Paksgeitas

Esminis klausimas – kam tai yra naudinga? Matome, konservatoriai bando ieškoti, kaip ištirti A.Brazausko veiklą, ir siūlo tai padaryti per laikinąją Seimo komisiją. Aš tik noriu priminti, kad kalbama apie dvi laikinąsias komisijas – dėl „Draugystės“ reikalų ir KGB rezervisto Antano Valionio. Tačiau nė viena žiniasklaidos priemonė nemini A.Valionio reikalų, nors sąlygos komisijoms sudaryti yra vienodos. Abiem atvejais turi būti taikomas Seimo Statutas, kuris numato, kad surinkus tam tikrą Seimo narių parašų skaičių, yra sudaroma Seimo komisija. Tai matant, paaiškėja, kad lemia ne Seimo Statutas, o personalijos. Aš kalbu apie Algirdą Brazauską. Manau, šis spaudimas akivaizdžiai parodo, kad premjerui jau atėjo laikas pasitraukti iš pareigų. Jo pasitraukimo situacija jau sumodeliuota. Jis pats, matyt, dar to nesupranta. A.Brazauskas nusprendė pasiaiškinti televizijoje, o tai yra labai įdomus dalykas. Henrikas Daktaras panašiai per televiziją galėtų pabandyti įtikinti visuomenę, kad jis nekaltas. Taip pat daugelis kitų politikų ar kriminalinių nusikaltėlių šį būdą galėtų pasirinkti pasiteisinimui – jūs man užduokite klausimus, aš į juos atsakysiu per televiziją ir sugebėsiu įtikinti, kad esu teisus. Dar įdomiau, kai A.Brazauskas sako, kad ne Seimo komisijos, o teisėtvarka turi spręsti, ar buvo pažeidimų privatizuojant „Draugystę“. Juokinga, kai Valstybės turto fondas, kuris yra tiesiogiai pavaldus premjerui, pradeda tirti „Draugystės“ privatizavimo peripetijas. Išvados jau dabar aiškios, tačiau derybose dėl Europos Sąjungos paramos, „Mažeikių naftos“ privatizavimo ar kitų būsimų privatizavimų, mano nuomone, A.Brazauskas tampa jau nebereikalingas. Atėjo jo eilė pasitraukti.

Po Konstitucinio Teismo nutarimo nuo prezidento pareigų nušalintas Rolandas Paksas visą likusį gyvenimą nebegalės būti renkamas prezidentu, Seimo nariu, premjeru, ministru, teisėju ar valstybės kontrolieriumi. Kaip sakė Teisės universiteto Konstitucinės teisės katedros docentas Gediminas Mesonis, nutarimo esmė ta, jog apkalta skirta tam, kad asmuo, sulaužęs priesaiką, nebegalėtų grįžti į tą patį postą. Pasak teisininko, aiškindamas Konstituciją KT pabrėžė, jog Konstitucijos sulaužymas užkerta kelią vėl kandidatuoti į postą, kuriame reikia prisiekti. Konstituciją sulaužęs R. Paksas nebegalės dalyvauti rinkimuose ne tik artimiausius 5 metus, kaip buvo numatęs Seimas gegužę priimtose įstatymo pataisose, bet ir visą likusį gyvenimą, nes pagal Konstituciją asmuo niekada negali užimti tokių pareigų, kurias užimdamas kartą jau sulaužė priesaiką.

Per apkaltą nušalinto Prezidento Rolando Pakso šalininkai, protestuodami prieš Konstitucinio Teismo sprendimą, užkirtusį kelią R. Paksui pakartotinai siekti valstybės vadovo posto, piketavo prie Konstitucinio Teismo ir kaltino teisėjus šališkumu. "Reikia į šitą situaciją žiūrėti blaiviai, matyti jos priežastis ir pasekmes. Pasekmė - tai galutinis prezidento R. Pakso pašalinimas iš politinės arenos - tiksliau, stengimasis tai padaryti", - antradienį tvirtino vienas iš piketuotojų, tarp kurių vyravo judėjimo "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą" dalyviai. Piketuotojai laikė plakatus su užrašais "Konstitucinis Teismas nuteisė Konstituciją", "Konstitucijos ar politikų tarnas?" su Konstitucinio Teismo pirmininko Egidijaus Kūrio nuotrauka po pastaruoju užrašu. Pasak viena akimi apakusią Temidę vaizdavusio piketo dalyvio, Konstitucinis Teismas priėmė politizuotą sprendimą. Protestuotojo nuomone, ir ankstesni su nušalintuoju Prezidentu susiję Konstitucinio Teismo sprendimai buvę politizuoti.

Per apkaltą nuo pareigų nušalinto prezidento šalininkai neturi perspektyvų Europos žmogaus teisių teisme laimėti bylą dėl neva pažeistų rinkėjų teisių vėl rinkti Rolandą Paksą valstybės vadovu. Tai BNS teigė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją bei Europos žmogaus teisių teismo praktiką išmanantys teisės specialistai, nurodę, jog praeityje panašus skundas jau buvo atmestas. "Konvencija, iš esmės, negali būti vertinama kaip išsigelbėjimo ratas. Nemanau, jog Strasbūro teismas net pradės tyrimą dėl to. Čia nėra jokio esminio pažeidimo, kuris būtų vertas nagrinėti Europos žmogaus teisių teisme", - BNS sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Administracinės ir konstitucinės katedros docentas Egidijus Šileikis. Tokio skundo perspektyvų teigė nematanti ir BNS kalbinta Teisės universiteto Konstitucinės teisės katedros vedėja profesorė Toma Birmontienė. 1998 metais Europos žmogaus teisių komisija nepriėmė nagrinėti Liucijos Baškauskaitės skundo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymo registruoti ją kandidate į prezidentus.

Nušalintas prezidentas Rolandas Paksas, kuriam Konstitucinis Teismas (KT) užkirto kelią į bet kokį įtakingesnį politinį postą, taps naujos koalicijos vadovu. Apie tai trečiadienį informavo Seimo Liberaldemokratų frakcijos narys Rolandas Pavilionis ir pridūrė, kad R.Pakso šalininkai kreipsis į Europos Žmogaus teisių teismą Strasbūre dėl to, jog R.Paksui neleista dalyvauti prezidento rinkimuose. Pasak R.Pavilionio, Konstitucinio Teismo sprendimas pažeidžia R.Paksą parėmusių rinkėjų teises. Seime vykusiame didelio susidomėjimo nesulaukusiame susitikime su Vilniuje veikiančių užsienio ambasadų atstovais R. Pavilionis pareiškė, kad Liberalų demokratų partija ir judėjimas "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą" rengiasi įkurti koaliciją. Šios jėgos vadovu taps buvęs valstybės vadovas R. Paksas. "Tai yra įrodymas, kad R. Paksas, naujos koalicijos lyderis, tęsia savo darbą", - teigė R. Pavilionis. Anot jo, R. Pakso koalicija veiks dar aktyviau, nei minėtos jėgos veikė iki šiol. "Darysime viską, kad žmones įtikintume itin kruopščiai apsvarstyti, kam būsimuosiuose (Prezidento ir Europarlamento) rinkimuose atiduoti savo balsus", - pabrėžė Seimo narys.

Konstitucinis Teismas (KT) nenagrinės Vyriausiojo administracinio teismo prašymo ištirti, ar Prezidento rinkimų įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai. Kadangi antradienį KT priėmė nutarimą, jog Konstituciją pažeidęs bei priesaiką sulaužęs ir dėl to iš prezidento pareigų per apkaltą nušalintas asmuo negali būti renkamas prezidentu, Vyriausiojo administracinio teismo prašymas nebus nagrinėjamas. Pagal KT įstatymą, teismas gali atsisakyti nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas nutarimas. Kaip teigiama KT nutarime, asmuo, už Konstitucijos šiurkštų pažeidimą apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų, niekada negali būti renkamas prezidentu, Seimo nariu, skiriamas Konstitucinio, Aukščiausiojo, Apeliacinio teismų teisėjais, skiriamas Vyriausybės nariu, valstybės kontrolieriumi.

Po Konstitucinio Teismo nutarimo praradęs galimybes užimti valstybėje bet kokias su priesaika susijusias pareigas atstatydintasis prezidentas Rolandas Paksas nesitraukia iš politinės kovos lauko, bet neišduoda, kaip išlaikys šeimą. "Ne postas yra svarbiausias dalykas, net ne kėdė. Svarbiausias dalykas yra, kad Lietuva būtų turtingesnė, saugesnė ir patogesnė mums visiems gyvenantiems", - sakė R.Paksas. R.Paksas vadovaus rinkimų koalicijai, kurią sudarys Liberalų demokratų partija ir pilietinis judėjimas "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą". Trečiadienį apie tai pranešta Liberalų demokratų partijos būstinėje surengtoje spaudos konferencijoje. Žurnalistų paklaustas, iš ko gyvens ir išlaikys šeimą atstatydintasis prezidentas, R.Paksas šmaikštavo: "kviesiu jus į pagalbą".

Prezidentas Rolandas Paksas oficialiai patvirtino sutinkąs dalyvauti pirmadienį rengiamame Seimo posėdyje, kuriame bus pratęstas jo apkaltos procesas. "Oficialiai sutinku", - žurnalistams penktadienį Seime sakė prezidentas, paklaustas, ar dalyvaus apkaltos procese. R.Pakso teigimu, jis jau yra gavęs iš Seimo išsiųstą kvietimą atvykti į apkaltos procesą. Prezidentas anksčiau atsisakė duoti parodymus Seimo specialiajai tyrimo komisijai, kuri nagrinėjo jam pateiktus apkaltos iniciatorių kaltinimus. Seimas oficialiai pakvietė prezidentą atvykti į pirmadienį po pietų numatytą apkaltos proceso posėdį. Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas prognozuoja, jog jau antradienį gali būti surengtas balsavimas dėl prezidento, kuris yra kaltinamas šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu ir priesaikos sulaužymu, nušalinimo.

Prezidentūros koridoriuose pirmadienio pavakarę pasirodė lankstinukai "Kieno sprendimas galutinis", kuriuose protestuojama prieš apkaltą prezidentui Rolandui Paksui. "Kai kurių Seimo pareigūnų vieši pareiškimai - tai reali grėsmė apkaltą Seime paversti formaliu Konstitucinio Teismo išvadų įforminimu. Pastangos plačiu mastu į apkaltos procesą įtraukti Konstitucinį Teismą, itin sureikšminti jo rekomendacinio pobūdžio išvadą ir taip Konstitucinio Teismo autoritetu daryti psichologinį spaudimą Seimo nariams bei visuomenei, prieštarauja Konstitucijos 86-to straipsnio 2 daliai, kuri imperatyviai nustato: "Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Seimas apkaltos proceso tvarka". Tai reiškia, kad klausimas Seime turėtų būti sprendžiamas iš esmės, kaip to reikalauja objektyvios tiesos nustatymo teisinis procesas", - rašoma proklamacijos tituliniame lape.

Vakar balsuojant dėl apkaltos Rolandui Paksui buvo sugadinta 12 biuletenių. Pastebėta, kad jie buvo užbraukti naudojant skirtingus simbolius. Šis faktas sukėlė įtarimų, kad tai galbūt buvo daroma specialiai, siekiant atpažinti biuletenius sugadinusius parlamentarus. Tokiu atveju tai rodytų, kad šie Seimo nariai balsavo vykdydami įsipareigojimus. Kaip "Omni laikui" teigė balsų skaičiavimo komisijos narys Artūras Vazbys, "į akis krito tai, kad balsavimo biuletenių sugadinimo formos skyrėsi". "Už" ir "prieš" buvo užbraukiami skirtingai - punktyrais, bangelėmis, kryžiukais ir pan. Anot A.Vazbio, "kyla minčių, kad tai galbūt būdas atpažinti Seimo narius, kurie sugadino biuletenius". Jei taip būtų, tai, anot A.Vazbio, rodytų, kad kai kurie Seimo nariai balsavo ne savo laisva valia, bet vykdydami kažkokius įsipareigojimus. A.Vazbys teigė, kad jis tikisi, jog šis klausimas bus nagrinėjamas Seime ir bus bandoma išsiaiškinti tiesą. Kitas balsų skaičiavimo komisijos narys Stanislovas Buškevičius "Omni laikui" teigė, kad neatkreipęs dėmesio į tai, kad biuleteniai buvo sugadinti naudojant skirtingus simbolius.

Šturmu įveikęs Seimo pareikštų kaltinimų Prezidentui Rolandui Paksui nagrinėjimą ir vos ne akimirksniu parašęs šalies vadovui lemtingas išvadas, Konstitucinis Teismas, atrodo, neturi kada atsikvėpti. Jo dėmesio laukia dar ne vienas prašymas, susijęs su pastarųjų mėnesių politiniais įvykiais. Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris “Kauno dienai” tvirtina, kad nagrinėdamas kaltinimus Prezidentui, Teismas išvengė politikų spaudimo, o į Prezidento šalininkų pareiškimus, kad Teismas tapo šalies vadovo oponentų politinės kovos įrankiu - tiesiog nekreipė dėmesio. Konstitucinis Teismas išvadą dėl Prezidento veiksmų atitikties Konstitucijai parengė ir paskelbė per rekordiškai trumpą laiką - penkias paras. Kodėl buvo nuspręsta dirbti tokiu tempu? Kiek valandų išvados rengimo metu trukdavo Teismo darbo diena? - Tikriausiai niekam nekyla abejonių, kad ši byla buvo ypatinga, išvados tikrai negalima buvo atidėlioti ilgesniam laikui. Galų gale Teismas Seimo prašymų ir paklausimų nagrinėjimą visuomet paankstina. Tokia tradicija, toks ir Konstitucinio Teismo reglamento reikalavimas - bylos dėl apkaltos nagrinėjamos skubos tvarka.

Antradienį ryte prasidėsiančiame apkaltos prezidentui Rolandui Paksui proceso posėdyje ketinama baigti kaltintojų ir gynėjų ginčus, išklausyti prezidento baigiamojo žodžio ir surengti balsavimą dėl jo nušalinimo. Iki 22 valandos pirmadienį užtrukusiame posėdyje Seimas spėjo išklausyti penkių kaltintojų ir trijų iš šešių prezidento advokatų pasisakymų. Užsitęsus posėdžiui, jam pirmininkavęs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius pasiūlė antradieniui atidėti prezidento baigiamąjį žodį ir balsavimą dėl jo nušalinimo. "Rytoj pereitume prie gynėjų replikų, galbūt - prezidento kalbos ir balsavimo", - pasiūlė V.Greičius. "Aš manau, jog šiandien galėtume užbaigti bent dalį neatidėliotinų darbų - išklausyti advokatų kalbų, o rytoj surengti balsavimą", - pritarė Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas. Prezidentą ginantis advokatas Gediminas Baublys pranešė, jog prezidentas sutinka atvykti į Seimą tarti baigiamąjį žodį bei prašo Seimą nurodyti laiką, kada jis tai gali padaryti.