Skandalai

Po Konstitucinio Teismo nutarimo praradęs galimybes užimti valstybėje bet kokias su priesaika susijusias pareigas atstatydintasis prezidentas Rolandas Paksas nesitraukia iš politinės kovos lauko, bet neišduoda, kaip išlaikys šeimą. "Ne postas yra svarbiausias dalykas, net ne kėdė. Svarbiausias dalykas yra, kad Lietuva būtų turtingesnė, saugesnė ir patogesnė mums visiems gyvenantiems", - sakė R.Paksas. R.Paksas vadovaus rinkimų koalicijai, kurią sudarys Liberalų demokratų partija ir pilietinis judėjimas "Už teisingumą ir demokratinę Lietuvą". Trečiadienį apie tai pranešta Liberalų demokratų partijos būstinėje surengtoje spaudos konferencijoje. Žurnalistų paklaustas, iš ko gyvens ir išlaikys šeimą atstatydintasis prezidentas, R.Paksas šmaikštavo: "kviesiu jus į pagalbą".

Prezidentas Rolandas Paksas oficialiai patvirtino sutinkąs dalyvauti pirmadienį rengiamame Seimo posėdyje, kuriame bus pratęstas jo apkaltos procesas. "Oficialiai sutinku", - žurnalistams penktadienį Seime sakė prezidentas, paklaustas, ar dalyvaus apkaltos procese. R.Pakso teigimu, jis jau yra gavęs iš Seimo išsiųstą kvietimą atvykti į apkaltos procesą. Prezidentas anksčiau atsisakė duoti parodymus Seimo specialiajai tyrimo komisijai, kuri nagrinėjo jam pateiktus apkaltos iniciatorių kaltinimus. Seimas oficialiai pakvietė prezidentą atvykti į pirmadienį po pietų numatytą apkaltos proceso posėdį. Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas prognozuoja, jog jau antradienį gali būti surengtas balsavimas dėl prezidento, kuris yra kaltinamas šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu ir priesaikos sulaužymu, nušalinimo.

Prezidentūros koridoriuose pirmadienio pavakarę pasirodė lankstinukai "Kieno sprendimas galutinis", kuriuose protestuojama prieš apkaltą prezidentui Rolandui Paksui. "Kai kurių Seimo pareigūnų vieši pareiškimai - tai reali grėsmė apkaltą Seime paversti formaliu Konstitucinio Teismo išvadų įforminimu. Pastangos plačiu mastu į apkaltos procesą įtraukti Konstitucinį Teismą, itin sureikšminti jo rekomendacinio pobūdžio išvadą ir taip Konstitucinio Teismo autoritetu daryti psichologinį spaudimą Seimo nariams bei visuomenei, prieštarauja Konstitucijos 86-to straipsnio 2 daliai, kuri imperatyviai nustato: "Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Seimas apkaltos proceso tvarka". Tai reiškia, kad klausimas Seime turėtų būti sprendžiamas iš esmės, kaip to reikalauja objektyvios tiesos nustatymo teisinis procesas", - rašoma proklamacijos tituliniame lape.

Vakar balsuojant dėl apkaltos Rolandui Paksui buvo sugadinta 12 biuletenių. Pastebėta, kad jie buvo užbraukti naudojant skirtingus simbolius. Šis faktas sukėlė įtarimų, kad tai galbūt buvo daroma specialiai, siekiant atpažinti biuletenius sugadinusius parlamentarus. Tokiu atveju tai rodytų, kad šie Seimo nariai balsavo vykdydami įsipareigojimus. Kaip "Omni laikui" teigė balsų skaičiavimo komisijos narys Artūras Vazbys, "į akis krito tai, kad balsavimo biuletenių sugadinimo formos skyrėsi". "Už" ir "prieš" buvo užbraukiami skirtingai - punktyrais, bangelėmis, kryžiukais ir pan. Anot A.Vazbio, "kyla minčių, kad tai galbūt būdas atpažinti Seimo narius, kurie sugadino biuletenius". Jei taip būtų, tai, anot A.Vazbio, rodytų, kad kai kurie Seimo nariai balsavo ne savo laisva valia, bet vykdydami kažkokius įsipareigojimus. A.Vazbys teigė, kad jis tikisi, jog šis klausimas bus nagrinėjamas Seime ir bus bandoma išsiaiškinti tiesą. Kitas balsų skaičiavimo komisijos narys Stanislovas Buškevičius "Omni laikui" teigė, kad neatkreipęs dėmesio į tai, kad biuleteniai buvo sugadinti naudojant skirtingus simbolius.

Šturmu įveikęs Seimo pareikštų kaltinimų Prezidentui Rolandui Paksui nagrinėjimą ir vos ne akimirksniu parašęs šalies vadovui lemtingas išvadas, Konstitucinis Teismas, atrodo, neturi kada atsikvėpti. Jo dėmesio laukia dar ne vienas prašymas, susijęs su pastarųjų mėnesių politiniais įvykiais. Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris “Kauno dienai” tvirtina, kad nagrinėdamas kaltinimus Prezidentui, Teismas išvengė politikų spaudimo, o į Prezidento šalininkų pareiškimus, kad Teismas tapo šalies vadovo oponentų politinės kovos įrankiu - tiesiog nekreipė dėmesio. Konstitucinis Teismas išvadą dėl Prezidento veiksmų atitikties Konstitucijai parengė ir paskelbė per rekordiškai trumpą laiką - penkias paras. Kodėl buvo nuspręsta dirbti tokiu tempu? Kiek valandų išvados rengimo metu trukdavo Teismo darbo diena? - Tikriausiai niekam nekyla abejonių, kad ši byla buvo ypatinga, išvados tikrai negalima buvo atidėlioti ilgesniam laikui. Galų gale Teismas Seimo prašymų ir paklausimų nagrinėjimą visuomet paankstina. Tokia tradicija, toks ir Konstitucinio Teismo reglamento reikalavimas - bylos dėl apkaltos nagrinėjamos skubos tvarka.

Antradienį ryte prasidėsiančiame apkaltos prezidentui Rolandui Paksui proceso posėdyje ketinama baigti kaltintojų ir gynėjų ginčus, išklausyti prezidento baigiamojo žodžio ir surengti balsavimą dėl jo nušalinimo. Iki 22 valandos pirmadienį užtrukusiame posėdyje Seimas spėjo išklausyti penkių kaltintojų ir trijų iš šešių prezidento advokatų pasisakymų. Užsitęsus posėdžiui, jam pirmininkavęs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Vytautas Greičius pasiūlė antradieniui atidėti prezidento baigiamąjį žodį ir balsavimą dėl jo nušalinimo. "Rytoj pereitume prie gynėjų replikų, galbūt - prezidento kalbos ir balsavimo", - pasiūlė V.Greičius. "Aš manau, jog šiandien galėtume užbaigti bent dalį neatidėliotinų darbų - išklausyti advokatų kalbų, o rytoj surengti balsavimą", - pritarė Seimo pirmininko pavaduotojas Česlovas Juršėnas. Prezidentą ginantis advokatas Gediminas Baublys pranešė, jog prezidentas sutinka atvykti į Seimą tarti baigiamąjį žodį bei prašo Seimą nurodyti laiką, kada jis tai gali padaryti.

Seimui apkaltos būdu nušalinus nuo prezidento pareigų Rolandą Paksą, pirmalaikius šalies vadovo rinkimus rengiamasi paskelbti birželio 13 dieną, kai numatyti rinkimai į Europos Parlamentą.
Seimas taip pat ketina pakeisti kai kuriuos Prezidento rinkimų įstatyme nustatytus terminus, padėsiančius surengti neeilinius Respublikos Prezidento rinkimus. Tokias įstatymo pataisas Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo laikinasis Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas. Kai rengiami eiliniai Respublikos Prezidento rinkimai, rinkimų data, pasak jo, faktiškai yra žinoma prieš penkerius metus, nes ji gali būti paskaičiuota pagal išrinkto Respublikos Prezidento priesaikos datą. Intensyvus pasirengimas rinkimams prasideda prieš tris keturis mėnesius iki rinkimų. Kai rengiami neeiliniai rinkimai, pasak Č. Juršėno, rinkimus būtina surengti per du mėnesius. Todėl, anot laikinojo Seimo vadovo, rinkimų įstatyme būtina pakeisti kai kuriuos terminus.

Pirmadienį po pietų Seime bus pratęstas apkaltos Prezidentui Rolandui Paksui procesas. R.Paksas yra patvirtinęs, kad dalyvaus apkaltoje Seime, tačiau nenurodė, ar atvyks jau į pirmadienį rengiamą apkaltos posėdį. Ginčuose gali dalyvauti kaltintojai - 5 Seimo atstovai bei kaltinamo Prezidento advokatai, taip pat ir pats Prezidentas.
Pasibaigus ginčams, kaip numato Seimo statutas, Prezidentas gali tarti baigiamąjį žodį, o paskutinė apkaltos proceso Seime dalis - balsavimas. Ar pašalinti Prezidentą R. Paksą iš Prezidento posto, ar ne, Seimas turėtų apsispręsti ne vėliau kaip ketvirtadienį, balandžio 8 dieną. Seimas pirmadienį turėtų apsispręsti ir dėl visų būsimojo balsavimo procedūrų. Konstitucinis Teismas trečiadienį patvirtino, jog keturiais iš septynių nagrinėtų konkrečių veiksmų Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Šie keturi šiurkščiais pažeidimais patvirtinti veiksmai pavieniui minimi visuose šešiuose Seimo specialiosios komisijos iškeltuose kaltinimuose.

Tiesioginę televizijos transliaciją apie Seime vykusį apkaltos procesą prezidentas Rolandas Paksas kabinete stebėjo su artimiausiais patarėjais Edmundu Ganusausku ir Gintaru Šurkumi. R.Paksas iki pat vėlyvo vakaro sėdėjo Prezidentūroje, stebėdamas, kaip vyksta apkaltos procesas parlamente, rašo dienraštis "Lietuvos rytas".
Alvydas Medalinskas televizorių žiūrėjo vienas savo kabinete. "Lietuvos žinių" šaltinių teigimu, prezidentas vakar vengė vizito į Seimą, nors Seime buvę advokatai esą rekomendavę šalies vadovui važiuoti į parlamentą. "Prezidentas parlamente tars baigiamąjį žodį. Mano žiniomis, tai turėtų įvykti antradienį, nes tą dieną Seimo nariai planuoja balsuoti. Tačiau pagal Statutą dabartiniai procesai turėtų vykti dukart ilgiau, nei jau įvyko. Jei apkalta vyktų be spragų ir sutrumpinimų, R.Paksas Seime viešėtų ne kartą", - dienraščiui "Vakarų ekspresas" vakar po pietų paaiškino prezidento patarėjas Gintaras Šurkus.

Rolando Pakso buvusiam verslo partneriui, "Restako" bendrovės vadovui Algirdui Drakšui gresia nauji įtarimai naujame ikiteisminiame tyrime.
"Ekstros" šaltinių teigimu, Generalinėje prokuratūroje planuojama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A.Drakšo duotų melagingų parodymų. Konstituciniame Teisme nagrinėjant Lietuvos pilietybės suteikimo Jurijui Borisovui aplinkybes dėl atsakomybės už melagingus parodymus įspėtas "Restako" vadovas prisipažino perdavęs R.Paksui J.Borisovo primygtinį prašymą išimties tvarka suteikti jam pilietybę. Tuo tarpu duodamas parodymus Generalinės prokuratūros pareigūnams, A.Drakšas kategoriškai neigė perdavęs prezidentui tokį jo rinkimų kompanijos dosniausio rėmėjo reikalavimą. A.Drakšui gresia baudžiamoji atsakomybė ir kaip vienam bendrininkų, prievartavusių bendrovės "Šiaulių plentas" akcininkų turtą. Netekęs prezidentinio imuniteto, šiame ikiteisminiame tyrime kaltinamuoju greičiausiai bus patrauktas ir R.Paksas, organizavęs spaudimą šios bendrovės savininkams.

Prezidentas Rolandas Paksas apkaltos proceso posėdyje Seime pasakė baigiamąjį žodį, kuriame teisino savo veiksmus, nurodytus jam pareikštuose kaltinimuose ir pripažino vartojęs jam, kaip Prezidentui, nederamą leksiką. R.Paksas teigė, kad jo atžvilgiu buvo taikoma dvigubų standartų politika. Už savo padarytas klaidas jis atsiprašė Seimo narių ir visų Lietuvos žmonių.
Paskutinėje prieš Seimo balsavimą dėl nušalinimo kalboje prezidentas Rolandas Paksas teigė tapęs "dvigubų standartų", "manipuliacijų" slaptais dokumentais auka ir kaltino ankstesnius prezidentus įteisinus ydingą pilietybės suteikimo išimties tvarka praktiką. "Iš esmės esu kaltinamas dėl to, kad vadovaudamasis įstatymais, ėjau buvusių prezidentų pramintų taku. Algirdas Brazauskas ir Valdas Adamkus išimties tvarka suteikė pilietybę 847 asmenims", - sakė R.Paksas. Jis neigė kaltinimą neužtikrinus valstybės paslapties apsaugą, kai sąmoningai leido suprasti savo rinkimų kampanijos finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui apie specialiųjų tarnybų klausomus pastarojo pokalbius telefonu.