Kas, po velnių, ta meilė yra?
Įsimyli ne tik žmonės, vienas kitą myli ir paukščiai, ir bitės, netgi dresuotos blusos. Ir ne kartą esame visi savęs paklausę – kaip ir kodėl mus apima tas jausmas, dažnai vedantis prie kančios arba verčiantis elgtis neracionaliai? Visa tai gali atrodyti esą už logiško aiškinimo ribų, tačiau iš esmės atsakymas į šiuos klausimus yra beveik žinomas… Vienas iš dešimties pasaulio žmonių šiuo momentu yra į kažką beprotiškai įsimylėjęs. Meilė yra labiausiai geografiškai paplitęs jausmas, amerikiečių apklausos duomenimis, tik penki iš 1000 apklautųjų sakėsi niekada nemylėję, o likusieji prisipažino buvę bent kartą gyvenime pasidavę šiam jausmui. Taigi, kas yra ta euforija, vadinama meile? Į šį klausimą yra atsakinėję ne tik psichologai ar poetai, racionalų atsakymą bandė pateikti ir biologai, ir anatomai. Pavyzdžiui, zoologai meilę aiškina, gyvūnų elgesio stebėjimais paremtomis išvadomis apie žmogaus organizmo biochemiją. Biochemikai tiki, kad patrauklumas kitam žmogui yra apsprendžiamas papildomu adrenalino kiekiu mūsų kraujyje – to paties hormono, kurį išskiria glandos streso metu. Stimuliuojamos glandos taip pat išskiria ir kitą hormoną – kortizoną, kuris sukelia organizme euforijos ir padidėjusio seksualinio aktyvumo efektą. Visų pirma, tai kad jūs esate sujaudintas kito žmogaus, išduoda jūsų akys – adrenalinas išplėčia akių lėlytes.