Seimas pritarė konservatorių inicijuotam siūlymui sudaryti parlamentinę komisiją praėjusiame dešimtmetyje bankrutavusio EBSW koncerno ir to meto politikų ryšiams tirti. Socdemai konservatorių iniciatyvą tirti EBSW ir tuometinės kairiųjų valdžios ryšius vertina kaip atsaką į dabartinės valdančiosios daugumos inicijuotą tyrimą dėl “Mažeikių naftos” privatizavimo, kurį vykdė konservatoriai. Opozicinės Tėvynės sąjungos-konservatorių frakcijos iniciatyva Seimas sudarė laikinąją parlamentinę komisiją praėjusiame dešimtmetyje bankrutavusio koncerno EBSW padarytai žalai ir ją sąlygojusiems to meto politikų veiksmas nustatyti. Į šią komisiją sutarta įtraukti 12 įvairioms frakcijoms atstovaujančių Seimo narių. Joje dirbs socialdemokratai Arturas Plokšto, Vladimiras Orechovas, Jonas Korenka ir Algirdas Kunčinas, socialliberalai Eduardas Šablinskas ir Vasilijus Fiodorovas, liberalcentristai Kęstutis Glaveckas ir Raimondas Šukys, liberaldemokratas Vladas Žalnerauskas, konservatorius Jurgis Razma, Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų frakcijos narys Julius Veselka bei mišrios Seimo narių grupės atstovas Stanislovas Buškevičius.

Jungtinėse Amerikos Valstijose sulaikius buvusį EBSW vadovą G. Petriką, atsivėrė jau apgijusios, bet tebesopančios LDDP laikotarpio “prichvatizavimo” žaizdos. EBSW grupės veikla Lietuvos žmonėms padarė didžiulę žalą. Subankrutavus EBSW valdytam Kauno holdingui, pradanginta net 80 mln. litų gyventojų indėlių. EBSW grupės veikėjų rankomis buvo sužlugdytas Komercijos kredito bankas, Lietuvos valstybinis komercinis bankas. Tuometinis Lietuvos banko vadovas K. Ratkevičius puikiai žinojo, kad Kauno holdingas neturi leidimo rinkti žmonių indėlių, matė, kad kuriama finansinė piramidė žlugs, bet nusikalstamai tylėjo ir taip iš esmės dangstė daromus nusikaltimus. EBSW grupė taip pat padarė milžinišką žalą Lietuvos, ypač Kauno pramonės įmonėms. EBSW pigiai už investicinius čekius supirko beveik 200 įmonių akcijas, įmonių turtą užstatė, ėmė paskolas, o gauti pinigai nebuvo investuojami, jie nusėdo EBSW vadovų kišenėse. Būtent dėl to, kad įmonės buvo superkamos siekiant ne plėsti gamybą, bet pasinaudoti jų turtu. Toks privatizavimo modelis vėliau buvo pavadintas “prichvatizavimu”.

Mažėja vilčių, jog dar šiemet Los Andželo teismas baigs nagrinėti mūsų šalies prokurorų prašymus grąžinti į Lietuvą skandalingai pagarsėjusį verslininką Gintarą Petriką. Vakar teismas jau trečią kartą per dvi savaites atidėjo buvusio EBSW prezidento Gintaro Petriko ekstradicijos bylą. Kitas posėdis numatytas gruodžio viduryje. Kaip jau rašėme, Los Andželo teismas turėtų svarstyti du Generalinės prokuratūros bei Kauno apygardos prokuratūros prašymus dėl sugrąžinimo į Lietuvą G.Petriko, kuris prieš septynerius metus pasislėpė nuo tyrimo ir pabėgo į užsienį. Lietuvoje jam ketinama pareikšti įtarimus dėl dviejų bankrutavusių įstaigų – Lietuvos valstybinio komercinio banko bei Kauno holdingo kompanijos – turto iššvaistymo. Bendra iššvaistyto turto suma siekia apie 90 mln. litų. Visa su įtarimais G.Petrikui susijusi medžiaga jau seniai yra išsiųsta į JAV teismą. Tačiau ekstradicijos bylos nagrinėjimas jau kelis kartus iš eilės buvo atidėtas.

Seimo opozicinė Tėvynės sąjungos frakcija ketina pateikti parlamentui nutarimo projektą, kuriuo siūloma įkurti Laikinąją Seimo komisiją koncerno EBSW padarytai žalai ir ją sąlygojusioms priežastims ištirti. Pirmadienį tokį projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo šios frakcijos seniūnas Andrius Kubilius. Šią komisiją siūloma įsteigti atsižvelgiant “į išskirtinę žalą visuomenei sukėlusią koncerno EBSW ir su juo susijusių įmonių veiklą, pasireiškusią ilgalaikiu galimai korumpuotu valstybinio turto privatizavimo mechanizmo taikymu koncerno interesais, privatizuotų įmonių žlugdymu ir didelio darbo vietų skaičiaus praradimu, nekontroliuojamu gyventojų indėlių kaupimu ir iššvaistymu koncerno įtakojamose įmonėse”. Seimo Tėvynės sąjungos frakcija taip pat siūlo sudaryti šią komisiją, siekiant “išsiaiškinti ilgalaikę nekontroliuojamą ir nebaudžiamą koncerno EBSW veiklą sąlygojusias priežastis, tarp jų ir galimą visokeriopą korupciją”.

Los Andželo teismas turėjo pradėti nagrinėti skandalingai pagarsėjusio verslininko Gintaro Petriko ekstradicijos bylą. Jungtinių Amerikos Valstijų teisėjai, tik įvertinę jo kaltę, spręs, ar buvęs EBSW prezidentas bus sugrąžintas į Lietuvą, kur jis taip pat turės stoti prieš teismą. Finansiniais nusikaltimais įtariamo G.Petriko ekstradicijos klausimas praėjusiais metais taip ir nebuvo pradėtas svarstyti dėl pernelyg didelio JAV teisėsaugininkų užimtumo. Mūsų šalies pareigūnai dar metų viduryje išsiuntė du prašymus grąžinti įtariamąjį į Lietuvą. Neabejojama, jog ekstradicijos bylos svarstymas žemesnės instancijos teisme turėtų užtrukti ilgiau nei vieną dieną, nes ji nagrinėjama pagal JAV vidaus teisės normas, pagal kurias reikalaujama įvertinti prieš teismą stojusio asmens kaltę. Gali būti, jog teismas, pradėjęs nagrinėti bylą, paprašys iš Lietuvos atsiųsti dar daugiau dokumentų. Ši byla gali būti nagrinėjama ne vienerius metus, nes prieš teismą stojęs asmuo turi teisę pateikti ne vieną apeliaciją ir skųsti jam nepalankius sprendimus.

G.Petrikas su J.Kripaityte susipažino Palangoje vykusio konkurso „Mis Lietuva“, kurį šis kaunietis rėmė, metu. Po to pora dažnai kartu pasirodydavo visuomenėje. 1996 metų vasario 2-ąją G.Petrikas buvo suimtas, tačiau jau gegužės 30-ąją ši kardomoji priemonė jam pakeista į namų areštą. Namuose įkalintas verslininkas sugebėdavo įtikinti pareigūnus, kad jam reikia išvykti darbo reikalais, ir iki dingimo su sužadėtine dažnai ilsėdavosi Palangoje. G.Petrikui pabėgus iš Lietuvos, 1997 metų birželio 27 dieną 21 metų EBSW prezidento sužadėtinė pagimdė jam sūnų. Tų pačių metų rugsėjo pabaigoje Kauno rotušėje turėjo būti įregistruota J.Kripaitytės ir G.Petriko santuoka, tačiau jaunieji į metrikacijos skyrių, kuris buvo apsuptas dingusio verslininko ieškančių pareigūnų, neatvyko.

Jungtinių Amerikos Valstijų teismas per artimiausią mėnesį turėtų paskelbti, ar Gintaras Petrikas bus sugrąžintas į Lietuvą. Teisėjas, trečiadienį ėmęsis nagrinėti mūsų šalies prokurorų prašymą, artimiausiu metu ketina dar kartą įvertinti abiejų pusių argumentus ir tik tuomet priimti sprendimą. Labai tikėtina, jog šis teismo verdiktas nebus galutinis – nepalankų sprendimą turėtų skųsti ir G.Petrikas, ir mūsų šalies pareigūnams atstovaujantys JAV prokurorai. Kaip jau rašėme, užvakar Los Andželo teismas pagaliau pradėjo svarstyti G.Petriko ekstradicijos klausimą ir išklausė visų proceso dalyvių kalbas. Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėse Amerikos Valstijose darbuotojai “Kauno dieną” informavo, jog teisėjas paprašė abiejų šalių dar kartą išdėstyti byloje surinktus faktus ir pateikti juos teismui. Daugiau posėdžių surengti neketinama. Anot prokuroro, galutinį sprendimą dėl ekstradicijos teisėjas turėtų paskelbti per artimiausias 30 dienų.

Šalies prezidentas, susitikęs su žinybų jau patikrintu vidaus reikalų ministru Gintaru Furmanavičiumi, būsimo ministro dar kartą perklausė, koks buvo jo vaidmuo EBSW koncernui priimant sprendimus. Prezidentas Valdas Adamkus pareiškė, kad paaiškėjus būsimą vidaus reikalų ministrą diskredituojančių faktų, jis reikalausiąs iš jo atsakomybės. Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė žurnalistams priminė teisėsaugos institucijų Prezidentūrai pateiktas išvadas, kuriose nebuvo patvirtina jokių būsimą ministrą diskredituojančių faktų. Tačiau R.Grumadaitė perspėjo, kad šalies vadovas ir ateityje seks į viešumą iškilsiančią informaciją. „Prezidentas laikosi nuomonės, kad jeigu ateityje paaiškėtų aplinkybių ar naujų duomenų, kurie keltų abejonių dėl Furmanavičiaus tinkamumo būti ministru, prezidentas pareikalaus jo atsakomybės“, – po G.Furmanavičiaus susitikimo su prezidentu sakė R.Grumadaitė.