“Rubikon” vadovas įtariamas seimūnų papirkinėjimu

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Įmonių grupė "Rubicon group" trečiadienį išplatintame pranešime kategoriškai paneigė teisėsaugos institucijų vadovų Seime paskelbtą informaciją, kad įmonės atstovams yra pareikšti kokie nors su korupcija susiję įtarimai, ir pasipiktino teisėsaugos institucijų savivale, pranešė Elta. "Viena didžiausių įmonių grupių šalyje "Rubicon group" pareiškia, kad priešinsis bandymams įtraukti ją į nešvarius politinius žaidimus", - sakoma pareiškime. "Bandymus tokiu būdu įtraukti mūsų grupę į nešvarius politinius žaidimus vertiname kaip pastangas pateisinti vakar (antradienį) atliktas visuomenę sukrėtusias kratas partijų būstinėse", - teigė A. Janukonis. Pareiškime pabrėžiama, jog šiuo metu grupės atstovai tariasi su teisininkais dėl galimybės kreiptis į teismą dėl šmeižto.

Už be leidimo vykdomą koncentraciją "Rubikon apskaitos sistemoms" - bauda

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Už koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, vykdymą be Konkurencijos tarybos leidimo pastatų valdymu ir šilumos ūkio renovacija užsiimančiai bendrovei "Rubikon apskaitos sistemos" skirta 3 tūkst. litų bauda. Konkurencijos taryba pranešė, jog tyrimo metu nustatyta, kad "Rubikon apskaitos sistemos" nuo 2003 metų gegužės mėnesio iš atskirų fizinių ir juridinių asmenų pirkdavo UAB "Katra" akcijas, o 2003 m. lapkritį pasirašė sutartį su bendrove "Arkoveta" dėl dalies "Katros" akcijų įsigijimo. Įsigijus šias akcijas kartu su anksčiau turėtomis akcijomis "Rubikon apskaitos sistemos" turimų akcijų paketas sudarė 29,3 proc. "Katros" įstatinio kapitalo. "Apie vykdomą koncentraciją, kaip reikalauja Konkurencijos įstatymas, Konkurencijos tarybai nebuvo pranešta, o "Katra" akcijos buvo perkamos toliau. "Rubikon apskaitos sistemos" į Konkurencijos tarybą dėl leidimo vykdyti minimą koncentraciją kreipėsi tik šių metų vasario mėnesį, kai vykdomos koncentracijos aplinkybėmis susidomėjo Konkurencijos taryba", - teigiama Konkurencijos tarybos pranešime.

Auksinis A.Zuoko verslas

Auksinis A.Zuoko verslas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vilniaus mero pastangomis privačiai bendrovei, kuriai buvo suteikta teisė 60 hektarų žemės sostinėje “įrengti pramogų parką”, vėliau gauna teisę “neatlygintinai užstatymo teise naudotis 60,8 hektaro ploto žemės sklypu”. Pastačius pastatus, ta firma turės pirmumo teisę išsipirkti žemę po pastatais. Taip Vilniaus biudžetas praras mažiausiai 140 mln. litų, kuriuos būtų gavęs, pardavus šį sklypą už rinkos kainą. Kaip jau rašė “Laisvas laikraštis”, su Vilniaus miesto meru siejamai įmonei “Rubikon grupė” Vilniaus savivaldybė 99 metams išnuomavo 60,8 hektaro žemės sklypą tarp Ozo, Kalvarijų, Šiaurinės ir Geležinio Vilko gatvių. Oficialiai skelbiama, kad šis sklypas yra skirtas Vilniuje vandens parkui bei universaliai arenai įrengti, tačiau pats UAB “Ogmios Astra pramogų centras” (OAPC) direktorius Julius Dovidonis “Laisvam laikraščiui” pripažino, kad minėti objektai užims tik apie 15 hektarų žemės. Likusiems 45 hektarams žemės privati bendrovė OAPC gavo “užstatymo teisę” – kitaip tariant, ji savarankiškai užstatys tą žemės plotą, kurio rinkos kaina šiandien siekia ne mažiau kaip 140 mln. litų. “Laisvo laikraščio” šaltiniai teigia, kad “Rubikon” jau ieško investuotojų daliai žemės. Kodėl ši žemė nebuvo parduota viešame aukcione, o neatlygintinai perduota privačiai su A.Zuoku siejamai firmai?

Vilniaus mero pabėgimas sudavė smūgį šalies prestižui

Vilniaus mero pabėgimas sudavė smūgį šalies prestižui
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Laikinasis prezidentas Artūras Paulauskas antradienį vėlai vakare pareiškė, jog teisėsaugos pareigūnų surengtas dokumentų poėmis kelių partijų būstinėse ir sostinės mero pabėgimas iš šalies sudavė "didelį smūgį šalies įvaizdžiui ir prestižui". "Pabėgo didžiausio miesto meras, partijų būstinėse - kratos, politikams mestas šešėlis: tokia žinia nueis į pasaulį", - piktinosi laikinasis prezidentas. A.Paulausko teigimu, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau kelerius metus vykdė tyrimą dėl politikų finansavimo, bet neaišku, kodėl dokumentų poėmiai buvo padaryti likus kelioms dienoms iki rinkimų. STT agentai antradienį surengė dokumentų poėmį kandidatą į prezidentus Valdą Adamkų remiančių Liberalų ir centro sąjungos bei Naujosios sąjungos partijų būstinėse, taip pat finansinius dokumentus paprašytos pateikti Lietuvos socialdemokratų partija ir Tėvynės sąjunga.

Šalies dienraščiai audringai reagavo į STT reidus

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Didžiausi Lietuvos dienraščiai audringai reagavo į antradienį Specialiųjų tyrimų tarybos (STT) agentų surengtus reidus kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus kandidatūrą parėmusių partijų bei neutralių socialdemokratų būstinėse. "Rinkimų vajaus įkarštyje - STT agentų dūriai", - tokia antrašte savo straipsnį publikuoja dienraštis "Lietuvos rytas". "Vakar užgriuvusias kratas partijų lyderiai pavadino politine provokacija", - rašoma straipsnio paantraštėje. "STT desantas užėmė partijų būstines", - rašo dienraštis "Respublika". "STT smūgis didžiosioms partijoms", - skelbia dienraštis "Lietuvos žinios". "Vakar Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo finansinių dokumentų poėmius didžiųjų Lietuvos politinių partijų būstinėse. Politikai šiuos veiksmus sieja su vyksiančiais po kelių dienų prezidento rinkimų antruoju turu", - rašoma dienraščio paantraštėje.

Kas valdo Lietuvą?

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

„Kas valdo Lietuvą? - klausia lenkų dienraščiai, savo skaitytojus informuojantys apie kratas Lietuvos partijose, likus kelioms dienoms iki antrojo prezidento rinkimų turo, Vilniaus mero pasitraukimą į Lenkiją ir kviečiamą Gynybos tarybos posėdį. „Dar viena krizė Lietuvoje”, - rašo įvykius komentuojanti „Rzeczpospolita” ir pažymi, kad krizė gali turėti sunkiai numatomas pasekmes. Dienraštis abejoja, ar kratos vieną iš kandidatų - Valdą Adamkų remiančių partijų būstinėse tai tik kovos su korupcija elementas, ir nieko daugiau. Laikraščio teigimu, STT vadovas Valentinas Junokas buvo susijęs su Paksu ir po prezidento rinkimų galėtų prarasti postą. Pasak dienraščio apžvalgininko, taip gali būti siekiama sukelti dar didesnį chaosą po Pakso skandalo neatsigavusioje Lietuvoje. Nors vienareikšmių įrodymų, kad tai Maskvos darbas nėra, ta krizė paranki rusų energetikos koncernams ir pačiai Rusijai.

Išeitys, kaip nugalėti populistus

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Europos Parlamento rinkimuose populistinei Darbo partijai nugalėjus, susirūpino ne vienas. O ypač tie, kuriuos Darbo partija sutriuškino. Ką daryti tradicinėms partijoms? Rengti rimtas programas, kurios rinkėjams neįdomios? Žarstyti dar daugiau pažadų nei populistai? Pasak politologo A.Krupavičiaus, tradicinės partijos neturi didelių galimybių manevruoti ir siūlyti alternatyvas tokioms politinėms jėgoms kaip kad Viktoro Uspaskicho Darbo partija. Vienas iš galimų sprendimų, kuris padėtų tradicinėms partijoms siekti sėkmės rinkimuose, – sudaryti prieš rinkimus koalicijas. Tuomet rinkėjas turėtų aiškesnį pasirinkimą – jam būtų lengviau suvokti, kurios partijos kokioms pažiūroms atstovauja, kurios partijos yra tradicinės, kurios – ne. Politologo nuomone, dabar, kai dvidešimt ar daugiau partijų į rinkimus plaukia kiekviena savu laiveliu, rinkėjui labai lengva pasiklysti ir išsirinkti, už ką vertėtų balsuoti. Tačiau iki šiol, A.Krupavičiaus teigimu, partijos priešrinkimines koalicijas laikė politologų vaizduotės padariniu ir buvo linkusios sudaryti koalicijas tik po rinkimų. Gal tik dabartiniai socialdemokratai (tuomet dar nesusijungusi LDDP ir Socialdemokratų partija) prieš paskutinius Seimo rinkimus elgėsi kitaip (daugiamandatėse apygardose dalyvavo kartu kaip A.Brazausko socialdemokratinė koalicija), tai jiems leido laimėti daugiausia procentų balsų.

R.Paksui tenka atsisveikinti su didžiąja politika

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Po Konstitucinio Teismo nutarimo nuo prezidento pareigų nušalintas Rolandas Paksas visą likusį gyvenimą nebegalės būti renkamas prezidentu, Seimo nariu, premjeru, ministru, teisėju ar valstybės kontrolieriumi. Kaip sakė Teisės universiteto Konstitucinės teisės katedros docentas Gediminas Mesonis, nutarimo esmė ta, jog apkalta skirta tam, kad asmuo, sulaužęs priesaiką, nebegalėtų grįžti į tą patį postą. Pasak teisininko, aiškindamas Konstituciją KT pabrėžė, jog Konstitucijos sulaužymas užkerta kelią vėl kandidatuoti į postą, kuriame reikia prisiekti. Konstituciją sulaužęs R. Paksas nebegalės dalyvauti rinkimuose ne tik artimiausius 5 metus, kaip buvo numatęs Seimas gegužę priimtose įstatymo pataisose, bet ir visą likusį gyvenimą, nes pagal Konstituciją asmuo niekada negali užimti tokių pareigų, kurias užimdamas kartą jau sulaužė priesaiką.

R.Pakso šalininkai šaiposi iš KT sprendimo

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Per apkaltą nušalinto Prezidento Rolando Pakso šalininkai, protestuodami prieš Konstitucinio Teismo sprendimą, užkirtusį kelią R. Paksui pakartotinai siekti valstybės vadovo posto, piketavo prie Konstitucinio Teismo ir kaltino teisėjus šališkumu. "Reikia į šitą situaciją žiūrėti blaiviai, matyti jos priežastis ir pasekmes. Pasekmė - tai galutinis prezidento R. Pakso pašalinimas iš politinės arenos - tiksliau, stengimasis tai padaryti", - antradienį tvirtino vienas iš piketuotojų, tarp kurių vyravo judėjimo "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą" dalyviai. Piketuotojai laikė plakatus su užrašais "Konstitucinis Teismas nuteisė Konstituciją", "Konstitucijos ar politikų tarnas?" su Konstitucinio Teismo pirmininko Egidijaus Kūrio nuotrauka po pastaruoju užrašu. Pasak viena akimi apakusią Temidę vaizdavusio piketo dalyvio, Konstitucinis Teismas priėmė politizuotą sprendimą. Protestuotojo nuomone, ir ankstesni su nušalintuoju Prezidentu susiję Konstitucinio Teismo sprendimai buvę politizuoti.

Strasbūras netaps išsigelbėjimu R.Paksui

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Per apkaltą nuo pareigų nušalinto prezidento šalininkai neturi perspektyvų Europos žmogaus teisių teisme laimėti bylą dėl neva pažeistų rinkėjų teisių vėl rinkti Rolandą Paksą valstybės vadovu. Tai BNS teigė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją bei Europos žmogaus teisių teismo praktiką išmanantys teisės specialistai, nurodę, jog praeityje panašus skundas jau buvo atmestas. "Konvencija, iš esmės, negali būti vertinama kaip išsigelbėjimo ratas. Nemanau, jog Strasbūro teismas net pradės tyrimą dėl to. Čia nėra jokio esminio pažeidimo, kuris būtų vertas nagrinėti Europos žmogaus teisių teisme", - BNS sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Administracinės ir konstitucinės katedros docentas Egidijus Šileikis. Tokio skundo perspektyvų teigė nematanti ir BNS kalbinta Teisės universiteto Konstitucinės teisės katedros vedėja profesorė Toma Birmontienė. 1998 metais Europos žmogaus teisių komisija nepriėmė nagrinėti Liucijos Baškauskaitės skundo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymo registruoti ją kandidate į prezidentus.

R.Pakso šalininkai kreipsis į Strasbūrą

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nušalintas prezidentas Rolandas Paksas, kuriam Konstitucinis Teismas (KT) užkirto kelią į bet kokį įtakingesnį politinį postą, taps naujos koalicijos vadovu. Apie tai trečiadienį informavo Seimo Liberaldemokratų frakcijos narys Rolandas Pavilionis ir pridūrė, kad R.Pakso šalininkai kreipsis į Europos Žmogaus teisių teismą Strasbūre dėl to, jog R.Paksui neleista dalyvauti prezidento rinkimuose. Pasak R.Pavilionio, Konstitucinio Teismo sprendimas pažeidžia R.Paksą parėmusių rinkėjų teises. Seime vykusiame didelio susidomėjimo nesulaukusiame susitikime su Vilniuje veikiančių užsienio ambasadų atstovais R. Pavilionis pareiškė, kad Liberalų demokratų partija ir judėjimas "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą" rengiasi įkurti koaliciją. Šios jėgos vadovu taps buvęs valstybės vadovas R. Paksas. "Tai yra įrodymas, kad R. Paksas, naujos koalicijos lyderis, tęsia savo darbą", - teigė R. Pavilionis. Anot jo, R. Pakso koalicija veiks dar aktyviau, nei minėtos jėgos veikė iki šiol. "Darysime viską, kad žmones įtikintume itin kruopščiai apsvarstyti, kam būsimuosiuose (Prezidento ir Europarlamento) rinkimuose atiduoti savo balsus", - pabrėžė Seimo narys.

KT nebenagrinės Prezidento rinkimų įstatymo pataisų

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Konstitucinis Teismas (KT) nenagrinės Vyriausiojo administracinio teismo prašymo ištirti, ar Prezidento rinkimų įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai. Kadangi antradienį KT priėmė nutarimą, jog Konstituciją pažeidęs bei priesaiką sulaužęs ir dėl to iš prezidento pareigų per apkaltą nušalintas asmuo negali būti renkamas prezidentu, Vyriausiojo administracinio teismo prašymas nebus nagrinėjamas. Pagal KT įstatymą, teismas gali atsisakyti nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas nutarimas. Kaip teigiama KT nutarime, asmuo, už Konstitucijos šiurkštų pažeidimą apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų, niekada negali būti renkamas prezidentu, Seimo nariu, skiriamas Konstitucinio, Aukščiausiojo, Apeliacinio teismų teisėjais, skiriamas Vyriausybės nariu, valstybės kontrolieriumi.