Suvilioti kunigą – laimė, ar likimo rykštė?
|

Suvilioti kunigą – laimė, ar likimo rykštė?

Šiandien Daina (vardas pakeistas. – Aut. past.) sakosi esanti laiminga motina ir žmona. Ji tikina, kad keli nuolatinės įtampos metai ir skaudūs aplinkinių žodžiai dabar atrodo tokie juokingi prieš nuostabiausią pasaulyje jausmą, kai gali gyventi su brangiausiu pasaulyje žmogumi po vienu stogu ir auginti jo vaikus… “Už savo meilę reikia kovoti. Džiaugiuosi, kad nepalūžau. Be Pauliaus (vardas pakeistas, – Aut. past.) mano gyvenimas būtų beprasmis”, – sakė Daina, sutikusi papasakoti savo ir kunigo meilės istoriją tik po to, kai pažadėjome pakeisti jos vardą. “Dar žaizdos neužgijusios. Pauliaus tėvai iki šiol mane ir mudviejų vaikus ignoruoja. Santuokoje gyvename jau penkerius metus, o jie nėra matę nei manęs, nei anūkų. Baisu ir prisiminti, kokių priemonių jie ėmėsi, kad tik mus išskirtų. Bijau, kad paskaitę straipsnį, vėl neduos ramiai gyventi”, – sakė Daina. Daina nesureikšmina savo meilės istorijos, teigdama, kad iš visų kitų ji skiriasi tik tuo, kad jos meilės vaisius buvo uždraustas. “Kai moterys suvilioja vedusius vyrus daugeliui atrodo įprasta. Tačiau visuomenė dar labai smerkiančiai žiūri į tas, kurios nepabūgsta atimti žmogaus iš paties Dievo”, – sakė Daina. Daina sutiko Paulių prieš penkerius metus pas seną savo pažįstamą. Tuomet Paulius dar buvo klierikas. Dar dabar moteris atsimena iki ryto trukusį judviejų pašnekesį.

Didžioji gyvenimo meilė ar priklausomybė?
|

Didžioji gyvenimo meilė ar priklausomybė?

Kaip atskirti tikrą meilę arba sveiką, saugų prisirišimą prie mylimo žmogaus nuo patologinio prieraišumo? Kitaip tariant, kuo skiriasi laiminga meilė nuo nelaimingos? Gal tai padės suprasti vienos moters istorija. Jauna, patraukli 31 metų moteris. Išsilavinusi, finansiškai nepriklausoma. Niekada nebuvo ištekėjusi. Ji pasakoja: „Man visą laiką nesiseka meilės srityje. Ir nesuprantu kodėl. Mano charakteris nuolaidus, sako, net itin malonus. Esu draugiška, linksma, mėgstu šokti, patinka lengvasis kultūrizmas. Prižiūriu savo figūrą. Vyrams patinku. Man vyrai taip pat patinka, ypač rimti, solidūs, protingi ir temperamentingi.” Bet visi šios moters meilės romanai prasideda ir baigiasi pagal tą patį scenarijų. Iš pradžių jie patinka vienas kitam vienodai. Vėliau ji nusprendžia, jog sutiko savo gyvenimo vyrą ir nieko nebegali su savimi padaryti – įsikabina į jį. Pamiršta savo pomėgius, darbus, netgi drauges. Apie nieką, išskyrus mylimąjį, daugiau negalvoja. Jos meilė – lyg koks apsėdimas, priklausomybė. Perdėtas dėmesys ima varginti vyrą – šis nebeturi kuo kvėpuoti, jam nebelieka psichologinės erdvės asmeniniam gyvenimui. O moteris vis veržiasi kaip kokia okupantė, bando jį priversti paklusti, ir vyras išeina.

Sąžiningumas – laimingos meilės variklis
|

Sąžiningumas – laimingos meilės variklis

Amerikiečių psichologai atrado raktą, nuo kurio priklauso, ar poros tarpusavio santykiai bus geri. Kaip rašo “Times”, paaiškėjo, kad pagrindinė laimingos meilės paslaptis – sąžiningumas pačiam sau. Jei žmogus žino, ko nori, laikosi savo principų, tai jam daug paprasčiau palaikyti pilnaverčius santykius su priešingos lyties atstovais. Kiek anksčiau Šiaurės Karolinos universiteto grupės mokslininkų atliktas tyrimas taip pat patvirtino šią teoriją. Apklausus 62 poras paaiškėjo, kad tiek vyrai, tiek moterys, kurie sąžiningi patys sau, sukuria laimingą sąjungą. Be to, mokslininkai įrodė, kad parodytas dėkingumas už suteiktą pagalbą leidžia poroms jaustis laimingesniems.

Meilė kaip dorovinė vertybė ir santuokos pagrindas
| | | | | |

Meilė kaip dorovinė vertybė ir santuokos pagrindas

Kas yra meilė? Keldami tokį klausimą, ieškome ne vien kokio nors bendro paaiškinimo. Norime žinoti, kaip su meile susitinkame , ką ji mums duoda. Meilei apibudinti neužtektų net kelių popieriaus lapų, net įvairiose knygose ją autoriai apibudina įvairiai.Meilė yra jausmas – švelnumas, rūpestingumas ir ilgesingas troškimas. Meilė – yra veiksmas, gerumas, labdaringumas ir įsipareigojimas, Meilė yra pažinimas – požiūrio atvirumas, bendrystės įgyvendinimas. Meilė tai stiprus intensyvus jausmas, kurie traukia žmones vienus prie kito ir skatina palaikyti santykius. Poreikis mylėti – vienas iš pačių svarbiausių žmogaus gyvenime. Viskas prasideda vaikystėje. Jei šeimoje vaikas yra mylimas, jei tarp tėvų ir vaikų susiformavo šilti ir švelnūs santykiai, yra pagrindo tikėtis, kad ateityje vaikas bus kilni asmenybė, mokanti džiaugtis gyvenimu ir dovanojanti meilę savo artimiesiems. Taigi žmogus negali gyventi be meilės. Jis liktų būtybe, nesuprantama pati sau, jo gyvenimas būtų beprasmis. Todėl meilė, pasak Jono Pauliaus II, yra pagrindinis ir vidinis kiekvieno žmogaus pašaukimas. Tikslas: apžvelgi meilę kaip dorovinnę vertybę ir santokos pagrindą.

Įstabioji ir gražioji bučinio istorija
| |

Įstabioji ir gražioji bučinio istorija

Jeigu žmogus galėtų suskaičiuoti, kiek kartų per gyvenimą bučiavosi, rezultatas pritrenktų. Juk bučiniai – labai svarbi ne tik intymių santykių, bet ir bendravimo dalis. Ar kas nors uždavė sau klausimą: „Kas yra bučinys? Kokia jo kilmė? Ir išvis – kodėl bučiuotis taip malonu?” Kadaise italas Lambrozo pasiūlė teoriją, kad bučinys atsirado Ugnies žemėje. Neva tenykščiai gyventojai neturėjo jokių rakandų ar indų vandeniui. Jie arba pasilenkdavo ir burna gerdavo, arba siurbdavo vandenį per nendrinį vamzdelį. Vaikams taip gerti buvo pernelyg sudėtinga, tad motinos prisisemdavo burnas vandens ir girdydavo mažylius tiesiai į burną. Taip atsirado bučinys. Romėnai bučinio kilmę aiškino originaliau: vyrai prisiliesdami lūpomis galėdavo patikrinti, ar žmona negėrė, kai jų nebuvo namie. Ne mums spręsti, kuri iš šių teorijų teisinga, bet bučiniai sparčiai plito. Tiesa, galiojo galybė taisyklių. Viduramžiais daugelyje Europos šalių merginos pabučiavimas reiškė pasiūlymą tuoktis. Tai atsispindėjo net įstatymuose. Romoje nuotaka, kurią pabučiavęs jaunikis netikėtai mirdavo vestuvių išvakarėse, įgydavo teisę į pusę jo turto. O jaunuoliai, pabučiavę merginą ir vėliau atsisakę ją vesti, turėdavo sumokėti milžinišką baudą. Ispanijoje, kuri buvo pati griežčiausia moralės sergėtoja Europoje, XVII amžiuje moters pabučiavimas prieš jos valią buvo prilyginamas išprievartavimui.

Kodėl žmonės bučiuojasi?
| |

Kodėl žmonės bučiuojasi?

Kas yra bučinys? Kokią paslaptį slepia lūpų susiliejimas? Bučinys reiškia klausimą: ar neužimta jūsų širdis? Ir atsakymą – laisva. Taip, laisva! Iš istorijos žinoma, kad nei Homero, nei Heziodo, pirmųjų senovės graikų poetų, herojai nepažino tokio bučinio, kokį dabar įsivaizduojame esant kaip etaloną. Nei Hektoras, amžiams atsisveikindamas su Andromache, jos nepabučiavo, nei Odisėjas, sutikęs Penelopę… Net ir tūkstantmečiams praslinkus, kai Europa jau svaigo nuo bučinių, daugelis tautų, ypač Azijos, nepatyrė šio malonumo. Susitikę eskimai, kaip ir kitame pasaulio krašte gyvenantys boliviečiai, trinasi nosimis, vietnamiečiai, rodydami meilę, vienas prie kito liečiasi šnervėmis. Vienas keliautojas praėjusiame amžiuje Australijoje pamėgino pabučiuoti aborigenę, o ši baisiausiai persigando, nes pamanė, kad ją užpuolė žmogėdra. Japonijoje bučinys labai ilgai buvo laikomas ne itin maloniu dalyku. XX a. pradžioje Tekančios saulės šalies cenzūra iškirpo iš užsienietiškų filmų per 800 tūkstančių metrų bučinių ir glamonių… Kai kurios scenos japonų kinematografininkų užsakymu buvo pakeistos rankos paspaudimu. Kadaise italas Lambrozo pasiūlė ne itin pagrįstą teoriją, kad bučinys atsirado Ugnies žemėje. Pasak jo, šios žemės gyventojai neturėjo jokių rakandų ar indų vandeniui. Jie arba pasilenkdavo ir burna gerdavo, arba, jei krantas būdavo status, siurbdavo vandenį nendriniu vamzdeliu.

Bučinio paslaptis
| |

Bučinio paslaptis

„Bučiniai – tai nauja pakopa meilės mene, kuri turi prasidėti lėtai, meiliai, bet nuolat greitėjant, laipsniškai didinant gylį ir intensyvumą. Ir visada, visada su variacijomis! – tvirtina seksologas Anatolijus Gainovskis. – Būtina pasitelkti visą savo fantaziją. Iš patirties esu įsitikinęs, kad ne kiekviena moteris mėgsta, kai ją bučiuoja visą laiką vienodai! Vienos mėgsta, kai godžiai „burna ryja burną”, kitos tik švelnius „it peteliškės” liežuvio prisilietimus, trečios – „liežuvių kovą”. Romantiškai nusiteikę tikime, kad bučiniu įkvepiame kitam žmogui dalelę savo mylinčios sielos. O žemiškiau mąstantys seksologai bučinyje įžiūri tris momentus: lytėjimą, skonį, uoslę… Neabejotinai daugeliui žmonių bučinys į lūpas yra intymesnis nei lytinis aktas, ir todėl saugomas artimiausiems ir svarbiausiems ryšiams! Pirmas bučinys į lūpas priimamas kaip intymių ryšių signalas ir gali būti seksualinio susidomėjimo tarp dviejų žmonių „indikatorius”. Juk lūpos jautresnės 200 kartų už pirštus, o burną galima pasiekti net nenusirengus… Jausmingas bučinys – tai „raktas” ir užuomina apie miegamojo lovą. Labiausiai paplitęs lūpų bučinys, kai liečiasi vidinės lūpų pusės, vėliau suimama apatinė lūpa ar abi, priklausomai nuo to, kaip porai patinka. Pasak seksologo, bučiniai gali būti skirtingi pagal pajėgumą, ilgumą, drėgnumą, greitį, ritmą, jie gali būti subtiliai, rafinuotai jausmingi, aistringi arba švelniai agresyvūs su pakandžiojimais.

Pirmojo bučinio saldumas
| |

Pirmojo bučinio saldumas

Liaudies išmintis byloja, kad pirmasis blynas visada prisvilęs. Tai pirmasis bučinys irgi toks – nevykęs? Taigi nusprendėme pasidomėti, koks tas pirmasis, vaikiškas bučinys ir kokius įspūdžius bei emocijas jis žadina dabar jau studentams, nebe vaikams. Sioma, VDU – II k.: Tai įvyko darželyje, kai man buvo 6 metukai. Jos vardas buvo Simona. Mūsų lovos buvo šalia, todėl mes dažnai plepėdavom. Aš ją pabučiavau netikėtai, ji išraudo, bet tikiuosi jai buvo taip pat malonu kaip ir man. Kai bandžiau ją pabučiuoti antrą kartą mus pamatė auklėtoja ir paguldė toliau vieną nuo kito. Jolita, KMU – IV k. (22 m.): Tai buvo kažkas nauja ir nepatirta, todėl labai malonu. Vaikinas pabučiavo mane per diskoteką mokykloje. Tą akimirką man lyg sparnai išdygo, pasijutau lyg skrisčiau. Kornelijus, VU, KHF – IV k.: Prisimenu, kad buvo drėgna. Man buvo 10m. ir pasibučiavau todėl, kad mergina buvo prižadėjusi saldainių popierėlių. Man tai patiko. Kristina, VDU – III k.: Mano pirmas bučinys buvo tamsioje spintoje. Jam buvo 6 m., o man – 7 m. Mes žaidėme šeimą ir tai buvo šeimyninis bučinys. Mes bučiavomės stovėdami ir susikibę už rankučių. Labai bijojome, kad neužkluptų suaugusieji.

Poros ateitį gali nulemti pirmasis bučinys, nustatė mokslininkai
| |

Poros ateitį gali nulemti pirmasis bučinys, nustatė mokslininkai

Pirmasis bučinys – išskirtinai jaudinanti kiekvieno ir kiekvienos romantiškų tarpusavio santykių akimirka. O dabar mokslininkų dėka sužinojome, kad jis ko gero yra svarbesnis, nei buvo manyta. Jei vyrams bučinys gali būti „tik bučinys“, tai moterims jis yra lemiamas suderinamumo arba nesuderinamumo su partneriu kriterijus, teigia dienraštis. Mokslininkai tvirtina, kad moterys jį naudoja išsamiai ir visapusiškai cheminių ir jausminių indikatorių, kuriais partneriai apsikeičia liesdami vienas kitą lūpomis, analizei. „Geras bučinys“ įtikins ją, kad dėl šio partnerio verta pakovoti, tuo tarpu blogai besibučiuojantis vyras vargu ar gali tikėtis bent pakvietimo kavos puodeliui. Pasak mokslininkų, ilgalaikėje perspektyvoje moteris naudoja bučinį kaip priemonę ryšiui užmegzti bei įsitikinti, kad partneris jai ištikimas ir suinteresuotas tolimesniais santykiais. Kur kas mažiau bučinys svarbus vyrams. Kai kuriais atvejais jis gali būti pasitelktas apsikeitimui „hormonine informacija“, bet paprastai jis vertinamas kaip sekso preliudija. Tyrėjų teigimu geras bučinys vyrams – toks bučinys, per kurį jis naudoja savo liežuvį, priversdamas partnerę dejuoti iš malonumo.

Pirmojo bučinio ypatumai
| |

Pirmojo bučinio ypatumai

Visiems aišku, kad pirmasis poros bučinys turi didelę reikšmę tolimesniems santykiams. Jis gali turėti tiek teigiamos, tiek neigiamos įtakos. Visos moterys trokšta vyro, kuris moka gerai ir aistringai bučiuotis. Mes pateiksime jums keletą patarimų kaip per pasimatymą pirmą kartą pabučiuoti patinkančią merginą. Taipogi pateiksime ir dažniausiai pasitaikančių šios srities klaidų, taigi sėkmės nesusimaunant. Kaip visada, būkite vyriškas, tačiau parodykite šiek tiek susivaržymo, kai ruošitės pirmam bučiniui. Jokia panelė nenori bučiuotis su žvėrimi–maniaku. Netgi galite leisti jai parodyti kažkiek iniciatyvos, jeigu tik įmanoma. Dažnai yra sudėtinga įvertinti situaciją ir nuspėti, ar mergina yra pasiruošusi iki ryto trunkančioms glamonėms, taigi, jeigu pernelyg abejojate, geriau bučinį atidėkite kitam pasimatymui. Būtinai pasakykite jai, kad šauniai kartu su ja praleidote vakarą. Tokiu būdu sužavėsite merginą (kažkodėl gero berniuko įvaizdis tokioje situacijose pasiteisina) ir tikėtina, jog ji pati jus pabučiuos. Taip pat turite būti atsargus ir nesugadinti visko vaizduodamas per daug abejingą. Negalite parodyti, jog jums visiškai nerūpi, kaip viskas klostysis toliau – tai geriausiai pasiteisinantis atvejis, kai norite sugadinti visą reikalą. Turite parodyti susidomėjimą, tačiau subtiliai.