darbuotojai stebėjo šį debesį Ispanijoje esančiu 30 m skersmens IRAM radioteleskopu.

Po jubiliejinio, t. y. „Pioneer 10“ trisdešimtmečio proga organizuoto neeilinio Tolimojo kosminio ryšio seanso su šia stotimi susiekta dar keturis kartus. Tiesa, naudos iš to mažai: po 2002 m. balandžio 27 d. telemetrijos duomenų nebegauta, į 70 m skersmens Goldstono antena pasiųstą 325 kW galios signalą stotis atsakydavo vos girdimu šnabždesiu. Paskutinįkart taip buvo 2003 m. sausio 22–23 d. Tuomet „Pioneer 10“ buvo už 82,19 av nuo Saulės, signalas pirmyn ir atgal lėkė 22 val. 35 min. Į 2003 m. vasario 7 d. pasiųstą signalą atsakymo nebegauta. Išvada – nusilpus stoties radioizotopiniam generatoriui, ryšiui nebepakanka energijos. Vasario 25 d. NASA paskelbė, kad daugiau su „Pioneer 10“ susisiekti nebemėgins. Mūsų pirmasis pasiuntinys į žvaigždes nuo šio skrieja visiškai vienas.

Visam pasauliui Mikalojus Kopernikas neužmirštamas dėl to, kad jis „sustabdė Saulę ir paleido suktis bei skrieti Žemę“, taigi visą astronomiją pastatė nuo galvos ant kojų. Tik nuo Koperniko galėjo prasidėti tikrasis astronomijos suklestėjimas. O be astronomijos suklestėjimo nebūtų ir didžiųjų fizikos pasiekimų, vadinasi, skurdūs liktų ir visi gamtos mokslai bei technika. Tačiau mums, lietuviams (žinoma, tuo labiau lenkams bei vokiečiams), Kopernikas brangus ypatingai. Juk galima įžvelgti kai kuriuos Koperniko ryšius su Lietuva. Mikalojaus Koperniko gimtąjį miestą Torunę kadaise Kulmo žemės pakraštyje įkūrė kryžiuočiai, nuo čia pradėję savo žiaurųjį žygį į prūsų, jotvingių ir lietuvių kraštus.

Pirmiausia nagrinėjame sąlygas galaktikoms egzistuoti. Mokiniai jau yra nagrinėję visą astronomijos kursą, todėl jie skiria sąvokas “Visata” ir “begalybė”. Šios pamokos metu labai svarbu suprasti, kuo ir kaip skiriasi Galaktika, žvaigždė, planeta. Didžiausią dėmesį skiriame Paukščių tako galaktikos nuotraukoms. Pabandome “atrasti save” visos Galaktikos nuotraukoje. “Ieškant savęs”, labai svarbu suprasti, kad Saulė ir Žemė Galaktikos sampratoje yra vienas taškas. Galaktikas lyginame pagal esminius požymius. Remiantis fizikos sukamojo kūno dinamika, vyksta diskusija, kodėl yra įvairių rūšių galaktikų. Aptariame žvaigždžių spiečius ir jų grupes.

Tikslai ir uždaviniai: Skatinti mokinius naudotis pačių rastais interneto šaltiniais; Išmokti apipavidalinti ir perteikti medžiagą bendraklasiams; Aktyviai dalyvauti diskusijoje. Darbo metodai: Mokiniai grupėmis po 4-5 mokinius patys pasirenka temas, už kurias atsiskaito po mėnesio; Mokiniai skaito pranešimus ir demonstruoja vaizdus bei nuotraukas TV. Turinys: Patys mokiniai grupėse ruošia šešias temas. Vienintelė sąlyga- kuo mažiau naudotis mokytojo nurodytais interneto šaltiniais ir patiems susirasti medžiagos. Vieni pasakoja, kiti rodo nuotraukas ir dalija medžiagą bendraklasiams. Po to atsako į klausimus.

Prieš apibūdinant kiekvieną planetą, palyginamos jų orbitos bei planetų dydis. Šiam tikslui patartina naudoti kompiuterinę programą DSPACE arba interneto tinklalapį http://seds.lpl.arizona.edu/billa/tnp/ (Vaizdi kelionė į Saulės sistemą) Overview of the Solar System (Saulės sistemos apžvalga) Bendrieji duomenys apie planetas, jų sandarą ir reiškinius, vykstančius jose, pamokoje pateikiami naudojantis Astronomijos enciklopediniu žodynu tinklalapyje “Astronomija Lietuvoje”, kurio adresas www.astro.lt . Tinklalapyje Vaizdi kelionė į Saulės sistemą http://seds.lpl.arizona.edu/billa/tnp/ galima pasiklausyti muzikinio kūrinio, atspindinčio planetos “nuotaiką”.