Vilniaus savivaldybei priklausančios patalpos, esančios Odminių g. 3, Vilniaus centre priešais Katedos aikštę, buvo pusdykiai parduotos su Vilniaus meru Artūru Zuoku siejamai UAB “Rubicon group” dukterinei įmonei “Arkoveta”.

Savivaldybės  skelbtas aukcionas šioms patalpoms parduoti įvyko pernai balandžio 17 d. Pasak šio objekto privatizavimą vykdžiusios Vilniaus savivaldybės Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Violetos Remeikienės, aukcione dalyvavo trys dalyviai, iš kurių vienas – UAB “Arkoveta” ir buvo paskelbtas konkurso nugalėtoju, nes pasiūlė didžiausią kainą – 1,6 mln. litų. Kitus konkurso dalyvius paviešinti V.Remeikienė atsisakė įvardinti, nes “neturi teisės to daryti”. “Vienas dalyvis siūlė 1,6 mln., kitas – 1,55 mln., trečias – 1,1 mln. litų, – pasakojo ji, – objektui buvo nustatyta sąlyga – vykdyti kultūros vertybių apsaugos reikalavimus, nustatytus Vilniaus senamiesčio – kultūros paminklo teritorijai, ir laikytis veiklos apribojimų. Įvyko aukcionas, ir patalpos parsidavė”.

Šiame aukcione buvo parduotos 355,7 kv. metrų patalpos, esančios pirmame aukšte Odminių gatvėje. Tačiau Vilniaus miesto tarybos patvirtintame privatizuojamų objektų sąraše nurodoma, kad patalpų Odminių g. 3 plotas yra visai kitas – šiame dokumente skelbiama, kad privatizuojamos “Odminių g. 3 esančios 634,34 kv. m moterų konsultacijos patalpos trijų aukštų mūrinio pastato pirmame ir antrame aukštuose 109,914”.

“Laisvo laikraščio” kalbinti nekilnojamojo turto  vertintojai sakė, kad patalpos pirmame aukšte Odminių gatvėje prieš metus kainavo maždaug 12 tūkst. litų, o šiuo metu gali siekti ir visus 15 tūkst. litų. Sužinoję, kad “Rubicon group” tokias patalpas pavyko įsigyti tik maždaug po 5 tūkst. litų už kvadratinį metrą, pašnekovai iškart prisiminė šalia esančio “Vilniaus” kino teatro pardavimo istoriją, kurį A.Zuokas taip pat pardavė už trečdalį kainos.

Kaip Vilnius prarado 7 mln. litų?

Kaip žinia, “Vilniaus” kino teatras už 5,1 mln. litų buvo parduotas UAB “Hedžas” dar 2000 m. pabaigoje. Vėliau “Hedžas” jį pardavė Estijos bendrovei “Heatman”, o pastaroji – senam A.Zuoko verslo partneriui – Italijos bendrovei “United Colors of Beneton”, kuri už šį pastatą sumokėjo jo tikrąją kainą – 2,9 mln. dolerių, arba beveik 12 mln. litų tuometiniu dolerio kursu. Kaip A.Zuokas, kuris spekuliuoja nekilnojamuoju turtu daugiau kaip dešimt metų, galėjo parduoti tokį kąsnelį tik už trečdalį kainos? Žinovai įsitikinę, kad tai galėjo būti tik todėl, kad pats A.Zuokas galėjo pasipelnyti iš šio sandėrio.

A.Zuoko firmų maišalynė

“Laisvas laikraštis” dar 2002 m. rašė, kad tas, kuris organizavo “Vilniaus” kino teatro pardavimą, vien iš šio sandėrio uždirbo beveik 7 mln. litų. LL buvo pausdinęs ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) parengtą schemą apie tai, kaip A.Zuokas susijęs su “Vilniaus” kino teatro pardavimu UAB “Hedžas”. Jau seniai su A.Zuoku siejama bendrovė “Rubicon group” buvo įsteigusi UAB “Hedžas” specialiai “Vilniaus” kino teatro privatizacijai. Tik vėliau paaiškėjo, kad “Hedžas” bei jos vadovas Saulius Gudelis jau senokai dirba A.Zuoko valdomuose privačiuose firmuose.

T.y. S.Gudelis, pardavęs “Vilniaus” kino teatro akcijas bendrovei “Heatman”, uždarė savo “Hedžą” ir išėjo dirbti į naujai įkurtą bendrovę UAB “Ramnamus”. Ši įmonė buvo įsteigta 2001 m. rugpjūčio 14 d., o jos steigėja buvo kita su A.Zuoku susijusi įmonė – UAB “Socialinių projektų grupė”, kurios vadovas ir savininkas yra Gintaras Mockevičius, senas A.Zuoko verslo partneris. G.Monkevičius direktoriauja A.Zuoko bendrovėje “BNA Grupė”, o anksčiau dirbo kitoje Vilniaus mero valdomoje bendrovėje “BNA Ergo”.

Spec. tarnybos aptiko ir dar vieną tiesioginį ryšį tarp Vilniaus mero ir “Vilniaus” kino teatro pirkėjo S.Gudelio – tai, kad UAB “Ramnamus”, kurioje įsidarbino S.Gudelis, yra Vilniuje registruota adresu Totorių gatvė 15, UAB “Rudosios lapė” patalpose. “Rudoji lapė” buvo įsteigta kitos A.Zuoko firmos – UAB “B.N.A.”, o jai vadovavo G.Monkevičiaus žmona E.Monkevičienė.

Beje, tas pats “Hedžas” už “Vilniaus” kino teatrą ne pinigais, bet savivaldybės skola Rubicon group”. Pasirodo, kad ši bendrovė buvo laimėjusi konkursą prižiūreti 240 miesto mokyklu ir darželiu šilumos sistemas. “Tuomet “Rubicon” ir pajuto miesto pinigu skoni – cia galima gerai uždirbti, – LL sakė buvęs miesto vicemeras Juozas Imbrasas, – nes konkurso salygose buvo irašyta, kad konkursas skelbiamas “prižiureti, aptarnauti ir modernizuoti” minetu šveitimo istaigu šilumos sistemas. T.y. “Rubicon” gavo teise statyti mokyklose ir darželiuose naujus šilumos mazgus, ka jie sekmingai ir dare. Tik veliau paaiškejo, kad “Rubicon” vieno šilumos mazgo atnaujinimo kaina padidino dvigubai, palyginus su tuo, kiek ši paslauga kainavo anksciau. Ir savivaldybe, kuri šiam tikslui buvo numaciusi 5,5 mln. litu, gavo iš “Rubicon” daugiau nei 11 mln. litu saskaita. Tai Vilniaus savivaldybe liko skolinga “Rubicon” daugiau nei 5 mln. litu, už kuriuos jie veliau iš Vilniaus miesto isigijo “Vilniaus” kino teatra Gedimino prospekte. Manau, kad tuomet “Rubicon” vadai ir pamate, kokias nerealias galimybes suteikia bendras verslas su savivaldybe, ir pradejo listi i šia sfera”.

Gudri „Rudoji lapė“

Beje, STT ataskaitoje minima dar viena A.Zuoko firmą – UAB “Rudoji lapė”, kurios turtas buvo privatizuotas ypatingai skandalingomis sąlygomis. Paaiškėjo, kad A.Zuoko įsteigta firma “B.N.A.” rado naują būdą “prichvatizuoti” miesto turtą – ji įkūrė bendrą įmonę su savivaldybe UAB “Rudoji lapė”, miestas įnešė nekilnojamąjį turtą, o A.Zuokas – pinigus. Po to į bendrą įmonę įneštus pinigus A.Zuokas susigrąžino, juos pats sau paskolinęs arba pirkdamas prekių iš kitų savo įmonių.

Ši afera tapo žinoma po Revizijos departamento prie Finansų ministerijos atliktos buvusios savivaldybės įmonės UAB “Rudoji lapė” revizijos. “Rudoji lapė” Vilniaus senamiestykje, Totorių g. 15, turėjo 162 kv. metrų patalpas. Tačiau vėliau miesto vadovų sprendimu ši savivaldybės įmonė tapo bendra Lietuvos ir Airijos įmone UAB “Rudoji lapė”. Savivaldybė į bendrą įmonę įnešė minėtas patalpas, o privatūs akcininkai – 124 tūkst. litų, už kuriuos gavo 51 proc. “Rudosios lapės” akcijų. Šie akcininkai – tai “ofšorinė” neva Airijos firma “Balttrade Financial Fund” bei A.Zuoko įsteigta firma “B.N.A.”.

Po kelių mėnesių naujieji akcininkai susigrąžino sau į bendros įmonės kapitalą įneštus pinigus. “Rudoji lapė” (kurios savininkas tuo metu jau buvo A.Zuoko įmonės) už 80 tūkst. litų nusipirko įvairių prekių iš UAB “BNA Market” (kurios direktorius ir savininkas – A.Zuokas). Dar 28 tūkst. litų “Rudoji lapė” paskolino kitam savo akcininkui – “Balttrade Financial Fund”. Šią skolą vėliau perėmė taip pat “BNA Market” ir grąžino kreditoriui “įvairiomis prekėmis”, kurias „Rudoji lapė“ vėliau nurašė kaip beverčias.

Views All Time
Views All Time
5101
Views Today
Views Today
1
0 0