Pirmieji gyventojai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvos teritorijoje seniausi žmonių pėdsakai yra datuojami X tūkstantmečiu pr. Kr. - vėlyvuoju paleolitu. Rasti jie ir pajūryje netoli Klaipėdos. Pirmieji žmonės atėjo atsitraukus ledynui. Tiesa, tarpledynmetyje buvo ir šiltesnių periodų, kai aptirpę ledynai trumpam pasitraukdeavo. Neperseniausiai Anglijoje, kuri irgi buvo užklota ledyno, visų nuostabai buvo rasti ankstyvojo paleolito radiniai. Lietuvoje kol kas tokio senumo žmonių pėdsakųnerasta, tačiau teoriškai tai yra galima. Tarpledynmečio sluoksniai aptikti atodangoje Dangės upės terasoje tarp Klaipėdos ir Palangos yra skiriami vienam iš paskutiniojo ledynmečio atšilimo laikotarpiui, buvusiam apytikriai prieš 30 - 50 tūkstančių metų. Šis atšilimas dar kartais vadinamas Dangės tarpstadialu. Tai ne kas kita, kaip klasikinio neandertaliečio egzistavimo laikotarpis. To laikotarpio klimatas Lietuvoje jau buvbo priimtinas pirmykščiam žmogui - tuomet čia augo spygliuočiai ir lapuočiai medžiai bei daugelis ir dabar žinomų augalų. Neandertaliečio p[ėdsakų galėtume ieškoti sluoksniuose, kurie Dangės terasoje buvo pastebėti apie 6 m gylyje nuo dabartinio žemės paviršiaus. Tokiais pėdsakais gali būti apdirbti gyvulių kaulai, grubūs akmeniniai ir kauliniai įrankiai, o gal net ir paties Homo sapiens kaulai. Tiesa, tikimybė rasti tokius pėdsakus yra nedidelė.

Kaip rengėsi ir pramogavo palangiškiai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Palangos kapinyne rasti daiktai parodo, kaip aprengti IX - XIII amžiais buvo laidojami palangiškiai. Reikia manyti, kad panašiai, tik ne taip puošniai, buvo rengiamasi ir kasdien. Per kelis šimtmečius papuošalai gerokai pasikeitė, tačiau rūbai matyti, ilgai išliko tokie pat arba labai panašūs. Palangiškių, kaip ir kitų kuršių, moterys ir netekėjusios merginos rengėsi skirtingai. Kapuose pajūryje nedaug teišlieka rūbų likučių, tačiau iš to, kas iškasta sprendžiama, kad moterys vikingų laikais, kaip ir kitur, nevaikščiodavo vienplaukėsarba paleistais plaukais. Jos galvas apsirišdavo nuometais, kuriuos susegdavo trikampiais smeigtukais papuoštais sidabro plokštele arba rečiau lankinėmis segėmis. Kai kada nuometų apačią palangiškės puošdavo stiklo karoliukais. Mergaitės nuometo nenešiojo,- jų plaukus prilaikydavo apgalviai iš žalvario plokštelių ir įvijėlių, gal ir odinio dirželio, puošto sidabru dengtais žalvariniais kūgeliais, pavidalo. Palangiškės mergaitės nemėgo kaip kitos kuršės ant galvos nešioti žalvariu išdabintas kepuraites. Moterys nešiojo lininius marškinius ilgomis rankovėmis su nedideliu kaklo iškirpimu. Nėra žinoma kokie buvę moterų sijonai - dalis vilnonio raštuoto audinio kapuose gali būti arba sijonų, arba ilgų skepetų liekanos.

Gamta ir žmogus

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kokiame laike, kiek tūkstančių ar šimtų metų atgal, reikėtų ieškoti miesto pradžios? Neretai miesto istorija pradedama kartu su seniausiais žmonių paliktais pėdsakais. Suprantama, pirmi žmonės atklydę į Palangos apylinkes neatmenamais laikais, neturėjo nieko bendra su šiandieniniais palangiškiais, tačiau gal neatsitikytinai šiuolaikiniuose miestuose yra randamos gyvenvietės, kuriose žmonės pastoviai gyveno net tūkstančius metų. Dar akmens amžiuje žmonės apsistodavo ne bet kur, jie pasirinkdavo vietas, kur galėjo gyventi saugiai ir sočiai, kur buvo patogu statytis būstus. Jei negandos ir priversdavo pasitraukti iš apgyventų vietų, neretai jie sugrįždavo čia po šimtmečių. Geologai kartu su archeologais yra nustatę, jog yra ryšys tarp Lietuvos geologinės sandaros, nuo kurios priklauso reljefas, dirvožemio savybės, klimatas ir gyventojų etninių grupių išsidėstymas. Yra manoma, kad geologinė sandara, tiesiogiai ar netiesiogiai per gamtinę sistemą darė įtaką gyvenimo sąlygoms, formavo žmonių fizines savybes, darė įtaką kalbai ir kultūrai. Taip būna tik tada, jei žmonės ilgai gyvena vienoje vietoje ir yra uždari kitų kultūrų bei žmonių įtakai. Geologinės sandaros ypatybių įtaka formuojantis kultūrinėms -etnografinėms srtitims Lietuvoje pastebima jau nuo neolito.

Skandinavai ir vikingaujantys kuršiai

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Prieš svarstant, kas į Palangą atvedė žmones net iš vakarinės Baltijos jūros pakrantės, reikėtų šiek tiek žinoti, kas darėsi Baltijos jūroje VIII - XII amžiais. Jau buvo kalbėta apie skandinavų - vakarų baltų ryšius I-ojo tūkstantmečio pirmoje pusėje. Šie kontaktai išliko ir vėliau, tik pasikeitė jų pobūdis. Skandinavų interesai rytinėje Baltijoje nuo VII - VIII a. įgyja ne tik ekonominio, bet ir politinio pobūdžio . VIII a. pabaigoje skandinavų kraštuose susiformavo galingas ir gausus karinės diduomenės sluoksnis. Lėšų, kurias teikė nedideli dirbamosios žemės plotai nepakako, todėl pradėta ieškoti turtų užgrobiant juos kaimynuose. Šie gerai ginkluoti ir narsūs skandinavų jūreiviai buvo pradėti vadinti vikingais, normanais arba variagais. Vikingų smūgius netrukus patyrė visi Baltijos ir Šiaurės jūrų pakrančių gyventojai. Vikingai ne tik žudė, plėšė ir grobė vergus. Jie priversdavo mokėti duoklę gentis ir valstybes, steigė pakrantėse savo prekybines emporijas, kolonijas, prekiavo su vietiniais gyventojais, tarpininkavo tolimojoje prekyboje. Ne išimtis buvo ir rytinės Baltijos pakrantės.

ŽANAS-POLIS SARTRAS (I. Gaidamavičienė)

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ž.-P. Sartras (Sartre) gimė 1905 m. Prancūzijoje, Šarburo miestelyje. Paryžiuje apsigyveno 1911 m. Jo susidomėjimą filosofija ir literatūra apsprendė ne tik paveldėtas polinkis gražbyliauti, samprotauti, bet ir namų bei draugų aplinka, kurią 1964 m. autorius aprašo knygoje „Žodžiai" („Les Mots"). 1928 m. Ž.-P. Sartras išlaiko egzaminą filosofijos dėstytojo vietai užimti ir dirba Havro, vėliau Berlyno prancūzų institutuose. Stažuodamasis Freiburge ir Berlyne (1932— 1934 m.), intensyviai studijuoja Huserlio, M. Šelerio, M. Haidegerio, K. Jasperso bei psichoanalitikų darbus. Per keletą metų jis ne tik įvaldo Huserlio fenomenologinį metodą, bet ir kritiškai jį įvertina. Tai atsispindi pirmuosiuose filosofiniuose traktatuose: „Emocijų teorijos eskizai" (,,Esquisse d'une theorie des emotions", 1939) ir „Įsivaizduojamasis: fenomenologinė vaizduotės psichologija" („L'Imagi- naire: psichologie phenomenologique de l'imagination", 1940). Šiuose darbuose akcentuojama būtinybė pripažinti realistinį žmogaus „aš", kuris kiekvieną akimirką save įprasmina ir kuria, idant nepaklustų aklai daiktų inercijai.

Europos psichiatrijos istorija ir Lietuva (4 dalis)

Psychiatry
Teksto dydis: +1, +2, normalus

“Šiandien budėjo gera seselė: leido paverkti, kitos tuoj suleidžia vaistus” – guodžia savo likimą ir giria seselės žmogiškumą 2004 m. Kauno psichiatrijos ligoninėje uždaryta paruošti pensionatui ‘vangios schizofrenijos‘ auka Daivutė. “Pasaulyje, gerbiamasis, yra trys rūšys niekšų: naivieji įsitikinę kad tai jų didžiausias kilnumas; drovieji savo niekšiškumo drovisi bet jei jų veiklos planui reikia vis dėlto jį parodo; ir pagaliau tiesiog niekšai, - rašė F.Dostojevskis. Kauno apskrities Viršininko tarnyba 2004-07-29 išdavė siuntimą Nr.483 p.Vytautui S., sov.psichiatrijos “šefui“ (R.Kalantos laikų vykdomojo pirmininkas) uždaryti kančioms ir patyčioms 50 nuošaliame Kėdainių neįgaliųjų pensionate įdukrą D.D., jos legaliai gydytojai (D.D. kreipėsi 2001 m. nesant ir nebuvus psichikos sutrikimo, kuris reikalautų prievartos), straipsnio autorei 2003-02-21 raštu, kurio reg. Nr. G-12/3, pareiškus Kauno savivaldybės sveikatos skyriui apie D.D. sov.psichiatrijos aukos statusą, reabilitacinės programos ir gydymo algoritmų nebuvimą: 1,5 metų stebėjus ir nesant nė vieno paranoidinei (pervardintai iš vangios) schizofrenijai, dėl kurios 22 kartus talpinta į psich. ligonines, simptomo (nesant jų aprašymo ir ligoninių išrašuose), tačiau esant ryškiems hospitalizmo reiškiniams, dvylikapirštės opaligei, kepenų dismetaboliniams pakitimams bei akivaizdiems postresinio sutrikimo simptomams: uždarymo baimė, prievartos reminiscencijos, labilus emocinis elgesys, išgąsčio reakcijos ir net kalbos sutrikimui po 2000 m. ilgalaikės hospitalizacijos, dėl kurio pavyko padėti.

NLP atsiradimo istorija

beautiful-woman-reading-book_1303-29785
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Žmogaus smegenys - tai galingiausias kompiuteris. Tačiau žmogus išnaudoja tik 1 ar 2 procentus tų galių, kuriomis jį yra apdovanojusi gamta. Iš esmės protingesnis yra ne tas, kas turi daugiau „pilkosios masės“. Protingesnis yra tas, kas sugeba išnaudoti didesnę dalį jam gamtos suteiktų galių. Neurolingvistinio programavimo teorija ir siekia parodyti, kaip žmogus gali efektyviau išnaudoti šias galias. Priešingai paplitusiai nuomonei NLP nėra nei psichoterapija, nors psichoterapeutai naudodamiesi NLP technikomis pasiekia įspūdingų rezultatų. Tai nėra prekybos vadybininkų apmokymo programa, nors vadovaudamiesi jos dėsniais jie taip pat pasiekia daugiau negu vidutinių rezultatų. Tai ne saviugdos vadovas, nors tie kas vadovaujasi NLP, sako neįsivaizduojantys savo gyvenimo be to. NLP mėgina rasti paaiškinimą kaip mes žinom tai, ką žinom, kodėl mes esam tokie, kokie esam ir kaip tapti tokiais, kokiais norime tapti. 1976 metais Santa-Kruzo apylinkėse esančiame namelyje Ričardas Bendleris ir Džonas Grinderis pirmą kartą pavartojo Neuro-Lingvistinio programavimo terminą savo teorijai pavadinti. Neuro - reiškia tai, ką mes darome smegenų pagalba. Lingvistinis - reiškia žodinė arba nežodinė kalba, kurios pagalba mes sistematizuojame ir perduodame savo mintis. Programavimas - tai unikalus būdas, kurio pagalba žmogus surenka visa tai į viena visumą, kad organizuotų savo elgesį. NLP - tai poveikio darymo sau ir kitiems technologija.

Neurolingvistinio programavimo (NLP) technikų naudojimas bendraujant su klientais

full-shot-psychologist-her-office_23-2150229981
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nauda: Seminaro- treningo (stebėdami savo ir kitų elgesį) metu dalyviai išmoks atpažinti svarbiausius kūno kalbos signalus, būdingus konkrečiam asmeniui. Lavins praktinius įgūdžius ir išsiaiškins, kaip užmegzti neverbalinį dialogą ir suprasti ką ir kaip žmogus/klientas mąsto, kaip atpažinti ir įtakoti atitinkamas kliento būsenas bei nuotaikas, užprogramuoti “palankų” kliento sprendimo priėmimą, įveikti klientų pasipriešinimą bei išvengti konfliktinių situacijų naudojantis NLP technikomis.

Seminaras skiriamas:

Vadovams, pardavimo vadybiniams ir kitiems darbuotojams, kuriems dažnai tenka bendrauti su žmonėmis.

Tikslas:

Supažindinti su NLP įtakojimo sisteminiu metodu: lavinti įgūdžius keičiant savo elgesį, norint pasiekti norimų kito žmogaus elgesio pokyčių ir parduoti prekę/paslaugą.(Penki būdai kaip įtakoti klientus).

Bus supaprastinta skyryba ir rašyba arba Neūžauga ąžuolas pavirs neužauga ažuolu

redhead-woman-lying-floor-with-notebook-tablet_273609-14456
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė sako, kad vasarą darbo grupė baigė rengti kai kurių skyrybos taisyklių pakeitimo projektą. “Teko nemažai važinėti po Lietuvą, bendrauti su mokytojais ir mokiniais. Daugelis tvirtino, kad reikia keisti skyrybos taisykles”, - kodėl imtasi tokio projekto, aiškino I.Smetonienė. Pagal parengtą projektą, skyryba bus skirstoma į privalomąją bei tokią, kai žodžių junginio skyrimas arba neskyrimas nelaikomas klaida. “Trečiąją dalį sudaro tokia skyryba, kuri yra asmeninis autoriaus reikalas”, - sakė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė. Pripažįstama, kad rengiamiems skyrybos taisyklių pakeitimams prieštarauja nemažai akademinės bendruomenės narių, mokytojų. “Jie pateikia pagrindinį argumentą: aš išmokau, tegul mokosi ir kiti”, - sakė I.Smetonienė. Pastaruoju metu išleistose sintaksės knygose skyrybos taisyklių gerokai padaugėjo, o tai, anot I.Smetonienės, negatyvus dalykas, nes kiekvienam atvejui sugalvojama atskira taisyklė. Vytauto Didžiojo universiteto docentė Virginija Vasiliauskienė taip pat įsitikinusi, kad būtina supaprastinti lietuvių kalbą. “Reformų reikia ne tradicinei, mokyklinei sintaksei. Manau, kad visų pirma lietuvių kalba turėtų būti moderniai aprašyta moksliniuose darbuose ir vadovėliuose, - įsitikinusi docentė. - Dabar susiklostė tokia situacija, kai studentai nesuvokia paprasčiausių dalykų - sakinio struktūros ir pan. Kaip jie gali rašyti kablelius?”

Lietuviai perka žvaigždžių vardus ir sklypus Mėnulyje

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Danguje vos įžiūrimas žvaigždes savo vardais pavadinantys lietuviai papildo gudrių verslininkų kišenes. Lietuvoje viena bendrovė jau kurį laiką siūlo tautiečiams neįprastą paslaugą – už kelias šimtines suteikti žvaigždei pageidaujamą vardą. Labiausiai šia paslauga domisi romantiškai nusiteikę vyrai, kurie žvaigždes dovanoja savo mylimosioms. „Romantiški vaikinai žvaigždes savo išrinktosioms dovanoja, o solidūs vyrai sumoka“, - tokią paslaugą ironizavo Molėtų astronomijos observatorijos darbuotojas Saulius Lovčikas. Jo žodžiais, kur kas naudingiau nusipirkti žemės Mėnulyje. Tokia investicija, astronomo manymu, gali atnešti daugiau naudos. Klaipėdietis Liutauras žvaigždę žmonos vardu pavadino vestuvių metinių proga. Jis susigundė vienos JAV kompanijos siūloma tokia paslauga, nes tuo metu viešėjo Amerikoje. „Man labiau patiko pati idėja – padovanoti žmonai žvaigždę. Ši originali dovana buvo mano meilės išraiška. Suprantu, jog ta žvaigždė galbūt turi ir kitų vardų, nes tokią paslaugą siūlo ne viena Amerikos įmonė. Už sumokėtus pinigus gavau sertifikatą, jog viena žvaigždė pavadinta žmonos vardu. Tačiau šis faktas įregistruotas tik tos įmonės archyvuose“, - kalbėjo pašnekovas.

Europos psichiatrijos istorija ir Lietuva (3 dalis)

Psychiatry
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nuo pat žmonijos kultūros aušros ETIKA sudarė pagrindinę gydymo meno dalį. Psichiatras yra gydytojas ir visuomenės narys, tad privalo gerbti visiems gydytojams skirtus medicinos etikos principus bei jų specifines implikacijas psichiatrijoje, jausti atsakomybę už kiekvieną žmogų. Psichiatro kaip ir kiekvieno žmogaus etinį mąstymą ir elgesį lemia sąžinė ir jo individualūs sprendimai, tačiau jis privalo laikytis minimalių profesijai būtinų etinių standartų, kurių reikalavimus apibūdina Pasaulio Psichiatrų Asociacijos Generalinės Asamblėjos patvirtintos profesinės ETIKOS REKOMENDACIJOS, atsižvelgiančios į didžiulius kultūrinius, teisinius, ekonominius bei socialinius skirtumus įvairiose pasaulio šalyse, ir kurių psichiatras privalo visada ir bet kuriuo atveju laikytis. Psichiatrijos tikslas yra gydyti psichikos ligas ir ugdyti psichinę sveikatą, panaudojant geriausias turimas mokslines žinias bei etinius principus, gerbiant gydomo asmens žmogiškąjį orumą ir siekiant tarpusavio supratimu bei bendra atsakomybe pagrįsto terapinio kontakto, kurį kuria pasitikėjimas ir nuoširdumas. Pacientas informuojamas apie savo būseną bei visas terapines procedūras ir jų alternatyvas, apie jų pasekmes. Joks gydymas ar procedūros neskiriamos prieš paciento valią.

Europos psichiatrijos istorija ir Lietuva (2 dalis)

Psych Feature
Teksto dydis: +1, +2, normalus

1988 m. Sovietų Sąjungoje, kurios sudėtyje buvo Lietuva, “nuimta” nuo įskaitos 2 milijonai žmonių! T.y. “tik” 2 milijonams žmonių nereikėjo būti psichiatrinėje įskaitoje, tačiau jie joje buvo: 2 milijonai žmonių PRIVALĖJO reguliariai lankytis psichoneurologiniame dispanseryje, kuriame bet kokios pretenzijos dėl vyravusios netvarkos, stagnacijos ar korupcijos reiškė uždarymą į psichiatrinę ligoninę; neatvykus paskirtu laiku - dispanserio gydytojo ar seselės apsilankymą namuose, apie kurį paprastai sužinodavo kaimynai; kilus konfliktui šeimoje ar su kaimynu buvimas psichiatrinėje įskaitoje reiškė “ligos” paūmėjimą ir grėsmę būti uždarytam, ir t.t. Tik 2 milijonai suluošintų žmonių likimų, apie kuriuos Lietuvoje, kalbant apie psichiatriją, nutylima ir neužsimenama. Tokiai situacijai yra palanki gynybinė pozicija bei, vykstant piktnaudžiavimams, neišvengiama vertybių korozija psichiatrinėje sistemoje. Vertybių sistema posovietinėje visuomenėje yra “apversta aukštyn kojom“, tačiau net čia paralelių su posovietine psichiatrija nerasime, nes visuomenė buvo jos kontroliuojama ir niekada nebuvo apie ją pakankamai informuota. Totalitarinis režimas ir informacinė visuomenė yra nesuderinami.Sovietiniame totalitariniame režime kontroliuoja baudžiamoji psichiatrija.