Kauno pilis

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Senoji Kauno praeitis yra labiausiai susijusi su pilimi. Pradžioje pilis buvo medinė, o Kęstučio laikais jau buvo mūrinė. Vėliau ji buvo sustiprinta giliu grioviu nuo bažnyčios ir miesto pusės. Kauno įkūrėjas pagal legendą - Palemono sūnus Kunas, kuris 1030m. santakoje pastatęs pilį. Geriausiai apie pilį sužinome - 1362m. kada ją Ordinas buvo sugriovęs. Netrukus ji buvo atstatyta. Vytautas pilyje priiminėdavo svečius, vėliau pilyje įsikūrė administracinės įstaigos. 1549m. Ž. Augustas pilį užrašė žmonai Barborai Radvilaitei. XVI a. pab. pilis buvo gražiai įrengta. 1655m. rusų kariuomenė ją apgriovė. XVIII a. pilyje yra buvęs kalėjimas. Napaleonas pilį apnaikino. 1847m. caro administracija leido pilies rajone statyti namus. Pilies globa pradėjo rūpintis tarpukaryje. 1954m. buvo toliau vykdomi kasinėjimai. Paaiškėjo, kad pilis buvusi trapecijos formos ir turėjusi keturis bokštus. Pilis turėjo gynybinę paskirtį. Du bokštai ir šiaurinė siena buvo Neries nugriauta. Arch. J. Getnerio spėjimu - apatinė sienos dalis, statyta tik iš akmenų, yra pati ankstyviausia. Sienos iš akmenų ir plytų priskiriamos Kęstučio laikams, o viršutinė bokšto dalis, aptaisyta plytomis - Vytauto laikams.

Jogaila

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Rytų metraščiai liudija, kad Algirdas turėjo gana didelę šeimą: 12 sūnų ir 7 dukteris. Prie jaunesniųjų Algirdo sūnų priklausė ir būsimasis Lietuvos ir Lenkijos valdovas - Jogaila. Jis gimė iš antrosios Algirdo žmonos Julijonos. Tačiau joks istorijos šaltinis tiksliai nepasako, kuriais metais Jogaila yra gimęs. Vis dėlto galima drąsiai teigti, kad šis Algirdo įpėdinis netrukus po 1345m. perversmo jau klausės Panerio kalnuose ošiančių girių, kurios gaudė aplink jo tėvo sostinę Vilnių. Jogaila užaugo Algirdui viešpataujant Vilniuje, kuris jau tuo metu buvo žymus politinis ir kultūrinis Lietuvos centras, kur kryžiavosi rytų ir vakarų kultūros srovės.

Fašizmas Vokietijoje

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vokietijoje fašistams(nacistams) vadovavo Adolfas Hitleris. Jis greitai pareiškė savo pretenzijas į valdžią ir siekė ją paimti. Nacistai ypač suaktyvėjo pasaulinės ekonominės krizės metais, kada daugelis manė, kad valstybė beveik sužlugo. Kaip tik tokiomis sąlygomis didėjo Hitlerio vadovaujamą nacistų įtaka įvairiems gyventojų sluoksniams. Dėl krizės nacistai kaltino demokratiją, Versalio taikos sutartį ir žydų kapitalistus. Krizei įveikti jie siūlė sustiprinti valstybės vaidmenį politikoje ir pradėti atvirai ginkluotis. Tokios propagandos davė daug naudos. 1932 m. rinkimuose gavo daugiausiai balsų, o stambieji verslininkai ir kariuomenės vadovybė nutarė palakyti Hitlerį.

Fašizmas Italijoje

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Fašistų vadas buvo Benitas Musolinis, kuris su savo bendraminčiais kritikavo silpną liberalų vyriausybę, socialistus, vėliau pradėjo kovą dėl valdžios. Fašistai greitai gavo tai, ko siekė, nes nuolat besikeičiančios vyriausybės nesiėmė jokių priemonių prieš fašistus. 1922 10 29 Italijos karalius pavedė Musoliniui sudaryti vyriausybę. Ji buvo koalicinė, o taip savo kalboje Musolinis pasakė "mums reikia visiškos valdžios ir mes patys prisiimam visą atsakomybę". Atėjęs į valdžią Musolinis netapo kapitalistų įrankių, nes turėjo savo planų ir tikslų.

Fašizmas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Fašistų veikla buvo grindžiama iš esmės tais pačiais principais bei metodais, jie siekė įvesti -totalitarinį režimą. Fašistinei valdžiai būdinga prievarta, griežta piliečių ir visuomeninio gyvenimo kontrolė. Fašistai remdamiesi viduriniais sluoksniais plačiai naudojo socialinę demagogiją, prievartos priemones, propagavo nacionalizmą, karines ekspansijas, rasinę nelygybę. Fašizmo ideologija buvo grindžiama geopolitika, rasistinėmis prancūzų rašytojo Ž.A de Gobino teorijomis, bei vokiečio filosofo O Špenglerio idėjomis. Fašizmas atsirado jau karo metais , susiformavus galingiems monopolijų susivienijimams, tarp verslininkų ir valstybės atsirado ekonominė trintis. Daug kas tuo metu palaikė fašistus, nes tada jie atrodė, kaip ryžtinga ir patikima jėga, galinti atkurti po karo sugriauta tvarką, pasipriešinti komunistiniam judėjimui ar net jį sutriuškinti, įveikti visuomenės pakrikimą.

Įstatymai derinami su naujaisiais baudžiamaisiais įstatymais

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vyriausybė posėdyje pritarė Konsulinio mokesčio, Korupcijos prevencijos, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Pinigų plovimo prevencijos, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir Visuomenės informavimo įstatymų kai kurių straipsnių pakeitimams. Šių pakeitimų tikslas - suderinti juos su naujųjų Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. Projektų paketas netrukus bus teikiamas Seimui. Naujasis Baudžiamasis kodeksas įsigalios tik suderintas su naujais Baudžiamojo proceso kodeksu ir Bausmių vykdymo kodeksu. Šie projektai yra parengti įgyvendinant naujuosius Baudžiamąjį kodeksą ir Baudžiamojo proceso kodeksą, ir turi įsigalioti kartu su jais.

Didėjant advokatų skaičiui jų paslaugos tampa prieinamesnės

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

V.Markevičius priminė, jog didėjanti konkurencija tarp advokatų verčia nuolatos kelti savo kvalifikaciją ir dirbti kuo efektyviau. Be to, pernai pakeitus ir papildžius Advokatūros įstatymą sureglamentuota Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų teisė verstis advokato praktika Lietuvoje. Įsigaliojus šiam įstatymui, teisę verstis advokato praktika Lietuvoje turės ES valstybių narių teisininkai, turintys savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį vardą, nurodytą Lietuvos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše. Lietuva gali būti ypač patraukli šalis kitų valstybių advokatams, teikiantiems teisinę pagalbą verslo klausimais. Todėl Lietuvos advokatai turėtų ruoštis galimai konkurencijai.

Prasideda turto ir pajamų deklaravimas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Gyventojai, 2002 metais suteikę juridiniams, fiziniams asmenims paskolas, kurių suma per kalendorinius metus didesnė kaip 10000 litų, arba padovanoję dovanas (pinigais arba natūra), kurių suma per kalendorinius metus didesnė kaip 10 000 litų, savo turtą ir pajamas pradeda deklaruoti nuo tų kalendorinių metų, kuriais suteikė paskolas arba padovanojo dovanas. Jie tampa nuolatiniais deklaruotojais. Todėl tie gyventojai, kurie didesnes kaip 10 000 litų dovanas padovanojo ar didesnes kaip 10 000 litų paskolas suteikė 2000 metais (po 2000 m. rugpjūčio 8 d.) ar 2001 m., jie turi teikti turto ir pajamų deklaracijas ir už 2002 metus. Ši prievolė nustatyta tik tiesioginiams skolintojams ir dovanotojams, bet ne jų šeimos nariams.

Ką daryti, kai vyras nenori parduoti jam priklausančios buto dalies?

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Klausimas: Esu išsiskyrus prieš 8 metus, turtas buvo padalintas perpus, tame tarpe ir butas: man atiteko 3 kambariai, vyrui 1 kambarys. Dabar aš noriu parduoti savo butą. Vyras kartu pardavinėti atsisako. Kiek žinau, prieš parduodant butą, aš turiu gauti buvusio vyro sutikimą, arba atsisakymą nuo mūsų buto dalies. Mes radom klientą buto pardavimui, bet buves vyras visapusiškai vengia pasirašinėti atsisakymą: tai jis komandiruotėse arba dar kokios nors priežastys. Ar imanoma kaip nors priverstiniu būdu iš vyro išgauti tą atsisakymą; ar galima parduoti butą be jo dalyvavimo? Nes tai jau ne pirmas kartas, kai dėl jo kaltės, mes negalim niekaip parduoti buto.

Grožis reikalauja aukų...

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ilgainiui mintis apie operaciją tampa vis įkyresnė. Po velnių, kodėl negaliu turėti gražių kojų? Pasiskambinu į vieną iš privačių klinikų, darančių plastines operacijas, ir mane patikina, kad “tokiai lieknai moteriai” riebalų nusiurbimas turėtų kainuoti apie 2000-2500 Lt. Ką gi, bent jau žinau, kiek man reikia. Kai netrukus visai netikėtai piniginę papildo panaši suma, mintys skrieja žaibiškai: “Nei naujo televizoriaus, nei muzikinio centro nereikia, spinta ir taip pilna skudurų, atostogoms atsidedu jau nuo rudens, o automobilio už tokią sumą vis tiek nenusipirksiu”. Be to, tiksliai žinau, kad šitas apsėdimas manęs neapleis, todėl geriau anksčiau nei vėliau.

Kas tai yra individualioji psichologija?

young-girl-talking-therapist-full-shot_23-2150136581
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vientisa - pagrindinė tema - gyvenimo stilius, kuris formuojasi ankstyvoje vaikystėje ir "veda" žmogų per visą gyvenimą. Gyvenimo stilius - tai kiekvieno iš mūsų individualus būdas įveikti problemas, eiti į sėkmę, tai judėjimo per gyvenimą dėsnis. Gyvenimo stilių galime išskaityti bendravimo manieroje, sapnuose, pasirinktoje profesijoje, prisiminimuose, meilės santykiuose ir t.t. Draugiška - teigia žmonių lygiavertiškumą. Žmogui įgimtas bendrumo jausmas - noras būti su kitais, noras būti jiems reikalingu, naudingu. Tada pats asmuo jaučiasi vertingas. Rūpintis aplinkiniais, bendradarbiauti yra natūralus sveiko žmogaus poreikis. Geriausiai kiekvienas mes jaučiamės lygiavertiškuose santykiuose. Bendravimo problemos kyla, kai įsiveliame į kovą siekdami įrodyti savo pranašumą.

Apie A.Adlerį

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Alfredas Adleris (1870-1937) - vienas žymiausių šiuolaikinės psichologijos pradininkų. Jis gyveno ir dirbo Austrijoje bei JAV. Studijavo mediciną, dirbo bendrosios praktikos ir akių gydytoju, vėliau - psichoterapeutu. Savo mintis dėstė įvairiuose JAV ir Europos universitetuose, parašė daug straipsnių ir knygų. Daugelis žymių psichologijos teoretikų ir praktikų sėmėsi idėjų iš A.Adlerio mokymo, kurį jis pavadino individualiąja psichologija.