Meilė

Įsimyli ne tik žmonės, vienas kitą myli ir paukščiai, ir bitės, netgi dresuotos blusos. Ir ne kartą esame visi savęs paklausę – kaip ir kodėl mus apima tas jausmas, dažnai vedantis prie kančios arba verčiantis elgtis neracionaliai? Visa tai gali atrodyti esą už logiško aiškinimo ribų, tačiau iš esmės atsakymas į šiuos klausimus yra beveik žinomas… Vienas iš dešimties pasaulio žmonių šiuo momentu yra į kažką beprotiškai įsimylėjęs. Meilė yra labiausiai geografiškai paplitęs jausmas, amerikiečių apklausos duomenimis, tik penki iš 1000 apklautųjų sakėsi niekada nemylėję, o likusieji prisipažino buvę bent kartą gyvenime pasidavę šiam jausmui. Taigi, kas yra ta euforija, vadinama meile? Į šį klausimą yra atsakinėję ne tik psichologai ar poetai, racionalų atsakymą bandė pateikti ir biologai, ir anatomai. Pavyzdžiui, zoologai meilę aiškina, gyvūnų elgesio stebėjimais paremtomis išvadomis apie žmogaus organizmo biochemiją. Biochemikai tiki, kad patrauklumas kitam žmogui yra apsprendžiamas papildomu adrenalino kiekiu mūsų kraujyje – to paties hormono, kurį išskiria glandos streso metu. Stimuliuojamos glandos taip pat išskiria ir kitą hormoną – kortizoną, kuris sukelia organizme euforijos ir padidėjusio seksualinio aktyvumo efektą. Visų pirma, tai kad jūs esate sujaudintas kito žmogaus, išduoda jūsų akys – adrenalinas išplėčia akių lėlytes.

Meilės fiziologiją tiriantys mokslininkai padarė neįtikėtinų atradimų, praneša „The Los Angeles Times“. Atlikęs įsimylėjusių žmonių smegenų tomografiją, Niujorko psichologas Arthuras Aronas nustatė, kad įsimylėjimo pradžia smegenis veikia tarsi kokaino dozė, praneša žurnalsitė Jessica Pauline Ogilvie. „Kai eksperimento dalyviai žiūrėjo į savo mylimųjų nuotraukas, smegenų dalis, atsakinga už motyvaciją ir apdovanojimą, prisipildydavo dopamino – medžiagos, kuri išsiskiria į kraują patiriant malonius pojūčius, tokius kaip seksas“, – rašo leidinys. Po to į kraują išsiskiria hormonai oksitocinas ir vazopresinas, skatinantys įsimylėjėlių emocinių ryšių kūrimąsi. „Oksitocinas išsiskiria artimo kontakto metu – tai gali būti ilgas abipusis žvilgsnis, apsikabinimas ar lytinis aktas. Būtent šis hormonas formuoja motinos emocinį ryšį su naujagimiu“ , – rašo laikraštis. Vazopresinas atsakingas už vyrų emocinių ryšių formavimąsi. Tradiciškai buvo manoma, kad daugumos porų aistringą meilę ir hormonų audras ilgainiui pakeičia ramesnė meilė, labiau primenanti brolio ir sesers jausmus. Tačiau neseniai Santa Barbaros universiteto tyrėja Bianca Acevedo ištyrė sutuoktinių, tvirtinančių, jog yra beprotiškai įsimylėję vienas kitą net ir praėjus 20 m. po vestuvių, tomografijos rezultatus. Paaiškėjo, kad šių laimingųjų smegenų reakcija lygiai tokia pati, kaip ir ką tik įsimylėjusių porų – tik nebėra nerimo ir įkyrių minčių.

Nors Valentino diena jau praėjo, kalbėti apie Meilę nėra vėlu. Kodėl? Nes kartais Ji būna tokia „pop‘sinė“, kad nekalbėti apie Ją – tas pats, kas būti aklam, o kartais Ji tokia tikra, kad tylėjimas atrodytų bausmė sau pačiam. Tad apie Meilę... Sakoma, kad Ji gydo nuo visų ligų. Tikėti ar ne? Nuoširdžiai mylintis pasakytų, jog tai – šventa teisybė. Tas, kuris nusivylęs arba kenčia išsiskyrimą, neigtų Jos veiksmingumą. Abejingų būti tiesiog negali. Nes tokiu būdu nepelnytai jie baustų patys save. Sakoma, kad Meilė duoda sparnus svajonėms. Veikiausiai tai tiesa. Netikite? O pabandykite įsimylėti. Štai tada ir pažiūrėsime, kas buvo teisus. Sakoma, kad Meilė nuginkluoja niūras mintis. Teisybė. Iš Meilės pilve skraidantys drugeliai – puikus ginklas prieš visų rūšių depresijas. Sakoma, kad Meilė aptemdo protą. Štai šiuo klausimu išteisinti Meilės ir negalima. Taip, bent jau kuriam laikui ir bent jau dalinai tikrai aptemdo protą. O ką dar daro Meilė? Kartais skaudina, kai nesulauki atsako. Kartais pravirkdo, kai suabejojama Jos tvirtumu. Ir kartais Meilė miršta, kai Ji nepuoselėjama. O mokslininkai, išlindę iš už kalno kolbų, teigia, kad žmogaus smegenų veiklos tyrimai įrodė, jog įsimylėjęs žmogus nebegali kritikuoti savo partnerio, net jeigu mato trūkumų. Ir jau nuo senų laikų tai vadinama „akla meile“. Mokslas paneigia mitą, kad Meilė „išgaruoja“ po keliolikos mėnesių ar kelerių metų, o po jų lieka tik prisirišimas. Ne. Tyrimais įrodyta, kad egzistuoja Tikra Meilė.

Dauguma žmonių vadina meilę neįkainojamu jausmu, bet mokslininkų toks atsakymas netenkino, todėl jie apskaičiavo tikslią tikros meilės kainą – 272 178 doleriai ir aštuoni centai. Šis atradimas padarytas tyrimo metu, kai autoriai matavo žmogaus teigiamų emocijų intensyvumą įvairiomis gyvenimo situacijomis, rašoma „The Daily Telegraph“. Britų mokslininkai atliko tyrimą, lygindami žmogaus pakylėtų jausmų audringumą kasdieniame gyvenime, kuriuos jis patirtų, tarkime, išlošęs didžiulę pinigų sumą loterijoje. Tuo metu emocijų „įtampos skalė“ buvo matuojama priklausomai nuo išloštos pinigų sumos. Paaiškėjo, kad labiausiai žmonės vertina savo sveikatą. Džiaugsmas, kurį suteikia gera savijauta, buvo įvertintas 300 775 doleriais. Antroje vietoje reikšmingiausias dalykas žmogaus gyvenime – meilė. Džiaugsmas, kuris patiriamas tuo metu, atitinka 272 918 dolerių ir 8 centų sumą, išloštą loterijoje. Pasak vieno tyrimo iniciatoriaus Steveno Henry, malonių pojūčių trejetuko pabaigoje – pasitenkinimo jausmas, kuris būdingas žmonėms, palaikantiems harmoningus tarpusavio santykius – 258 597 doleriai ir 83 centai. Patenkinto žmogaus jausmas, kurį jis patiria gyvendamas taikioje ir ramioje šalyje, užima tik ketvirtą vietą. Jo džiaugsmą mokslininkai prilygino 216 178 dolerių ir 16 centų sumai, laimėtai loterijoje. Tyrinėtojų tvirtinimu, paskelbus eksperimento rezultatus, tyrimo dalyviams jie buvo labai netikėti.

Meilė. Mokslininkams tai – elektros impulsai tarp nervinių ląstelių ir hormonų antplūdis kraujotakoje. Jausmingajai žmonijos daliai – trokštama būsena, kurioje jie norėtų pragyventi visą gyvenimą. Ir beveik visiems meilė, o tiksliau jos laikinumas – tai amžina problema, sėjanti skausmą, liūdesį, pyktį, baimę ir net tėvystės testus. Ką daryti, kad meilė niekada nesibaigtų, kad santuokos būtų laimingos, kad visi Žemės gyventojai jaustųsi viena draugiška šeima? Panašu, kad sprendimas jau netrukus. Jausmų pasaulio biocheminiai tyrimai įvairiuose mokslo institutuose pastaruoju metu tapo madingi, o idealios meilės priežastis jau surasta. Ji vadinama oksitocinu, taip pat – meilės, ištikimybės, pasitikėjimo ir socialiniu hormonu. Sintetinis šio hormono pakaitalas jau nuo seno naudojamas medicinoje, norint reguliuoti gimdymo veiklą bei skatinti pieno gaminimąsi. Oksitocinas, natūraliai išsiskiriantis hipofizės užpakalinėje skiltyje apsikabinant, liečiantis, orgazmo, nėštumo bei gimdymo metu, yra medžiaga, kurią gamina pats organizmas, todėl nėra jokio šalutinio poveikio, skirtingai nei vartojant vaistus. Didesni jo kiekiai sukelia palaimos, euforijos pojūtį, kuris savo ruožtu sąlygoja meilės jausmo gilumą. Tyrimų duomenimis, būtent gimdymo metu susikaupusi didžiulė oksitocino koncentracija motinos organizme nulemia jos besąlygišką meilę ir prieraišumą kūdikiui.