Skandalai

Kažkodėl prisiminiau prezidentą ir pagailo jo – vargšas tas žmogus, ir jo šeima, ir vaikai, kažkieno manipuliacijomis ir neaiškiais pinigais įstumti į prezidentūrą, tapusią auksiniu narvu. Nebūtų jis, kaip tie Kaušpėdo apdainuojami balandžiai Ukmergės – “apsėsti, zombiais apsikrėtę” – esu tikra – džiaugtųsi, tryptų, dainuotų koncerte kartu su žmonėmis, o ir Lietuvą, ko gero, matytų gražią, nepiktą, adventiškai susikaupusią, kupiną vilties ir šventiško laukimo. Nereikėtų po ją su apsauginiais, automatais ginkluotais, kalėdoti, priešų ieškant. Kur tik prezidentas prasieina, palieka susierzinusių, godžių, piktų, tokių kaip toji nepatenkinta moteriškė, grasinusi valdžios vyrus pjauti, žmonių būrius. Būsimąją savo kariuomenę?

Buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas Valerijus Saveljevas teigia, jog Lietuvoje aktyviai veikia Rusijos žvalgybos rezidentūros, kurios galėjo padaryti įtakos ir Prezidentūros skandalui. Su buvusiu saugumiečiu kalbėjosi Ričardas Čekutis.
– Per Prezidentūros skandalą ne kartą įvairiomis progomis buvo pabrėžiama užsienio specialiųjų tarnybų veikla. Kiek, Jūsų manymu, šios tarnybos turėjo įtakos šiam skandalui? Kokia apskritai jų įtaka Lietuvoje? – Žinoma, Lietuvai ypatingą dėmesį skiria Rusijos spec.tarnybos. Pirmiausia per Lietuvą „nuteka” didelės pinigų sumos. Margarita Starkevičiūtė buvo visiškai teisi, sakydama, jog mūsų nacionalinio produkto augimas yra pernelyg išpūstas. Kai sakoma, jog kasmet BVP auga po 8 procentus, yra visiška nesąmonė. Tai yra pinigai, kurie „pervaromi” per tam tikrus bankus, valdomus finansinių Rusijos magnatų. Rusijos spec.tarnybos nėra suinteresuotos tokių finansų išplovimu, todėl tiek per savo legalias, tiek ir nelegalias žvalgybos rezidentūras jie mus stebi. Tai jie daro ne todėl, kad galvoja apie Lietuvą kaip apie potencialų priešininką arba Lietuvoje yra kažkokių ypatingų technogijų. Pirmiausia tai yra politiniai, tiksliau – geopolitiniai, žaidimai. Rusijos vadovų nuomone, Baltijos valstybės neturėtų ištrūkti iš vadinamosios pilkosios zonos ir taip patekti į ES ar NATO.

Iš įvairių Lietuvos vietų šeštadienį į Vilnių atvykę prezidento Rolando Pakso rėmėjai prie parlamento rūmų surengė daugiatūkstantinį mitingą, kuriame gynė į skandalo epicentrą patekusį prezidentą bei kaltino Seimą susidorojimu su R.Paksu. Į Vilniaus savivaldybės sankcionuotą mitingą, policijos pareigūnų vertinimu, Nepriklausomybės aikštėje susirinko daugiau kaip 5 tūkstančiai dalyvių. Rankose laikydami prezidento R.Pakso nuotraukas ir jį remiančius plakatus, mitinguotojai skandavo "Paksui - taip, Seimui - ne". "Arba nugalėsim ir būsim demokratinė valstybė, arba liksim policinė", - mitingo dalyviams teigė proprezidentinės Liberalų demokratų frakcijos Seime seniūnas Henrikas Žukauskas. Skandalą dėl nederamų prezidento ir jo aplinkos ryšių jis pavadino "puču", kurio užsakovas yra Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.

Sparnuota “paksogeito” metu pasklidusi frazė apie gamtinius reikalus ir tapšnojimą dosniai peni humoristus, žurnalistus ir visuomenę. Galim ironizuoti į valias, bet daliai tautos besikeikiantis Prezidentas – savas ir artimas. Toks paprastas vaikinas. Paprastas kaip Šustauskas. Sergantis paprastų žmonių bėdomis ir ujamas “susimokiusio” ir “prisivogusio” elito. Nenuostabu, kad besibaigiant mitingui prie Prezidentūros tautos išrinktasis puolė sveikintis su šustauskininkų atvestais rėmėjais, iš padilbų dėbtelėjęs į kitamanius ir parodęs jiems pergalingą dviejų pirštų kombinaciją. Keista Prezidento elgsena, retorika ir mimika, išsisukinėjimas ir bėgimas nuo viešumo, žodžiai besiskiriantys nuo darbų pastarosiomis savaitėmis darosi vis labiau pastebimi. Apie tai liudija R.Pakso interviu “Respublikai”, kur jis dramatiškai pareiškia , jog “pasiruošęs važiuoti į Lietuvą, žiūrėti visiems tiesiai į akis ir kalbėti”...

Kaip žmogaus man R.Pakso gaila. Taip pat nuoširdžiai gaila jo žmonos, jo vaikų. Užjaučiu ir Žemaitijoje gyvenančius R.Pakso tėvus. Atlaikyti tokią milžinišką laviną priekaištų, kaltinimų, demaskavimų - titaniškas darbas. Reikia geležinių nervų, plieninės sveikatos, norint nepulti neviltin. Tačiau R.Pakso kaip pareigūno man nė kiek negaila. Atvirai sakant, panašių išdavysčių laukiau, kai į valdžią buvo atėjusi LDDP su Algirdu Brazausku priešakyje, kai kandidatas į prezidentus Artūras Paulauskas, diena iš dienos kritikuodamas mūsų kariuomenę ir įgavęs liumpeno bei kitataučių paramą, tapo Seimo pirmininku. Bet A.Brazauskas ir A.Paulauskas vis dėlto sugebėjo išlaviruoti tarp Maskvos, Briuselio ir Vašingtono įtakų. A.Brazauskas turi nuodėmių, jų turi ir A.Paulauskas. Net Seimo narys Aloyzas Sakalas nėra šventas žmogus. Bet tik R.Pakso niekšybėms apibūdinti trūksta žodžių. Tikrai netikėjau, kad R.Paksas galėtų savanoriškai, sąmoningai painiotis į Rusijos spendžiamus tinklus taip giliai, taip atkakliai.

Ai, sako rausvaplaukis šatenas žydromis šaltomis akimis, skraidęs kartu su tarsi nuosavi vaikai artimu draugu ir numatomu Lietuvos 5 medalių generolu Jurijumi, keliauju pas liaudį, kuri mane myli ir išrinko, ir aš ją myliu, nes išrinko. Ir keliauja. Su tais pačiais anekdotais, tomis pačiomis frazėmis, tais pačiais rankų mostais. Ir tais pačiais libdemais, kurie išrūšiuoja ir praleidžia tik tuos klausimus ir klausiančiuosius, kurie jų vadui patogūs. Nors ar yra nepatogių klausimų spyruokliniam kareivėliui? Ar apskritai gali būti klausiamas tas, kurio, kaip parodė Konstitucinio Teismo posėdis, atmintis visiškai nusilpusi? Nežinau, atsakinėja teisėjams prezidentas, negaliu pasakyti, neatsimenu. Bet liaudį myliu. Va, ir draugas Jurijus šilta sotaus katino šypsena ir tamsiomis hipnotizuojančiomis akytėmis pataria keliauti pas (pa)prastus žmones. Ir kalbėti išmoktus žodžius – apie niekšus elitą, susimokiusius prieš prezidentą, apie tai, kad jam visi trukdo, apie tai, kiek jis gerų darbų nori nuveikti, apie… Gerais norais kelias pragaran grįstas. Kelias į diktatūrą? Nes prezidento veiksmai vis labiau panėši į žinomų istorijoje veikėjų metodus – Stalinas, Hitleris, Pol Potas ir kiti panašūs irgi atramos ieškojo skurdžiausiuose ir menkiausiai išsilavinusiuose sluoksniuose.

Krašto apsaugos ministras Linas Linkevičius paragino negąsdinti pasaulio ir savęs, kad Lietuva nesugeba užkirsti kelio grėsmėms, kurioms yra jautrios trečiojo pasaulio šalys, bei neprisiimti kalčių, kuriomis nieks nekaltina.
Negąsdinti ir nesigąsdinti L. Linkevičius paragino pareiškime, kuris paskelbtas paaiškinant jo poziciją pirmadienį vykusiame Valstybės gynimo tarybos posėdyje. Posėdyje svarstyta susidariusi padėtis valstybėje, Seimo komisijai tiriant prezidentinį skandalą. "Lietuvos politinėje visuomenėje jau tampa įprasta, kai neįvardyti šaltiniai iš uždarų posėdžių pateikia ne visai tikslią informaciją, kuri laikoma neginčijamu faktu. Neketinu komentuoti Valstybės gynimo tarybos posėdžio, tačiau noriu paaiškinti savo poziciją, neteisingai perteiktą kai kuriose žiniasklaidos priemonėse", - rašoma ministro pareiškime.

Generalinė prokuratūra pateikė papildomų klausimų Rusijos viešųjų ryšių bendrovės "Almax" darbuotojams Anai Zatonskajai bei Anatolijui Potninui. Su Rusijos specialiosiomis tarnybomis siejamos bendrovės specialistai antradienį buvo iškviesti į Generalinę prokuratūrą, kur juos vėl apklausė galimus grasinimus Prezidentui Rolandui Paksui tiriantis prokuroras Mindaugas Dūda. Tačiau, kaip Eltai sakė generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis, šiuo metu nesama ikiteisminio tyrimo duomenų, kad galėtų keistis procesinė A. Zatonskajos bei A. Potnino padėtis - pavyzdžiui, kad iš liudytojų jie taptų įtariamaisiais.

Jurijaus Borisovo reklaminio leidinio "Tvarka bus?" pirmoji tiražo dalis turėtų pasirodyti gruodžio 4-ąją. Tą dieną Konstitucinis Teismas pradės nagrinėti Seimo prašymą ištirti, ar teisėtai prezidentas Rolandas Paksas išimties tvarka suteikė Lietuvos pilietybę dosniausiam savo rinkimų kampanijos rėmėjui J.Borisovui. Ketvirtadienį reklaminis leidinys pasieks Vilniaus miestą ir rajoną, penktadienį - kauniečius, o vėliau - kitas šalies vietoves. Iškart išplatinti visą tiražą neleidžia spaustuvės ir platinimo tarnybų techninės galimybės, nes tektų per kelias valandas išvežioti apie 60 tonų popieriaus. "Ūkininko patarėjo" vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas antradienį susitikime su žurnalistais sakė, kad lietuvių kalba bus išleista 1 mln. 140 tūkst. egzempliorių, rusų - 60 tūkst. Pasak V.Neverdausko, pusė rusų kalba pasirodžiusio tiražo bus vežama į Rusiją ir platinama "įvairioms šios šalies organizacijoms, partijoms ir Dūmos nariams".