Paksgeitas

Esminis klausimas – kam tai yra naudinga? Matome, konservatoriai bando ieškoti, kaip ištirti A.Brazausko veiklą, ir siūlo tai padaryti per laikinąją Seimo komisiją. Aš tik noriu priminti, kad kalbama apie dvi laikinąsias komisijas – dėl „Draugystės“ reikalų ir KGB rezervisto Antano Valionio. Tačiau nė viena žiniasklaidos priemonė nemini A.Valionio reikalų, nors sąlygos komisijoms sudaryti yra vienodos. Abiem atvejais turi būti taikomas Seimo Statutas, kuris numato, kad surinkus tam tikrą Seimo narių parašų skaičių, yra sudaroma Seimo komisija. Tai matant, paaiškėja, kad lemia ne Seimo Statutas, o personalijos. Aš kalbu apie Algirdą Brazauską. Manau, šis spaudimas akivaizdžiai parodo, kad premjerui jau atėjo laikas pasitraukti iš pareigų. Jo pasitraukimo situacija jau sumodeliuota. Jis pats, matyt, dar to nesupranta. A.Brazauskas nusprendė pasiaiškinti televizijoje, o tai yra labai įdomus dalykas. Henrikas Daktaras panašiai per televiziją galėtų pabandyti įtikinti visuomenę, kad jis nekaltas. Taip pat daugelis kitų politikų ar kriminalinių nusikaltėlių šį būdą galėtų pasirinkti pasiteisinimui – jūs man užduokite klausimus, aš į juos atsakysiu per televiziją ir sugebėsiu įtikinti, kad esu teisus. Dar įdomiau, kai A.Brazauskas sako, kad ne Seimo komisijos, o teisėtvarka turi spręsti, ar buvo pažeidimų privatizuojant „Draugystę“. Juokinga, kai Valstybės turto fondas, kuris yra tiesiogiai pavaldus premjerui, pradeda tirti „Draugystės“ privatizavimo peripetijas. Išvados jau dabar aiškios, tačiau derybose dėl Europos Sąjungos paramos, „Mažeikių naftos“ privatizavimo ar kitų būsimų privatizavimų, mano nuomone, A.Brazauskas tampa jau nebereikalingas. Atėjo jo eilė pasitraukti.

Po Konstitucinio Teismo nutarimo nuo prezidento pareigų nušalintas Rolandas Paksas visą likusį gyvenimą nebegalės būti renkamas prezidentu, Seimo nariu, premjeru, ministru, teisėju ar valstybės kontrolieriumi. Kaip sakė Teisės universiteto Konstitucinės teisės katedros docentas Gediminas Mesonis, nutarimo esmė ta, jog apkalta skirta tam, kad asmuo, sulaužęs priesaiką, nebegalėtų grįžti į tą patį postą. Pasak teisininko, aiškindamas Konstituciją KT pabrėžė, jog Konstitucijos sulaužymas užkerta kelią vėl kandidatuoti į postą, kuriame reikia prisiekti. Konstituciją sulaužęs R. Paksas nebegalės dalyvauti rinkimuose ne tik artimiausius 5 metus, kaip buvo numatęs Seimas gegužę priimtose įstatymo pataisose, bet ir visą likusį gyvenimą, nes pagal Konstituciją asmuo niekada negali užimti tokių pareigų, kurias užimdamas kartą jau sulaužė priesaiką.

Per apkaltą nušalinto Prezidento Rolando Pakso šalininkai, protestuodami prieš Konstitucinio Teismo sprendimą, užkirtusį kelią R. Paksui pakartotinai siekti valstybės vadovo posto, piketavo prie Konstitucinio Teismo ir kaltino teisėjus šališkumu. "Reikia į šitą situaciją žiūrėti blaiviai, matyti jos priežastis ir pasekmes. Pasekmė - tai galutinis prezidento R. Pakso pašalinimas iš politinės arenos - tiksliau, stengimasis tai padaryti", - antradienį tvirtino vienas iš piketuotojų, tarp kurių vyravo judėjimo "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą" dalyviai. Piketuotojai laikė plakatus su užrašais "Konstitucinis Teismas nuteisė Konstituciją", "Konstitucijos ar politikų tarnas?" su Konstitucinio Teismo pirmininko Egidijaus Kūrio nuotrauka po pastaruoju užrašu. Pasak viena akimi apakusią Temidę vaizdavusio piketo dalyvio, Konstitucinis Teismas priėmė politizuotą sprendimą. Protestuotojo nuomone, ir ankstesni su nušalintuoju Prezidentu susiję Konstitucinio Teismo sprendimai buvę politizuoti.

Per apkaltą nuo pareigų nušalinto prezidento šalininkai neturi perspektyvų Europos žmogaus teisių teisme laimėti bylą dėl neva pažeistų rinkėjų teisių vėl rinkti Rolandą Paksą valstybės vadovu. Tai BNS teigė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją bei Europos žmogaus teisių teismo praktiką išmanantys teisės specialistai, nurodę, jog praeityje panašus skundas jau buvo atmestas. "Konvencija, iš esmės, negali būti vertinama kaip išsigelbėjimo ratas. Nemanau, jog Strasbūro teismas net pradės tyrimą dėl to. Čia nėra jokio esminio pažeidimo, kuris būtų vertas nagrinėti Europos žmogaus teisių teisme", - BNS sakė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Administracinės ir konstitucinės katedros docentas Egidijus Šileikis. Tokio skundo perspektyvų teigė nematanti ir BNS kalbinta Teisės universiteto Konstitucinės teisės katedros vedėja profesorė Toma Birmontienė. 1998 metais Europos žmogaus teisių komisija nepriėmė nagrinėti Liucijos Baškauskaitės skundo dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos atsisakymo registruoti ją kandidate į prezidentus.

Nušalintas prezidentas Rolandas Paksas, kuriam Konstitucinis Teismas (KT) užkirto kelią į bet kokį įtakingesnį politinį postą, taps naujos koalicijos vadovu. Apie tai trečiadienį informavo Seimo Liberaldemokratų frakcijos narys Rolandas Pavilionis ir pridūrė, kad R.Pakso šalininkai kreipsis į Europos Žmogaus teisių teismą Strasbūre dėl to, jog R.Paksui neleista dalyvauti prezidento rinkimuose. Pasak R.Pavilionio, Konstitucinio Teismo sprendimas pažeidžia R.Paksą parėmusių rinkėjų teises. Seime vykusiame didelio susidomėjimo nesulaukusiame susitikime su Vilniuje veikiančių užsienio ambasadų atstovais R. Pavilionis pareiškė, kad Liberalų demokratų partija ir judėjimas "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą" rengiasi įkurti koaliciją. Šios jėgos vadovu taps buvęs valstybės vadovas R. Paksas. "Tai yra įrodymas, kad R. Paksas, naujos koalicijos lyderis, tęsia savo darbą", - teigė R. Pavilionis. Anot jo, R. Pakso koalicija veiks dar aktyviau, nei minėtos jėgos veikė iki šiol. "Darysime viską, kad žmones įtikintume itin kruopščiai apsvarstyti, kam būsimuosiuose (Prezidento ir Europarlamento) rinkimuose atiduoti savo balsus", - pabrėžė Seimo narys.

Konstitucinis Teismas (KT) nenagrinės Vyriausiojo administracinio teismo prašymo ištirti, ar Prezidento rinkimų įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai. Kadangi antradienį KT priėmė nutarimą, jog Konstituciją pažeidęs bei priesaiką sulaužęs ir dėl to iš prezidento pareigų per apkaltą nušalintas asmuo negali būti renkamas prezidentu, Vyriausiojo administracinio teismo prašymas nebus nagrinėjamas. Pagal KT įstatymą, teismas gali atsisakyti nagrinėti prašymą ištirti teisės akto atitiktį Konstitucijai, jeigu prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai jau buvo tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas nutarimas. Kaip teigiama KT nutarime, asmuo, už Konstitucijos šiurkštų pažeidimą apkaltos proceso tvarka pašalintas iš pareigų, niekada negali būti renkamas prezidentu, Seimo nariu, skiriamas Konstitucinio, Aukščiausiojo, Apeliacinio teismų teisėjais, skiriamas Vyriausybės nariu, valstybės kontrolieriumi.

Po Konstitucinio Teismo nutarimo praradęs galimybes užimti valstybėje bet kokias su priesaika susijusias pareigas atstatydintasis prezidentas Rolandas Paksas nesitraukia iš politinės kovos lauko, bet neišduoda, kaip išlaikys šeimą. "Ne postas yra svarbiausias dalykas, net ne kėdė. Svarbiausias dalykas yra, kad Lietuva būtų turtingesnė, saugesnė ir patogesnė mums visiems gyvenantiems", - sakė R.Paksas. R.Paksas vadovaus rinkimų koalicijai, kurią sudarys Liberalų demokratų partija ir pilietinis judėjimas "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą". Trečiadienį apie tai pranešta Liberalų demokratų partijos būstinėje surengtoje spaudos konferencijoje. Žurnalistų paklaustas, iš ko gyvens ir išlaikys šeimą atstatydintasis prezidentas, R.Paksas šmaikštavo: "kviesiu jus į pagalbą".

Prezidentas Rolandas Paksas neatsistatydins ir tikrai dalyvaus pirmadienį Seime atnaujinamame apkaltos procese, o dėl kandidatavimo naujuose rinkimuose dar netaria tvirto žodžio. Ketvirtadienį Seimo valdyba nusprendė apkaltos procesą R.Paksui atnaujinti pirmadienį, posėdį pradedant 15 val.
Tą pačią dieną, nors dar nebuvo gavęs oficialaus pranešimo iš Seimo, Prezidentas R.Paksas patvirtino žurnalistams, jog dalyvaus apkaltos procedūroje ir yra pasiruošęs kalbėti. Į žurnalistų klausimą, ar ketina dalyvauti naujuose rinkimuose, kai po Konstitucinio Teismo išvadų neliko abejonių, kad per apkaltą Prezidentas bus atstatydintas, R.Paksas atsakė ne taip tvirtai kaip anksčiau. Iki praėjusios savaitės, iki nepavykusio bandymo paskirti Rusijos pilietį Jurijų Borisovą savo visuomeniniu patarėju R.Paksas ne kartą buvo pareiškęs ketinimą dalyvauti Prezidento rinkimuose, jei bus atstatydintas per apkaltą. Po istorijos su J.Borisovu, kurią R.Paksas pavadino savo klaida ir atsiprašė žmonių, pareiškimai apie galimą dalyvavimą rinkimuose tapo atsargesni.

Prezidento Rolando Pakso atsistatydinimas ar atstatydinimas per apkaltą Seime valstybės biudžetui kainuos apie 200 tūkst. litų. Tokia suma preliminariai paskaičiuota Prezidento buhalterijoje išeinančių išmokoms ir kompensacijoms. Baigusiam prezidentavimą R.Paksui, pagal įstatymą, turėtų būti sumokėtas atlyginimas už išdirbtas darbo dienas ir neišnaudotas atostogas. Išeitinė kompensacija, pagal įstatymą, Prezidentui nepriklauso. Prezidento buhalterijos vyriausiosios buhalterės Irenos Bigelienės teigimu, jei R.Paksas netektų posto pirmadienį, jam priklausytų 2 tūkst. 761 litas atlyginimo ir 7 tūkst. 589 litai už neišnaudotas atostogas. Tokios sumos yra neišskaičiavus 33 proc. pajamų mokesčio. Prezidento R.Pakso komandoje dirbo apie 40 asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų, patarėjų, referentų, padėjėjų. Jie turėtų pasitraukti iš valstybės tarnybos tą pačią dieną kartu su R.Paksu.

Vakar naktį Palangoje sudegė dalis bendrovei "Restako" priklausančio medinio dviejų aukšto pastato su mansarda. Įtariama, jog tai buvo padegimas, tačiau gaisro židinys kol kas nenustatytas. Pirmadienio naktį gaisras kilo Palangoje, J.Basanavičiaus gatvės 43iuoju numeriu pažymėtame name. Sudegė pagrindinis dviejų aukštų medinio pastato su mansarda korpusas. Priestatą, kuriame vasarą veikia kavinė, pavyko išgelbėti. Įvykį tiriantys pareigūnai neabejoja, kad namas padegtas. Anot jų, tai padarę asmenys į vidų pateko išlaužę duris. 1936-aisiais statytame mediniame pastate sovietmečiu buvo poilsio namų "Jūratė" korpusas. Vėliau namas grąžintas Kauno kunigų seminarijai. Ši 2000 metais savo turtą išnuomojo bendrovei "Restako". Jos akcininkas 1992-1997 metais buvo ir vakar nuo pareigų nušalintas prezidentas Rolandas Paksas. Vėliau dalį akcijų valdė Pakso žmona Laima. Šiuo metu bendrovei vadovauja atstatydinto prezidento draugas Algirdas Drakšas. Noras padėti savo "jaunystės bičiuliui" tvarkyti verslo reikalus tapo vieno iš Paksui suformuluotų kaltinimų pagrindu. Ilgą laiką palangiškiai dabar sudegusį pastatą vadino tiesiog Paksienės namu.

Ketvirtadienį buvusiam VSD pareigūnui, o dabar Prezidentūros darbuotojui Albertui Sereikai virkdant armoniką, Prezidentas Rolandas Paksas trypė polką su ragučiais žurnalistų ir savo patarėjų ratelyje. Tai buvo Prezidentūros balandžio 1-osios surengtos muzikinės spaudos konferencijos "Atleisk" kulminacija.
Per spaudos konferenciją Prezidento rūmų kiemelyje taip pat buvo viešai sudegintas "atpirkimo ožys". Spėlionių dėl jo simbolinės prasmės būta visokių. Tačiau Prezidentas R. Paksas rekomendavo akcentuoti pirmąjį žodį "atpirkimas". Žiniasklaidos atstovai per konferenciją buvo apdovanoti didžią prasmę turinčiomis "lopetomis", o iš tikrųjų - vaikiškais kastuvėliais. Prieš seną tautišką žaidimą "Akla višta" žurnalistams buvo užrišti balti raiščiai su užrašu "Apkvaita".

Prezidentas Rolandas Paksas pirmadienį kreipdamasis į visuomenę per Lietuvos televizijas ir radijo stotis dar kartą pakartojo neatsistatydinsiąs, nors prisipažino padaręs klaidų, tačiau jos, Prezidento teigimu, nepadariusios žalos Lietuvai. R.Paksas kreipdamasis per šalies televizijas į tautą, apkaltos procedūrą vertindamas kaip Prezidento nušalinimo bylą, atsiprašė žmonių už padarytas klaidas, tarp kurių ir nepavykęs Rusijos piliečio ir rinkimų kampanijos rėmėjo Jurijaus Borisovo skyrimas savo visuomeniniu patarėju. Kartu R. Paksas konstatavo, kad galutinėse Konstitucinio Teismo išvadose nebeliko pirmųjų skandalo pradžioje mestų kaltinimų, susijusių grėsmėmis nacionaliniam saugumui.