„Pioneer 10“ nebegirdėti

„Pioneer 10“ nebegirdėti
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Po jubiliejinio, t. y. „Pioneer 10“ trisdešimtmečio proga organizuoto neeilinio Tolimojo kosminio ryšio seanso su šia stotimi susiekta dar keturis kartus. Tiesa, naudos iš to mažai: po 2002 m. balandžio 27 d. telemetrijos duomenų nebegauta, į 70 m skersmens Goldstono antena pasiųstą 325 kW galios signalą stotis atsakydavo vos girdimu šnabždesiu. Paskutinįkart taip buvo 2003 m. sausio 22–23 d. Tuomet „Pioneer 10“ buvo už 82,19 av nuo Saulės, signalas pirmyn ir atgal lėkė 22 val. 35 min. Į 2003 m. vasario 7 d. pasiųstą signalą atsakymo nebegauta. Išvada – nusilpus stoties radioizotopiniam generatoriui, ryšiui nebepakanka energijos. Vasario 25 d. NASA paskelbė, kad daugiau su „Pioneer 10“ susisiekti nebemėgins. Mūsų pirmasis pasiuntinys į žvaigždes nuo šio skrieja visiškai vienas.

Kas tu esi?

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kas tu esi? Kas esi TU, kaip sąmoninga būtybė? Galbūt tu niekada neuždavei sau šio klausimo? Galbūt tu įsitikinęs, kad žinai atsakymą? Arba tu manai, kad tokiais klausimais tegul užsiima įvairūs mokslininkai ir filosofai, tačiau tavęs jie neliečia? Deja, taip nėra. Jei tu nežinai, kas tu esi, tu praleisi visą savo gyvenimą tarytum sapno būsenoje, klaidingai tapatindamas save su kažkuo, kas tu iš tikrųjų nesi. Remdamasis šiuo klaidingu tapatinimu, tu atitinkamai suvoksi savo gyvenimo tikslus ir apskritai visą savo egzistencijos prasmę. Pagal šiuos tikslus tu spręsi ar darai "pažangą", ar tavo gyvenimas "sėkmingas". Šioje iliuzijoje tave rems ir į ją vis giliau gramzdins daugybė kitų "sapnuotojų" aplink tave, kol galų gale prieš mirtį (o galbūt ir anksčiau) viskas pavirs tikru košmaru.

Akvariumų tipai. Kokį pasirinkti?

Akvariumų tipai. Kokį pasirinkti?
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kokį akvariumą pasirinkti? Kaip jį įrengti? Kokias žuvytes įsigyti? Šiuos ir dar daugybę kitų klausimų sau užduoda beveik visi pradedantieji, žengiantys pirmuosius "šlapius" žingsnius akvariumistikoje. Į kai kuriuos klausimus pamėginsiu pateikti atsakymus tolimesniuose skyriuose. Pirmiausiai, visi akvariumai yra skirstomi į dvi pagrindines grupes - tai gėlavandenius akvariumus ir jūrinius akvariumus. Jūriniai akvariumai tikrai netinka pradedančiąjam akvariumistui, jų priežiurai reikia turėti nemažai žinių ir patirties akvariumistikos srityje.

Archeologijos institutas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

1941 m. balandžio mėn. įkūrus Mokslų Akademijos Istorijos ir archeologijos institutą, organizuojant archeologijos skyrių bei Mokslų akademijai perduodant Vilniaus universiteto Archeologijos ir Etnografijos muziejus daug padirbėjo dr. J. Puzinas. Dr.J. Puzinas iki 1943 m. rengė dar tebeveikusio Lietuvos Mokslų akademijos Istorijos instituto Archeologijos poskyrio veiklos organizavimo dokumentus. Pokario metais Lietuvos Istorijos institute, organizuojant archeologų darbą, dirbo Pr. Kulikauskas. 1952 m. Lietuvos Istorijos institutą sujungus su Teisės institutu, buvo sudarytas Archeologijos–etnografijos sektorius, kuriam vadovavo dr. Pr. Kulikauskas. 1962 m. spalio mėn. buvo suformuotas atskiras Archeologijos sektorius, kuriam iki 1987 m. vadovavo dr. A. Tautavičius. Nuo 1987 iki 1994 m. Archeologijos skyriui vadovavo dr. V. Kazakevičius, o po jo iki 1999 m. - dr. G. Zabiela. Šiuo metu Archeologijos skyriaus vadovu yra habil. dr. A. Girininkas.

Špicas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Špicai - ypač dekoratyvūs, lengvi, judrūs šuneliai. Jiems būdingas smailas snukis, stačios ausys ir susukta į žiedą, užriesta ant nugaros uodega. Tai labai sena iš durpinio šuns kilusi veislė. Ilgus tūkstantmečius bendraudami su žmogumi, špicai tapo labai protingi, atsidavę šeimininkui ir jo šeimai, nepasitikintys svetimais, geri sargai. Špicai skirstomi į penkis tipus: nykštukiniai, miniatiūriniai, vidutiniai, didieji ir volfšpicai. Visus juos, išskyrus nykštukinius ir miniatiūrinius (išvesti Anglijoje), išvedė Vokietijos šunų mylėtojai. Šie šuneliai labai lengvai dresiruojami.

Dogas

Dogas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Dabartinių dogų protėviai - skitų genties šunys. Viduramžiais žmonės vesdavosi dogus į stambių ir plėščių žvėrių, dažniausiai meškų ir šernų, medžioklę. Dogai tyliai ir žaibiškai atakuoja priešą. Jie sunkiai dresiruojami, reikalauja švelnumo ir griežtumo. Tinka butų apsaugai. Vienur jie vadinami Danijos, kitur Anglijos dogais. Vokietijoje dogų veisimo centras buvo Ulmo miestas, todėl Vokietijoje juos dažniausiai vadina Ulmo dogais. 1979 metais pirmą kartą buvo nustatytos veislės žymės ir ji pavadinta vokiečių dogu.

2000-2001 Publikacijų apie architektūrą šąrašas

2000-2001 Publikacijų apie architektūrą šąrašas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

N.Tolvaišienė, A.Jankevičienė, V.Levandauskas, M.Rupeikienė. Lietuvos architektūros istorija, III t. – Vilnius, “Savastis”, 2000, 509 p.

N.Tolvaišienė. Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje. – Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2000, 181 p.

A.Miškinis. Žeimelis. Istorija ir architektūra. – Kaunas, “Žiemgalos” leidykla, 2000, 147 p.

J.Bučas. Kuršių nerijos nacionalinis parkas. – Vilnius, “Savastis”, 2001, 474 p.

V.Stankevičius, J.Karbauskaitė. Gyvenamųjų namų šilumos nuostoliai. – Kaunas, “Technologija”, 2000, 142 p.

Toiterjeras

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Dėl šios veislės kilmės irgi nėra vieningos nuomonės. Ji išvesta ilgos ir stropios atrankos būdu. Nors toiterjeras labai mažas (kai kurie šuneliai nesveria nė kilogramo), bet turi daugelį požymių, būdingų dideliems šunims. Jis pasižymi puikia klausa, uosle, nereiklus. Negailėdamas savęs, jis gina šeimininką, įnirtingai loja ant įsiveržusio pašalinio žmogaus. Šį mažą šunelį gali auginti pagyvenę žmonės. Kailis trumpas, todėl jis labai bijo šalčio. Šaltu metų laiku rekomenduotina aprengti specialia apranga.

Kolis - škotiškas aviganis

Kolis - škotiškas aviganis
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Labai sena škotiškos kilmės aviganio veislė. Šios veislės šunys jau buvo žinomi XIII amžiuje, bet per tą laiką ši veislė labai pakito. Dabartinės kolio veislės šuns išvaizda susiformavo XVIII a. gale Škotijoje. Šiuo metu šios veislės šunis mėgėjai veisia ir naudoja butų apsaugai bei sportui. Tinkamai dresiruojant jie būna geri sargybiniai ir šeimininkų gynėjai, paieškų ir gelbėjimo tarnybų darbuotojų, geologų pagalbininkai, aklųjų vedliai. Galva pleišto formos, ilga, siaura, sausa. Perėjimas iš kaktos į snukį neryškus. Snukio ilgis beveik lygus pusei galvos ilgio. Snukio linija lygiagreti kaktos linijai arba truputį nuleista žemyn. Pasitaiko ir kumpanosių šunų. Lūpos sausos, prigludusios. Nosies veidrodėlis juodas. Ausys trikampio formos, nedidelės, stačios, į priekį nuleistais galais. Akys nedidelės, migdolų formos, įstrižos, tamsios, vokai sausi, prigludę. Dantys balti, stambūs, sukandimas žirklių principo. Kaklas sausas, aukštai pakeltas, trumpesnis už galvą.

Ryzenšnauceris

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pirmosios žinios apie juos pasirodė viduramžiais Viurtenberge. Jų protėviais laikytini Viurtenbergo ir Tirolio aviganiai, kurie buvo sukryžminti su kitais aviganiais. Vėliau įmaišytas flamandų aviganis, biuve, dogas ir išveista stambesnė veislė. Tai stiprus, drąsus, ištvermingas šuo, lengvai dresiruojamas. Jį galima laikyti ir bute, ir lauke. Ryzenšnauceriai naudojami įvairiose tarnybose bei sportinėje penkiakovėje.

Pekinas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Seni padavimai pasakoja, kad kažkada liūtas įsimylėjo beždžionę. Jų meilės vaisius - mažas pekinas. Iš beždžionės jis paveldėjo nedidelį ūgį ir tamsias, dideles, išraiškingas akis, o iš liūto - ramumą, savarankiškumą, drąsą, savigarbą ir puošnius karčius. Šis mažas šunelis ilgus šimtmečius gyveno tik Kinijoje, imperatoriaus rūmuose ir jų soduose. Niekas neturėjo teisės jo išsivesti už šių ribų, nes grėsė mirties bausmė. Į Angliją pirmieji šuneliai atvežti XIX amžiaus pabaigoje. Kai europiečiai užėmė Pekiną, imperatorius, bėgdamas iš rūmų, įsakė visus šunelius nužudyti, kad jie nepatektų į anglų rankas. Išgelbėti penki šuneliai ir jų palikuonys išplatino šią šunų veislę Europoje, o po Pirmojo pasaulinio karo pekinų vėl atsirado Kinijoje.

Erdelterjeras

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ši veislė išvesta Anglijoje apie 1853 m. Ją išvedant, buvo panaudota daug kitų veislių - sumaišyti šiurkščiavilniai Jorkšyro koliai, Anglijos skalikai ir bulterjerai. Veislės pavadinimas kilęs iš Eiro upės pavadinimo. Erdelterjerai gali vedžioti akluosius, yra geri sanitarų, ryšininkų išminuotojų, geologų, dujų trasų priežiūros tarnybų darbuotojų pagalbininkai, puikiai saugo butus ir nuostabiai gerai atlieka penkiakovės pratimus.