|

G.Petrikas – socialliberalų korta socialdemokratams šantažuoti?

Skaudžiausia socialdemokratų vieta Tai, kad Gintaro Petriko ekstradicija – skaudi socialdemokratų vieta, rodo ir šis faktas: 2004 m. birželio mėnesį buvo sudaryta Seimo laikinoji komisija koncerno EBSW veiklai ir jos ryšiams su politikais tirti. Tuo metu, kaip žinia, Seimo pirmininkas buvo Artūras Paulauskas, premjeras – Algirdas Brazauskas, o valdančiąją daugumą sudarė socialdemokratai ir socialliberalai. 2004 m. birželio 8 d. Seime įvyko pirmasis laikinosios komisijos posėdis. Jame – tik du klausimai: dėl komisijos darbo reglamento ir dėl komisijos darbo krypčių ir apimties. Kitas laikinosios komisijos posėdis įvyko po trijų mėnesių – rugsėjo 16 d. Seimo tinklapyje šis posėdis aprašytas vienu sakiniu: susitikimas su generalinio prokuroro pavaduotoju Gintaru Jasaičiu ir kitais savo laiku tyrusiais EBSW bylą prokurorais. Po keturių dienų Seimo laikinoji komisija savo posėdyje išklausė Policijos departamento generalinio policijos komisaro pavaduotoją S.Liutkevičių, dar po trijų dienų – buvusį Kauno Ekonominės policijos viršininko pavaduotoją S.Sipavičių. Praktiškai tuo ir baigėsi Seimo laikinosios komisijos EBSW veiklai ir jos ryšiams su politikais tirti darbas.

|

EBSW imperijos pėdsakai

Dar tebevykstant teismo procesui Kauno apygardos teisme A.Pašukevičius teigė dirbantis AB prekybos bazėje “Urmas” konsultantu bei UAB “Corporate Property Holding” vyriausiuoju specialistu investicijoms. Tose pačiose bendrovėse jis darbuojasi iki šiol. 50-metis Algirdas Pašukevičius auksiniais EBSW gyvavimo laikais tituluotas dešiniąja G.Petriko ranka. EBSW viceprezidentas, vienas KHK steigėjų, teisėsaugininkų buvo vadinamas “pinigų imperijos strategu”, tačiau tokio jo vaidmens teisme įrodyti nepavyko. A.Pašukevičius praėjusių metų liepą iš Kauno apygardos teismo išėjo aukštai iškelta galva – jo atžvilgiu baudžiamoji byla dėl lėšų iššvaistymo buvo nutraukta, o jis išteisintas.

|

G. Furmanavičiui EBSW tema nemaloni

LTV žinių laidos “Panorama” duomenimis, EBSW tyrimo medžiagoje yra nurodyta, kad dabartinis vidaus reikalų ministras Gintaras Furmanavičius dirbo keliose su EBSW susijusiose įmonėse. Jis – buvęs akcinės bendrovės “Žemprojektas” direktorius bei šios bendrovės valdybos pirmininkas, bendrovėje “Statybos asocijacija” buvo valdybos narys ir direktoriaus pavaduotojas, buvo bendrovės “Dara” akcininkas ir stebėtojų tarybos narys. Vidaus reikalų ministras taip pat buvo bendrovės “Umbas” akcininkas, “Statybinių medžiagų investicija” stebėtojų tarybos pirmininkas, investicinės akcinės bendrovės “Trikotažo investicija” ,”Jonavos montuotojas “stebėtojų tarybos narys bei investicinės akcinės bendrovės “Šviesus rytojus ” steigėjas. Dėl šių įmonių paimtų paskolų G. Furmanavičius teisėsaugos pareigūnų buvo apklaustas kelis kartus.”Dara” iš Valstybinio komercinio banko paėmė daugiau kaip trijų milijonų paskolą, “Umbas” daugiau kaip milijoną litų. Teisėsaugai Furmanavičius teigė, kad paskolų panaudojimas jam nėra žinomas ir kad EBSW įmonėse jis buvęs tik samdomas darbuotojas.

Kultūros paveldo apsauga – realybė ar tik skambūs žodžiai?
|

Kultūros paveldo apsauga – realybė ar tik skambūs žodžiai?

Žingsniuodama Vilniaus senamiesčiu, išgirdau skambią frazę: „Seniai Vakaruose „atgyvenę“ stikliniai dangoraižiai – tarsi nauji spuogai ant Vilniaus miesto veido!“ Taip tarpusavyje apie vykdomas statybas dešiniajame Neries krante postringavo inteligentiški garbaus amžiaus ponai. Tačiau „aukšti“ valdininkai, kalbėdami apie tas pačias statybas, švyti: „Tai yra mūsų modernėjančios ir gražėjančios sostinės simboliai!“ Galbūt, iš tikrųjų prieštaraujantys šioms statyboms tėra sentimentalūs atsilikę barbarai, kaišiojantys pagalius į ratus MODERNIOJO VILNIAUS apaštalams? Kas pagaliau atsakingas už visas šias „renovacijas“? Dažnai girdime, jog viskas daroma tautos gerovei, visuomenės labui. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai – tautos simbolis, kuris liks ateities kartoms – mūsų vaikams ir anūkams. Kita vertus, vargu, ar kas atsižvelgė į tautos nuomonę, kai nusprendė statyti nevienareikšmiškai vertinamus „modernumo simbolius“ – stiklinius dangoraižius. Pastarieji iš esmės keičia Vilniaus panoramą: vien pažvelgus į Šv. Rapolo bažnyčią, šiuo metu atsiradusią didingų architektūros „monstrų“ globoje, ne vienam Vilniaus miesto, visos Lietuvos gyventojui turėtų suskausti širdį – šių „aukštaūgių“ pašonėje ji atrodo tokia bejėgė…

Kiekvieno Lietuvos Piliečio byla

Kiek saugus eilinis pilietis, kai nuo neteisingumo neapsaugotas net Lietuvos Prezidentas? Du metus kalamas kaltu tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio mėnesio sprendimu išteisintas, kad nėra pagrindo kaltinti Prezidentą Rolandą Paksą, kad jis leido suprasti J. Borisovui jog klausomasi jo telefoninių pokalbių. Iš šešiolikos kaltinimų liko vienas, kad Prezidentas neteisėtai suteikė pilietybę ir už tai jis Konstitucinio Teismo, Seimo, beveik visos žiniasklaidos apkaltintas šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu ir priesaikos sulaužymu. Žemiau pateikiu, ką apkaltos metu rašiau ir Laisvas laikraštis spausdino apie Konstitucinio Teismo kai kurių teisėjų nuomones. Sveikinu Jus su nuo Kalėdų ilgėjančia šviesa, linkiu sėkmingai su Žeme skrieti aplink Saulę ir pastebėti žvaigždes. Kiekvienam tvarkos ir teisingumo sau ir kitiems. Kad nei vienas neteisingai nenukentėtų nuo savęs, aplinkinių ir nuo vadinamų teisėsaugos ir žiniasklaidos. Kol jas valdo politikai ir pinigai, tol nei vienas neapsaugotas nuo neteisingo apkaltinimo ir nuteisimo.

„Akropolis“ taikosi į sostinės simbolį?
|

„Akropolis“ taikosi į sostinės simbolį?

Ant Šeškinės kalno sostinėje, dygsta nauji „Akropolio“pastatai, ypač išryškėjantys vakare, kai juos apsupa šviesų jūra. Atrodo, „Akropolis“ jau taikosi susilyginti su sostinės simboliu – Gedimino pilimi – ir savo aukščiu. Architektams neramu: kas leido tokią akivaizdžią savivalę? Lietuvos architektų sąjungos (LAS) pirmininkas Vytautas Dičius, kalbėdamas apie „Akropolio“ plėtrą, kerta be užuolankų: „Statyba yra savavališka“. Pasak pašnekovo, jau tada, kai architektai šį reikalą iškėlė į viešumą, buvo iškirstas netoli statybų esantis miškas, pakeistos Ozo geomorfologinio draustinio ribos. Be to, vietoje iš pradžių numatyto vieno aukšto pastato, nuspręsta statyti 15. Tik griežta Architektų sąjungos pozicija giganto plėtrą kiek pristabdė, todėl pastatas neturėtų būti daugiau nei šešių aukštų.

|

Nepaklusnių sąjungų naikinimo metas

Vilniaus m. meras A. Zuokas ir toliau žaidžia su Lietuvos gen. P. Plechavičiaus karių sąjunga kaip „katė su pele“. Šį kartą, kad sąjunga nebegintų Algirdo 12, Vilnius gyventojų, kurie davė sąjungai kampelį ir kartu su UAB „Lijasta“ apmoka komunalines ir kt. išlaidas, Vilniaus m. meras pasiūlė patalpas adresu Juozapavičiaus 10A, Vilnius. Šios patalpos yra drėgnas rūsys, reikalaujantis kapitalinio remonto ir nuolatinės priežiūros. Į klausimą kas sumokės komunalinius ir kt. mokesčius, padarys remontą nei šių patalpų savininkas, Šnipiškių seniūnas J. Šerėnas, nei „vyrai“ iš Vilniaus m. savivaldybės negalėjo atsakyti. O pas patį Vilniaus m. merą nepateksi, greičiau jau pas Jo Ekscelenciją V. Adamkų pateksi. Toks svarbus ir labai užimtas yra visų mūsų labai „gerbiamas“ meras. Sumanė mūsų sąjungą įkišti į drėgną pusrūsį, kur nuo kokios džiovos ar ko nors kito nusibaigtumėme. Taip nori išspręsti mūsų sąjungos problemą.

Vilniaus turtas pusdykiai pereina “Rubicon group”
|

Vilniaus turtas pusdykiai pereina “Rubicon group”

Vilniaus savivaldybei priklausančios patalpos, esančios Odminių g. 3, Vilniaus centre priešais Katedos aikštę, buvo pusdykiai parduotos su Vilniaus meru Artūru Zuoku siejamai UAB “Rubicon group” dukterinei įmonei “Arkoveta”.
Savivaldybės skelbtas aukcionas šioms patalpoms parduoti įvyko pernai balandžio 17 d. Pasak šio objekto privatizavimą vykdžiusios Vilniaus savivaldybės Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Violetos Remeikienės, aukcione dalyvavo trys dalyviai, iš kurių vienas – UAB “Arkoveta” ir buvo paskelbtas konkurso nugalėtoju, nes pasiūlė didžiausią kainą – 1,6 mln. litų. Kitus konkurso dalyvius paviešinti V.Remeikienė atsisakė įvardinti, nes “neturi teisės to daryti”. “Vienas dalyvis siūlė 1,6 mln., kitas – 1,55 mln., trečias – 1,1 mln. litų, – pasakojo ji, – objektui buvo nustatyta sąlyga – vykdyti kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo teritorijai, ir laikytis veiklos apribojimų. Įvyko aukcionas, ir patalpos parsidavė”.

Vilniečiai metė iššūkį senamiesčio naikintojams
|

Vilniečiai metė iššūkį senamiesčio naikintojams

Tiems, kurie nesuvokia senojo miesto paveldo reikšmės, dabar atsinaujinęs Vilnius savo pasikeitusiu Gedimino prospektu, dangun kylančiais stikliniais pastatais dešiniajame Neries krante ir kitais statinias, kelia susižavėjimą. Giliau žvelgiantiems, tie procesai kelia nerimą ir susirūpinimą. Lietuvos žaliųjų judėjimo pirmininkas R. Braziulis jau prieš metus viešai pareiškė, kad gamtos ir kultūros vertybes naikinanti statybų banga, nusiritusi per Kauną, netrukus pasieks ir Vilnių. Šios prognozės pasitvirtino su kaupu. Dauguma šviesuolių jau pastebi, kad Vilniaus senamiesčiui padaryta nebeatitaisoma žala, o baisiausia, kad visa tai tęsiasi ir įgauna pagreitį. Pirmiausiai visiems į akis krenta miesto centre iškilęs “Novotel” viešbutis, kuris “surijo” ten buvusią gražią erdvę ir užgožė Vilniaus gatvės pastatus. Odminių gatvėje iškilo penki gyvenamosios – komercinės paskirties pastatai, statybos planuojamos įvairiose senamiesčio vietose, ir jokių išvadų iš to nedaroma. Maža to, Vilniaus miesto savivaldybė nutarė vienu smūgiu pribaigti senąjį miestą, užsakydama senamiesčio detąlųjį planą, kuriuo būtų įteisintas galutinis senamiesčio sunaikinimas.

Ramybe mėgausis saujelė išrinktųjų
|

Ramybe mėgausis saujelė išrinktųjų

Gyventojai skundžiasi, kad dar neseniai Viršuliškių ir Šeškinės mikrorajonų gyventojai laisvalaikiu mėgavosi įstabaus grožio mišku ir pieva. Sunku patikėti, kad pačiame Vilniaus centre galėjai patekti į senovės Lietuvą menančią girią, kur šalia išlakių pušų, kur ne kur svyrančių berželių išdidžiai ošia šimtamečiai ąžuolai. Čia pat – ledynmečio sustumtos kalvos, įvairiaspalviais žiedais kvepianti pieva. Vasarą – vėsūs pėsčiųjų takai, žiemą – puikios slidininkų trasos. Laiške rašoma: „Toks grožis neliko nepastebėtas tautos išrinktųjų. Staiga dingo šalia „SOS vaikų kaimas“ driekęsis jaunuolynas, kirtavietėje suburzgė traktoriai, sunkiasvorės mašinos. Tiesa, labai pamažu, atsargiai. Žmonės mat sukilo, o ir skandalingi miesto mero rinkimai vyko. Na, pagaliau aprimo, lengviau atsikvėpė „naujieji lietuviai“. Taip sakant, liaudies balsas į dangų neina. Iškilo dvimetrinė tvora, paslėpusi ne tik neaiškiomis aplinkybėmis įgytą sklypą, bet ir didelę dalį miško. Nebeliko pėsčiųjų takų, net menkiausios galimybės pasivaikščioti.