Skandalai

Prezidentas Rolandas Paksas pirmadienį atsiuntė laišką Seimui, kuriame patvirtino savo įsipareigojimą atvykti į Seimą lemiamą apkaltos dieną. "Gerbdamas jus ir suvokdamas apkaltos reikšmę mūsų valstybei, demokratijos ir teisingumo mūsų šalyje likimui, aš patvirtinu įsipareigojimą atvykti į Seimą balsavimo dėl apkaltos išvadų dieną. Patvirtinu ketinimą kreiptis į jus, išdėstyti ir paaiškinti savo požiūrį į apkaltos klausimus, neatsiejamus nuo esminių mūsų valstybės ir jos demokratijos raidos problemų. Tikiu, jog toks paaiškinimas padės jums priimti teisingą sprendimą, tautos lūkesčius atitinkantį sprendimą", - rašo R. Paksas laiške Seimo vadovams ir jo nariams, čia pat reikšdamas nuoširdžią pagarbą ir sveikindamas su artėjančiomis šv. Velykomis.

Artėjanti skandalo atomazga neteikia nei džiaugsmo, nei palengvėjimo. Žinoma, prezidento pasitraukimas pagerins šalies padėtį tarptautinėje arenoje, nes baigiasi tiesioginis valstybės kompromitavimas. Tačiau aišku, kad krašto viduje šis įvykis neišsprendžia jokių problemų ir yra ilgos bei sunkios maišaties pradžia. Skandalas, ypač jo atomazga, yra didelis psichologinis smūgis daugeliui Lietuvos piliečių. Vieni, nusivylusieji, kris į dar didesnę apatiją, o gal net įtūžį, kiti mėgins mąstyti, kas įvyko, ir daryti išvadas ateičiai. Manyčiau, nusivylusių ir įtūžusių žmonių bus gerokai daugiau negu tų, kurie iš esmės pakeis savo požiūrį į šalies vidaus gyvenimą, politiką, perspektyvas. Šiuo atveju lems tai, kas bus daroma pasibaigus apkaltai.
Viena įvykių grandinė - artėjantys priešlaikiniai prezidento ir eiliniai Seimo rinkimai. Tarp jų rinkimai į Europos Parlamentą paprasčiausiai nublanks ir neatrodys labai reikšmingi. Kur kas svarbesni dalykai bus tie, kurie vyks žmonių galvose.

Jeigu po Seime surengtos apkaltos prezidentas Rolandas Paksas bus nušalintas nuo pareigų, jam gali būti pareikšti įtarimai bent dviejuose ikiteisminiuose tyrimuose. Tai LNK televizijos laidoje "Pikas" trečiadienį sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalcentristas Raimondas Šukys.
"Manau, kad tikrai gali būti svarstomas klausimas dėl įtarimų pareiškimų ir pačiam prezidentui, kai jis juo jau nebebus", - sakė R.Šukys. Parlamentaro nuomone, prokurorai gali pareikšti nuo prezidento posto nušalintam R.Paksui įtarimus dėl bent dviejų veiksmų - dėl to, jog sąmoningai leido savo dosniausiam rėmėjui Jurijui Borisovui suprasti, jog pastarojo atžvilgiu atliekamas operatyvinis tyrimas, taip pat dėl kišimosi į privačių ūkio subjektų reikalus ir poveikio darymo, kad bendrovės "Žemaitijos keliai" akcijų galėtų įsigyti prezidentui artimi asmenys.

Prezidento šalininkai nespėjo paprašyti Vilniaus savivaldybės leidimo surengti prie Seimo mitingą, kuriame teisėtai galėtų dalyvauti daugiau kaip šimtas žmonių. "Leidimas didesniam skaičiui buvo prašomas, bet negautas, nes buvo kreiptasi per vėlai", - BNS sakė proprezidentinės Liberalų demokratų partijos lyderis Valentinas Mazuronis. Tuo tarpu pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjęs parlamentinės Liberaldemokratų frakcijos seniūnas Henrikas Žukauskas pareiškė, jog prezidento šalininkai gavo leidimus mitinguoti prie Seimo nuo pirmadienio iki penktadienio. Šią informaciją BNS paneigė Vilniaus savivaldybės Tvarkos palaikymo ir priežiūros skyriaus vedėjas Darius Šaluga. "Tai visiškai neatitinka tiesos", - sakė jis.

Į Nepriklausomybės aikštę iš Lietuvos miestų ir miestelių suvažiavę Rolando Pakso rėmėjai, dar rytą grasinę šturmu užimti Seimo rūmus, vakarop nurimo ir išsiskirstė. Vakar prie Seimo rūmų į prezidentą Rolandą Paksą palaikantį mitingą rinkosi žmonės iš visos Lietuvos. Nors buvo laukta daugiatūkstantinės minios, aikštėje susirinko apie 500-700 Pakso rėmėjų. Jie netvirtais balsais skandavo: "Mes už Paksą", "Seimui gėda". Pirmieji Nepriklausomybės aikštėje pasirodė vilniečiai, po jų "apsiginklavę" plakatais atvyko rėmėjai iš Radviliškio. Artėjant vidurdieniui atvyko komanda iš Kauno. Mitinguotojų dar pagausėjo, kai į parlamentą atvyko Paksas. Policijos duomenimis, daugiau nei pusė tūkstančio jo rėmėjų plūstelėjo centrinio Seimo rūmų įėjimo link, tačiau buvo sustabdyta policijos užtvaros.
"Mes už Paksą", - toliau skandavo susirinkusieji ir plėšė lietuvių liaudies dainas. Miniai pritarė ir Pakso palaikyti atvykę liberaldemokratų pirmininkas Valentinas Mazuronis, buvęs prezidento patarėjas Remigijus Ačas, Vilniaus savivaldybės tarybos narys Juozas Imbrasas, profesinių sąjungų "Solidarumas" pirmininkė Aldona Balsienė, disidentas Antanas Terleckas. Po aikštę taip pat sukiojosi, kalbas iš specialiai parengtos tribūnos sakė Gintaras Šurkus, Aušrinė Marija Pavilionienė, kiti Paksą palaikantys visuomenės veikėjai.

Po nepalankaus Konstitucinio Teismo sprendimo lemiamo balsavimo dėl apkaltos belaukiančiam Lietuvos Prezidentui Rolandui Paksui nebekandidatuoti pakartotiniuose Prezidento rinkimuose pataria Seimo Liberalų ir centro frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis.
Du mėnesiai, per kuriuos po Prezidento nušalinimo turėtų įvykti nauji rinkimai, yra, liberalcentristo nuomone, per trumpas laikas, kad R. Paksas "kažkaip pasikeistų, kad pasikeistų jo aplinka, kad jis atsisakytų įtartinų ryšių ir iš tikrųjų jaustųsi nepriklausomas ir savarankiškas". Todėl, E. Masiulio nuomone, nėra prasmės R. Paksui dar kartą kandidatuoti, nes jo kandidatavimas kels dideles įtampas visuomenėje. "Nelabai įsivaizduoju, kad taip susikompromitavęs politikas po kelių mėnesių naujoje kokybėje galėtų eiti Prezidento pareigas. Jeigu R. Paksas taip nori įrodyti savo charakterio tvirtumą, siūlau jam prasitęsti piloto licenziją ir įrodinėti savo kietumą ir tvirtumą aviacijos sporte", - patarė ketvirtadienį spaudos konferencijoje E. Masiulis.

Savo prašymais apkaltos proceso posėdį užvertę prezidento advokatai vėliau vykusiuose ginčuose suabejojo ne tik prezidento kalte, bet ir apkaltos proceso eiga. "Aš įžvelgiu, ir, man atrodo, nereikia būti labai protingam suvokti, kad čia yra valdomas, o ne žmogaus teisėmis ir laisvėmis grįstas, procesas. Šis nagrinėjimas ir ši apkalta prieštarauja principinėms nuostatoms, kurių pagrindu vykdomas teisingumas", - pareiškė prezidento interesus ginantis advokatas Kęstutis Stungys. Advokatas pareiškė, jog "jokie teismai ir jų priimti sprendimai, Seimas neturi jokios prejudicinės galios apkaltos procese", o Konstitucinio Teismo išvados tėra rekomendacinio pobūdžio. Advoktas taip pat teigė, jog prezidentas padarė klaidų, kurias "gali padaryti bet kas" ir čia nebuvo "jokios piktos valios". Advokatas Vytautas Sviderskis teigė, jog kaltinimai pažeidžia prezidento teisę į gynybą, nes juose nenurodomas pažeidimo įvykdymo laikas, vieta ir motyvai. Minėtus dalykus nustatė tiek Seimo specialioji tyrimo komisija, tiek Konstitucinis Teismas.

Nuo prezidento pareigų nušalintas Rolandas Paksas jau vakar neteko esminių valdžios atributų, tačiau iki šiol ginčijamasi, ar jam priklausys garantijos, kurios įstatyme numatytos darbą baigusiam valstybės vadovui. Seime dar nebaigus skelbti balsavimo dėl Rolando Pakso nušalinimo nuo prezidento pareigų rezultatų, nuo jo automobilio buvo nuimti prezidentiniai numeriai lentelė su prezidento vėliava. Ji pakeista paprastais valstybiniais numeriais. Po balsavimo Paksui skirta ir laikina apsauga. Vadovybės apsaugos departamento direktorius Raimundas Kairys vakar dar negalėjo pasakyti, kiek laiko Paksas bus saugomas. Į namus sostinės Antakalnio gatvėje Pakso vakar vakare nebelydėjo ir policijos automobilis, kuris važiuodavo prieš prezidento limuziną.
Dėl buvusio valstybės vadovo privilegijų vis dar daug ginčijamasi. Po šalį sukrėtusio skandalo lapkritį taisyta Prezidento įstatymo nuostata, reglamentuojanti buvusio valstybės vadovo socialines garantijas, iki šiol nebaigta tobulinti. Anksčiau teigta, kad pataisa iš valstybės vadovo atėmė bet kokias viltis nušalinimo atveju pretenduoti į privilegijas. Tačiau dabar pasigirsta svarstymų, kad dėl išlikusių šio įstatymo dviprasmybių ateityje veikiausiai nepavyks išvengti teisminių ginčų, gal net Konstitucinio Teismo (KT) įsikišimo.

Prezidentas Rolandas Paksas neatsistatydins ir tikrai dalyvaus pirmadienį Seime atnaujinamame apkaltos procese, o dėl kandidatavimo naujuose rinkimuose dar netaria tvirto žodžio. Ketvirtadienį Seimo valdyba nusprendė apkaltos procesą R.Paksui atnaujinti pirmadienį, posėdį pradedant 15 val.
Tą pačią dieną, nors dar nebuvo gavęs oficialaus pranešimo iš Seimo, Prezidentas R.Paksas patvirtino žurnalistams, jog dalyvaus apkaltos procedūroje ir yra pasiruošęs kalbėti. Į žurnalistų klausimą, ar ketina dalyvauti naujuose rinkimuose, kai po Konstitucinio Teismo išvadų neliko abejonių, kad per apkaltą Prezidentas bus atstatydintas, R.Paksas atsakė ne taip tvirtai kaip anksčiau. Iki praėjusios savaitės, iki nepavykusio bandymo paskirti Rusijos pilietį Jurijų Borisovą savo visuomeniniu patarėju R.Paksas ne kartą buvo pareiškęs ketinimą dalyvauti Prezidento rinkimuose, jei bus atstatydintas per apkaltą. Po istorijos su J.Borisovu, kurią R.Paksas pavadino savo klaida ir atsiprašė žmonių, pareiškimai apie galimą dalyvavimą rinkimuose tapo atsargesni.

Prezidento Rolando Pakso atsistatydinimas ar atstatydinimas per apkaltą Seime valstybės biudžetui kainuos apie 200 tūkst. litų. Tokia suma preliminariai paskaičiuota Prezidento buhalterijoje išeinančių išmokoms ir kompensacijoms. Baigusiam prezidentavimą R.Paksui, pagal įstatymą, turėtų būti sumokėtas atlyginimas už išdirbtas darbo dienas ir neišnaudotas atostogas. Išeitinė kompensacija, pagal įstatymą, Prezidentui nepriklauso. Prezidento buhalterijos vyriausiosios buhalterės Irenos Bigelienės teigimu, jei R.Paksas netektų posto pirmadienį, jam priklausytų 2 tūkst. 761 litas atlyginimo ir 7 tūkst. 589 litai už neišnaudotas atostogas. Tokios sumos yra neišskaičiavus 33 proc. pajamų mokesčio. Prezidento R.Pakso komandoje dirbo apie 40 asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojų, patarėjų, referentų, padėjėjų. Jie turėtų pasitraukti iš valstybės tarnybos tą pačią dieną kartu su R.Paksu.

Vakar naktį Palangoje sudegė dalis bendrovei "Restako" priklausančio medinio dviejų aukšto pastato su mansarda. Įtariama, jog tai buvo padegimas, tačiau gaisro židinys kol kas nenustatytas. Pirmadienio naktį gaisras kilo Palangoje, J.Basanavičiaus gatvės 43iuoju numeriu pažymėtame name. Sudegė pagrindinis dviejų aukštų medinio pastato su mansarda korpusas. Priestatą, kuriame vasarą veikia kavinė, pavyko išgelbėti. Įvykį tiriantys pareigūnai neabejoja, kad namas padegtas. Anot jų, tai padarę asmenys į vidų pateko išlaužę duris. 1936-aisiais statytame mediniame pastate sovietmečiu buvo poilsio namų "Jūratė" korpusas. Vėliau namas grąžintas Kauno kunigų seminarijai. Ši 2000 metais savo turtą išnuomojo bendrovei "Restako". Jos akcininkas 1992-1997 metais buvo ir vakar nuo pareigų nušalintas prezidentas Rolandas Paksas. Vėliau dalį akcijų valdė Pakso žmona Laima. Šiuo metu bendrovei vadovauja atstatydinto prezidento draugas Algirdas Drakšas. Noras padėti savo "jaunystės bičiuliui" tvarkyti verslo reikalus tapo vieno iš Paksui suformuluotų kaltinimų pagrindu. Ilgą laiką palangiškiai dabar sudegusį pastatą vadino tiesiog Paksienės namu.

Ketvirtadienį buvusiam VSD pareigūnui, o dabar Prezidentūros darbuotojui Albertui Sereikai virkdant armoniką, Prezidentas Rolandas Paksas trypė polką su ragučiais žurnalistų ir savo patarėjų ratelyje. Tai buvo Prezidentūros balandžio 1-osios surengtos muzikinės spaudos konferencijos "Atleisk" kulminacija.
Per spaudos konferenciją Prezidento rūmų kiemelyje taip pat buvo viešai sudegintas "atpirkimo ožys". Spėlionių dėl jo simbolinės prasmės būta visokių. Tačiau Prezidentas R. Paksas rekomendavo akcentuoti pirmąjį žodį "atpirkimas". Žiniasklaidos atstovai per konferenciją buvo apdovanoti didžią prasmę turinčiomis "lopetomis", o iš tikrųjų - vaikiškais kastuvėliais. Prieš seną tautišką žaidimą "Akla višta" žurnalistams buvo užrišti balti raiščiai su užrašu "Apkvaita".