Lietuvos valstybė ir visuomenė prieš ir po 1926 gruodžio 17

Iki 1926 Lietuvos valstybė gyveno pagal 1922 metų konstituciją. Tai demokratinė konstitucija, kurioje aiškiai išskirtos 3 valdžios, įstatymų leidyba užsiima seimas, prezidento rinkimų tvarka irgi demokratiška. 1922 priimtas žemės reformos įstatymas, jis vykdomas norint sukurti normalią žemėvaldą, sudaryti pagrindus agrarinei valst. įvedama sava valiuta – litas. Valstybėje verda normalus gyvenimas, labai dideli pokyčiai švietime, einama prie visuotinio pradinio mokslo, kuriamos pro gimnazijos, specialios mokyklos. 1922 įkurta pirmoji aukštoji mokykla – Kauno universitetas, vėliau įkurta Dotnuvos žemės ūkio akademija. Normaliai funkcionuoja spauda, veikia teatrai, bibliotekos. Tačiau 1926 įvyksta valst. perversmas, įsigali autoritarinis režimas. 1928 priimama nauja konstitucija. Daug teisių suteikiama prezidentui, jo rankose iš dalies susikoncentruoja visos 3 valdžios. Nuo 1927 iki 1936 seimas iš viso nebešaukiamas. 1938 priimama vėl nauja konstitucija, kur galutinai įtvirtinamas autoritarinis režimas (prezidentą renka tautos atstovai). 1929 priimamas naujas žemės ūkio įstatymas (leidžiami dvarai iki 150 ha), kuriasi akcinės bendrovės: maistas, pieno centras, Liet. ūkis. Pramonė vystosi kylančia kreive, ekonomika stabilėja, valiuta 1 Europos dešimtuke. Kultūrinis gyvenimas vystosi lėčiau, nes visuomenėje mažiau demokratijos.

Panašumai: 1. Prieš ir po perversmo rūpinamasi žemės ūkiu, pramone, kultūra. 2. Normaliomis sąlygomis gyvena tautinės mažumos. 3. Užsienio politikoje siekiama tarptautinio pripažinimo ir normalaus bendravimo. 4. Ginamos savo sienos, sprendžiamas Vilniaus klausimas.

Skirtumai: 1. Nebešaukiamas seimas. 2. Uždraustos partijos. 3. Prezidento naudai keičiama konstitucija. 4. 35 metais įvesta cenzūra spaudai, knygom, autoritarinis režimas tautos vienybę supranta kaip aklą paklusnumą.

Straipsniai 1 reklama

Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

[ca-sidebar id="24091"]