Gyvenimas “čia ir dabar”

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Visada ir visur stengiuosi prisiminti psichologų įteigtą ir propaguojamą nuostatą – “gyvenk čia ir dabar”. Tikrai, kaip teigė Edmundas “Klubo žinių” 2003 m. Nr.4, galime gyvenime rasti daug gerų ir džiaugsmingų dalykų, galime išreikšti ir vienos valandos, ir netgi vienos minutės savo būseną, tik reikia to mokytis. Yra daugybė džiaugsmingų akimirkų, kurios kartais tetrunka keletą minučių, kartais - keletą sekundžių. Man labai maloni akimirka – saulėlydis. Mėgstu sėdėti ir žiūrėti į jūrą, stengdamasi nieko negalvoti. Patinka žiūrėti į bet kokiu oru besimaudančius žmones ir džiaugtis kartu su jais. Per vyro atostogas turėjau progą pasidžiaugti Palanga, Basanavičiaus gatvės rekonstrukcija, Baltijos jūra. Daug kas juokiasi, kad lietuvių tautinis bruožas – bambėjimas, jog viskas blogai, ir nuolatinis aimanavimas. Su psichikos sveikatos paslaugų vartotojų draugijos nariais dalyvavau seminare Kelmės raj. Šaukėnų psichiatrijos ligoninėje. Gyvenome Kurtuvėnų miestelyje, garsėjančiame kaimo turizmu. Grožėjausi nuostabia gamta, idealiai sutvarkytomis sodybomis, puikiu žirgynu, nuoširdžiais žmonėmis.

1 valstybė, 1 tauta, 1 vadas. Kurios valstybės vadovavosi šia idėja?

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Italija – fašizmo tėvynė, joje pradeda kurtis pirmos fašistų grupuotės, čia iškyla pirmas Europos fašistas Benitas Musolinis. 1922 jis suorganizuoja juodmarškinių žygį į Romą, kuriame dalyvauja apie 40000žmonių. 1924 m rinkimuose fašistų partija gauna daugumą. Valdžioje fašistai bando įgyvendinti 1 tautos, 1 valst., 1 vado idėją. Ką jie daro: 1. Įveda griežtą cenzūrą ir paskiria naują administraciją jai prižiūrėti. 2. Uždraudžia kitas partijas. 3. Sukuria platų ir galingą politinį aparatą. 4. Tautos vadas-Dučė, jo rankose visų rūšių valdžia. 5. Profsąjunginis judėjimas labai kontroliuojamas. 6. Valdžios institucijose tik fašistai. 7. Fašistinės propagandos devizas – “Italai galinga tauta”. 8. Ginklavimasis, militaristinė politika. Fašistai kai kuria savo veikla patraukė žmones (likviduoja nedarbą, išleidžia įstatymus dėl nelaimingų atsitikimų ir ligos atvejų).

Fašizmas ir komunizmas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Komunistinės idėjos pirmiausia subrendo Rusijoje ir 1917 metais perversmo būdu komunistai paima valdžią Rusijoje todėl, kad ji buvo labiausiai nusilpusi. Čia daugiausia skriaudų, skurdo, išnaudojimo. Fašizmas gimė Italijoje bet toliausiai nuėjo Vokietijoje išsirutuliojęs iš nacionalizmo ideologijos. Panašumai: abiejų tikslas - totalitarizmas (kai apima visas gyvenimo sritis). Prievarta, griežta kontrolė, vienos ideologijos viešpatavimas. Represijos ne tik prieš kitas tautas, bet ir prieš savo tautą. Viešai skelbiami draudimai kitoms partijoms, demonstracijoms, kultūra ir švietimas tarnauja ideologijai. Asmens kultas. Visiškai nevaržoma valdančiojo asmens atsakomybė. Prievartai ir smurtui vykdyti sukuriama sistema. 3 valdžios vienose rankose. Valstybines pareigas eina tik savų partijų žmonės. Labai panašūs abu vadai pagal savo idealus grįžtantys į viduramžius Stalino – Ivanas Rūstusis, Hitlerio – Barbarosa.

2 karų palyginimas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pirmojo karo centras – Europa, antrasis karas vyksta Šiaurės Afrikoj ir pietryčių Azijoj ir Ramiajame vandenyne. I kare okupuotos teritorijos apdėtos mokesčiais, traukiantis išvežamas turtas, II be ekonominės prievartos vykdomas ir masinis gyventojų persekiojimas, rasiniu, religiniu požiūriu, vyksta masinis žmonių naikinimas. I kare klesti infliacija, skolos užsieniui, II nebelieka civilinės pramonės, pinigai išstumiami iš prekybos. I kare viską sprendžia žmogus – kareivis, II – daugiausia viskas priklauso nuo technikos, panaudojamas atominis ginklas. I kare masiškai nebuvo naikinami žydai, II jų sunaikinta 6 mln.

Lietuvos valstybės atkūrimas 1918 ir 1990

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

1918m. Vasario 16d. aktas skelbė: 1. Kreipimasis į visų šalių, pirmiausia Rusijos ir Vokietijos, vyriausybes pagarsinant, kad yra tokia Liet. taryba ir ko ji nori. 2. Aktas remiasi tautų apsisprendimo teise ir Vilniaus konferencija (1918 rugpjūtis, nusprendė, kad reikia sukurti Liet. tarybą). 3. Skelbdama, kad atstatoma nepriklausoma Liet. valstybė su sostine Vilniumi ir demokratiniais pagrindais 4.Atsiribojama nuo visų ryšių su kitom šalim. Naujus ryšius ir santykius nustatys steigiamasis seimas. 5. Prašo visų valstybių pripažinti Liet. nepriklausomybę. Kovo 11 aktą priėmė aukščiausioji taryba: 1. Paneigia 1940 m. pertvarkymus atliktus kitos valstybės ir jėga. 2. Skelbiamas sienos neliečiamumas ir teritorijos nedalomumas, kaip svarbiausi užsienio politikos dalykai. 3. Skelbia nepriklausomybės įgyvendinimo pradžią, kuri tęsiasi iki šiol. Abu aktai panašūs tuo, kad visur remiasi tautų apsisprendimo teise.

Lietuvos valstybė ir visuomenė prieš ir po 1926 gruodžio 17

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Iki 1926 Lietuvos valstybė gyveno pagal 1922 metų konstituciją. Tai demokratinė konstitucija, kurioje aiškiai išskirtos 3 valdžios, įstatymų leidyba užsiima seimas, prezidento rinkimų tvarka irgi demokratiška. 1922 priimtas žemės reformos įstatymas, jis vykdomas norint sukurti normalią žemėvaldą, sudaryti pagrindus agrarinei valst. įvedama sava valiuta – litas. Valstybėje verda normalus gyvenimas, labai dideli pokyčiai švietime, einama prie visuotinio pradinio mokslo, kuriamos pro gimnazijos, specialios mokyklos. 1922 įkurta pirmoji aukštoji mokykla – Kauno universitetas, vėliau įkurta Dotnuvos žemės ūkio akademija. Normaliai funkcionuoja spauda, veikia teatrai, bibliotekos. Tačiau 1926 įvyksta valst. perversmas, įsigali autoritarinis režimas. 1928 priimama nauja konstitucija.

Tautinės mažumos 20a. Lietuvoje

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Rusai – daug šios tautybės žmonių apsigyveno Lietuvoje po 2 pas. karo, į Liet., iš TSRS buvo siunčiami valdininkai, kariškiai specialistai iki 1990 jie turėjo labai plačias teises, jie labai skyrėsi nuo savo tėvynainių, atkeliavusių į Liet. anksčiau. Veikia rusų mokyklos, darželiai, sudarytos sąlygos įsigyti aukštąjį išsilavinimą. Kaip ir iki karo tautinė mažuma nejautė jokios diskriminacijos, jeigu buvo susiaurinta sąžinės laisvė, tai dėl to, kad tai vyko visoje Rusijoje. Po 1990 kai kurie rusai priėmė Liet. pilietybę, kai kurie pasitraukia į Rusiją. Iš Rusijos pusės Liet. vyriausybei priekaištų yra tikrai mažai. Liet. kalbos įstatymas – tai ne nacizmo pasireiškimas.

1918 – 1940 nepriklausomos Lietuvos laimėjimai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Žemės ūkis – 1922 metais pradėta vykdyti žemės ūkio reforma, 20000 mažažemių gauna žemės, kuriasi apie 40000 naujakurių ūkių. Apie 60% Liet. žemės pertvarkoma pagal reformos įstatymą. Vietoj 3-laukės sistemos įvedama daugialaukė, kas met vyksta melioracijos darbai, visa per tą laiką numelioruojama apie ½ mln. hektarų. Padaugėja žiemkenčių plotų, atsiranda cukriniai runkeliai, kukurūzai, vyksta žemės ūkio kooperacija: “Lietuvos Ūkis”,“Maistas” “Pieno centras”. Dotnuvos žemės ūkio akademija iki 40 metų išleido 2 ½ tūkst. specialistų. Veikia 9 žemės ūkio mokyklos. Intensyviai pradedamos naudoti mineralinės trąšos, derlingumas išauga iki 9-12 cnt. iš ha.

1928-1940 – atsitraukimų, praradimų laikas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

1938 ypač pablogėja santykiai su Lenkija, kovo 1d. lenkai įteikia ultimatumą, reikalaudami užmegzti diplomatinius santykius, priešingu atveju grasina karu. Užmegzdami diplomatinius santykius lietuviai savotiškai pripažįsta Vilniaus krašto aneksija. Vyriausybė nusprendžia ultimatumą priimti, lenkai atidaro savo atstovybę Kaune, o lietuviai – Varšuvoje. Nusileidžiama brutaliai jėgai, nes stoti į kovą jėgos per mažos. 1938 pablogėja santykiai ir su Vokietija, Klaipėdos krašte suaktyvėja fašistiniai elementai. 1939 vokiečiai reikalauja perduoti Klaipėdos kraštą geruoju.

1940-1941, 1941-1944, 1944-1953 pasipriešinimai Lietuvoje

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

1940-1941 – tai antisovietinė rezistencija, platinami antisovietiniai lapeliai, vyksta inteligentijos (mokytojų, studentų), patriotinis judėjimas. Liet. pasiuntiniai įteikia notas visų šalių vyriausybėms, demaskuoja kremliaus politiką, prašo nepripažinti liaudies seimo nutarimų. 40 m. Vokietijoje įsteigia LAF’as (Lietuvos Aktyvistų Frontas) vadovaujamas pulkininko Škirpos. Organizacijos tikslas – atkurti nepriklausomą Liet. Pačioje Liet. kuriasi pogrindinės organizacijos, kurios, Vokietijos ir TSRS karo išvakarėse pradeda ginkluotą partizaninę kovą, branduolį sudaro nuo trėmimų pabėgę žmonės. Prasidėjus karui (birželio 22) birželio 23 Kaune prasideda sukilimas vadovaujamas LAF, o pagr. vadovas – Prapuolenis.

Lietuvos partizanai ir disidentai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Partizaniniam judėjimui atsirasti susidarė sąlygos jau po 1 sovietų okupacijos (1940-1941). Žmonės slapstėsi nuo pirmojo trėmimo, represijų ir ėmė ginklą į rankas, masiškas partizaninis judėjimas prasideda 1944. To priežastys: 1. Mobilizacija į raudonąją armiją vykdoma prievarta. 2. Plechavičiaus dalinių susikūrimas. Pirmame etape 1946 partizanai gerai ginkluoti,kovos būriai gerai organizuoti apie 60000 žmonių. Pirmame etape buvo didelių mūšių, kurie vykdavo po kelias paras, su didelėmis aukomis iš abiejų pusių, partizanai kovėsi su raudonosios armijos įgulomis. Pirmame etape buvo tikimasi vakarų pagalbos, vyravo didžiulis patriotizmas, didvyriškumas.

Kokybės valdymo evoliucija: svarbiausieji praėjusio šimtmečio įvykiai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Besibaigiantis 20 a. susilaukė įvairiausių epitetų. Tai buvo karų, revoliucijų, atominis, kosmoso ir kokybės amžius. Visos svarbiausios praėjusio šimtmečio datos susijusios su kokybės gerinimu. Visi svarbiausi įvykiai, susieti su kokybės gerinimu ir valdymu, gimė JAV ir Japonijoje. Ten sukurtos metodikos greitai paplito visose šalyse, taip pat ir Lietuvoje.
1895 m. - kokybė užtikrinama darbuotojų meistriškumu. Daugelis produktų, gaminių dar nebuvo masiškai gaminami. Darbininkai ir planavo, ir darė, ir tikrino. 1900 m. - F.Teiloras padarė permainą didinant darbo našumą dėl specializavimo: inžinieriai planavo, darbininkai darė, inspektoriai tikrino.