Vandens kokybė

a stream running through a lush green forest

TV, žiniasklaida, viskas, per ką galima teikti informaciją - koduoja žmonių sąmonę. Spaudoje pasipila straipsniai, kurie neša jų užsakovams pelną: vanduo užterštas, miršta vaikai, susirgsite, uždarykite šulinius, uždrauskite šaltinius... ir nemąstantys žmonės... paklūsta. Gamta - mūsų motina, kuri vis dar yra su mumis, ir mes galime į ją panirti: nuėję prie jūros, į mišką, pasinėrę į ežerą, ir atsigėrę vandens. Tačiau... gamtos, natūralius miško kvapus mums siūloma pakeisti smilkalais, bėgiojimą gamtoje - treniruoklių staklėmis, sveiką gyvenimo būdą - papildais, o vienintelį dar gelbstantį gamtos stebuklą - vandenį, siūlo pakeisti mirusiu vandeniu buteliuose, arba jį luošinti filtrais!!! Bet žmonės intuityviai jaučia, kad tuose buteliuose vanduo kažkoks ne toks, nuo jo neatsigeri, o užsikiši. Jie kasasi šulinius, važiuoja vandens į šaltinius ir geria jį, atsigaudami, jaunėdami, vėl susiliedami su Gamta, vienintele dar likusią galimybe atsigauti nuo dirbtinumo. Tačiau tie, kurie mano esą protingesni už paprastus žmones, jie negali šito leisti, nes kas tada pirks marketinguose tą skystalą buteliuose? Sąžinės spekuliantai. Jiems priklauso visa TV, žiniasklaida, viskas, per ką galima diegti informaciją. Ir jie griebiasi žmonių kodavimo. Spaudoje pasipila straipsniai: vanduo užterštas, miršta vaikai, susirgsite, uždaryti šulinius, uždrausti šaltinius... ir nemąstantys žmonės... paklūsta.

Nemokami šulinio vandens tyrimai

a gazebo in the middle of a grassy field

Palangoje esanti įmonė "Eko vandenys", nemokamai atlieka šulinio vandens tyrimus. Taigi, pasisekė ir man išsitirti savo, nuostabiai skanų, šeimos sveikatos ir geros nuotaikos šaltinį - šulinio vandenį. Pastaba: šis straipsnelis parengtas linksma forma, atkuriant buvusį pokalbį kiek įmanoma tiksliau, bet neiškreipiant faktų. Atvažiavęs vaikinukas, su akinukais ir dvejais "čimodanais" su mini laboratorijom, pristatė įmonę, kurią jis atstovauja, esančią Palangoje - įmonė "Eko vandenys". Šį įmonė nemokamai atlieka šulinio vandens tyrimus. Taigi, pasisekė ir man išsitirti savo, nuostabiai skanų, šeimos sveikatos ir geros nuotaikos šaltinį, šulinio vandenį. ...jis iškart papasakojo, kad pasirodo, pasaulyje yra tik 1% geriamo vandens. Ir jo randama šiaurėje, kur ledynai. Paklausiau: "bet gi laukiniai gyvūnai geria vandenį iš pelkių, upių, ežerų ir neserga". Man atsakė, kad nežino, apie šitai duomenų neturi. Patikrino vandens iš krano užteršimo lygį, ir aparačiukas parodė 341 skaičių. Virto vandens skaičiukas 407. O per jų mini laboratoriją išvalyto vandens tarša 0,08! Taip pat paaiškino, kad populiarieji "Brita" filtrai, šį 341 vandenį išvalytų tik iki ~320. O va jų filtras išvalo iki 0,10. Namie galima įdiegti filtrą, kuris kainuoja apie 3500 litų. Jis valys vandenį iki ~0,10 taršos koncentracijos. Taip pat yra ir filtras, ir mineralizatorius viename.

Vandens svarba sportininkams

splash of water in drinking glass with sliced lemon

Viena svarbiausia mitybos raciono dalis yra vanduo. Vandens svarba yra didžiulė, jis užtikrina tokių procesų sklandumą, kaip medžiagų apykaita, šiluminė reguliacija, virškinimas, su šlapimu pašalinami medžiagų apykaitos produktai. Be vandens žmogus gali išgyventi tik kelias dienas. Sporto žmonėms svarbiausia vandens funkcija yra šiluminė kūno reguliacija. Dehidratuojant organizmui silpsta ištvermingumas, didėja peršilimo pavojus. Norint optimizuoti sportišką darbštumą ir išsaugoti sveikatą, reikia treniruotės metu gerti vandenį pagal tam tikrą režimą. Vanduo veikia kaip atšaldymo skystis, apsaugojantis fiziškai užkrautą organizmą nuo peršilimo. Mes prakaituojame, vanduo išgaruoja iš kūno paviršiaus, todėl kūnas atšąla. Kai mes stipriai prakaituojam, vandens atsargos organizme senka, tai apsunkina termoreguliaciją ir nusilpnina sportišką darbštumą. Treniruojantis karštu oru, kraujas, kuris iki šiol nešė deguonį prie jūsų raumenų, persiorientuoja prie odos. Raumenys ir oda pradeda kovoti dėl deguonies, kas apsunkina širdies kraujagyslių sistemos darbą. O dėl skysčio trukumo bendras kraujo tūris organizme sumažėja. Dehidratuojant, širdies dužių dažnumas padidėja ir pakyla kūno temperatūra. Mūsų organizmas yra taip užprogramuotas, kad apsaugotų širdies kraujagyslių sistemą, nors dėl to ir pakyla kūno temperatūra. Tokiu atveju, norėdamas sulaikyti skystį, organizmas sumažina kraujo patekimą prie odos ir mes mažiau prakaituojam.

Veiksmingos dietos paslaptis – vanduo

women's black, yellow, and blue swimsuit

Tikriausiai daugelis moterų yra bandžiusios laikytis dietos. Jos reikalauja daug valios pastangų ir dažnai neduoda tokio rezultato, kokio mes norėtume. Todėl jei trokštate visam laikui atsikratyti nereikalingų kilogramų, reikia keisti mitybos įpročius. Pirmas žingsnelis sveikos mitybos link tegul būna – VANDUO. Gydytojai tvirtina, kad kasdien reikia išgerti iki 2,5 litrų vandens, nes jis turi tiesioginės įtakos sveikatai ir figūrai. Nuolat vartojant per mažai skysčių išsireguliuoja troškulio pojūtis, mes nebejaučiame, kada mums būtina atsigerti. Dažnai troškulio jausmo žmonės nesugeba atskirti nuo alkio. Atrodo, kad norime valgyti kai iš tikro organizmas reikalauja skysčių. Vandens galią iš tiesų galima pavadinti stebuklinga, nes: 1. Vanduo degina riebalus. Mokslininkai tvirtina, kad geriantieji daug vandens (geriausia negazuoto mineralinio) gali valgyti kur kas daugiau nei kiti ir nepriaugti svorio. Vandeniu pakankamai aprūpintas organizmas sudegina apie 3 % daugiau kalorijų nei tas, kuriam vandens trūksta. 2. Vanduo puikiai gali pakeisti tukinančius gėrimus. Išbraukite iš savo mitybos gazuotus vaisvandenius, tonizuojančius gėrimus, alkoholį. Taip pat atkreipkite dėmesį į sultis. Gerdamos jas gauname nemažai kalorijų. Jei visą dieną alkį malšinsime kaloringomis sultimis (pavyzdžiui, stiklinėje obuolių sulčių yra apie 95 kcal), tai dieta taip pat gali būti ne tokia veiksminga, kaip mes tikimės. Kur kas naudingiau gerti vandenį.

Vanduo ir sportas

ice cubes dropped in clear drinking cup with water

Geriau būti sveiku ir turtingu, negu beturčiu ir sergančiu. Šiandien būti sveiku tapo ne mažiau prestižiška negu turėti aukštą kvalifikaciją, brangų automobilį, sąskaitą banke. Atsiranda vis daugiau sporto klubų, fitneso centrų, plečiasi aktyvaus laisvalaikio praleidimo būdų pasirinkimas. Gyventi sveikai tapo madinga, lengva ir įdomu. Fitnesas – tai puiki savijauta ir pakelta nuotaika, nuostabi figūra, lengva eisena. Fitneso sėkmės formulė paprasta: treniruotės + mityba+ poilsis. Ką tai reiškia praktiškai? Tam, kad visada būti puikios formos kūnui būtinas reguliarus fizinis aktyvumas. Gero trenerio vadovaujamų treniruočių 3-4 kartus per savaitę pilnai pilnai pakanka tonuso palaikymui, figūros išlaikymui. Tam kad treniruotis efektyviai, organizmui reikalingas pilnavertis poilsis. Pilnavertis poilsis ne mažiau svarbus negu pačios treniruotės! Atpalaiduojančios vonia ir sauna ypatingai geria veikia naudojant specialią kosmetinę liniją „Bania, Sauna, masaž“. Tačiau netgi pats geriausias klubas su geriausiais instruktoriais, poilsis ir atstatomosios procedūros neduos rezultato be trečios grandies šioje grandinėje- maitinimo. Apie teisingą maitinimąsi parašyti ištisi tomai.Šiam klausimui gvildenti leidžiami ir periodiniai leidiniai. Kiekviename sporto klube būtinai yra savas dietologas, kuris padės parinkti maisto racioną, atsižvelgiant į individualius organizmo poreikius. Išdirbta daugybė mitybos sistemų, sudaryta milijonai dietų liesėjimui, raumenų tonusui palaikyti.

Vilniuje - tikro alaus restoranas "Alaus namai"

"Tai - ne restoranas, tai – ideologija. Nepaisant to, kad "Alaus namai" turi visus bet kuriam alaus restoranui būdingus atributus, mes stengsimės, kad jis taptų štabu judėjimo, išpažįstančio natūralaus, tradicinio lietuviško alaus vertybes. Originalaus, savo, o ne standartus atitinkančio. Skonį turinčio alaus entuziastų daugėja visame pasaulyje, todėl manome, kad primirštos lietuviško alaus kultūros gaivinimas vertingas tiek saugant tradicijas, tiek siekiant įvairovės supanašėjusioje rinkoje", - pažymėjo "Alaus namų" bendrasavininkas Audrius Vidžys. Alaus mėgėjai čia galės paragauti 12 pilstomo lietuviško gyvo alaus rūšių, verdamų mažųjų aludarių griežtai laikantis tradicinės tikro alaus gamybos technologijos. Ateityje tikro lietuviško pilstomo alaus asortimentas didės. Restorane pilstomas Jono Morkūno (Pasvalys), Aldonos Udrienės (Pakruojis), "Davros" (Pakruojis), "Rinkuškių" (Biržai), "Būtautų dvaro alaus" (Biržai), "Biržų alaus", "Vilniaus alaus", "Piniavos alučio" (Panevežys), "Alaus purslų" (Panevėžys) ir "Vilkmergės alaus" (Ukmergė) daryklų alus. "Valdžios politika ir konkurencija tradicinę aludarystę pamažu išstumia iš rinkos, todėl skubame išsaugoti tai, kas liko ir paskatinti tuos, kurie ieško naujų galimybių. Latvijoje ir Estijoje kaimiškos aludarystės tradicijos visiškai išnyko, o Lietuvoje vis dar veikia apie 60 smulkiųjų aludarių, kurių produkcija savo kokybe ir skonio savybėmis dažnai lenkia populiariose kavinėse pateikiamus gėrimus.

Vyriausybė smaugia mažuosius aludarius

Lietuvos biudžetas gali netekti beveik 18 mln. litų mokesčių. Naujoji Vyriausybė 2009 metų biudžeto projekte ne tik siūlo naikinti akcizo lengvatas smulkioms alaus darykloms, bet ir padidinti bendrą alaus akcizą 10 procentų. Mažų alaus daryklų asociacija įsitikinusi, kad panaikinus lengvatas mažosios alaus daryklos bankrutuos, dėl to mažės valstybės biudžeto pajamos."Vyriausybės siūlomi sprendimai yra dvigubas smūgis smulkiajam alaus verslui. Kadangi planai bus įgyvendinti per vieną naktį, galime teigti jog tai - trigubas smūgis. Įsipareigojimai tiekėjams ir pirkėjams jau yra pasirašyti, o už jų nesilaikymą numatytos baudos," - sako asociacijos pirmininkė Lina Šileikienė. Pasak jos, naujoji Vyriausybė sąmoningai žlugdo lietuvišką smulkųjį verslą - sudaromos sąlygos klestėti užsienio investuotojams priklausančioms didžiosioms bendrovėms, nors smulkiosios alaus daryklos saugo šimtmečių tradicijas ir senuosius amatus. Šią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitetas vienbalsiai balsavo, kad natūralios fermentacijos gėrimams - alui, vynui ir sidrui - akcizas būtų didinamas 10 proc. Galutinį sprendimą dėl akcizo artimiausiu metu priims Seimas. Pasak asociacijos pirmininkės, krizės laikotarpiu didžiosioms alaus darykloms sudrytos sąlygos atsikratyti konkurentų. Mažos alaus daryklos bus priverstos uždaryti savo verslą. Suskaičiavus dabartinių ir planuojančių tapti asociacijos nariais bendrovių darbuotojus, galima teigti, jog be darbo liks 350 žmonių.

Nuo 2010 m. siūloma drausti visų formų alkoholio reklamą

Teikiamu projektu siūloma riboti alkoholio prieinamumą griežtinant alkoholio pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimus, drausti vartoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams asmenims, uždrausti visų formų alkoholio reklamą nuo 2010 m. sausio 1 d., alkoholio reklamos kontrolę visuomenės informavimo priemonėse grąžinti iš Nacionalinės vartotojų teisių apsaugos tarybos Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai, taip pat suvienodinti Alkoholio kontrolės įstatyme vartojamų sąvokų nuostatas su kitais įstatymais. Taip pat siūloma drausti fiziniams ir juridiniams asmenims, užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms laikyti ir gabenti alkoholinius gėrimus atidarytoje taroje automobilių salonuose. Be to, siūloma drausti prekiauti alkoholiniais gėrimais stacionariose ir nestacionariose degalinėse. Siekiant sumažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą gyventojams, siekiama drausti prekiauti alkoholiniais gėrimais kioskuose, sanatorijose, įrengtose viešojo maitinimo įmonėse, masiniuose renginiuose ir mugėse alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 6 procentus, parodose - alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 13 procentų. Projekte numatoma įvesti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimą mažmeninės prekybos įmonėse, sugriežtinti prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimą prekybos įmonėse, įrengtose daugiabučiuose namuose.

Jaunųjų alkoholikų karta

Medikai tvirtina, kad silpnųjų gėrimų pranašumas prieš stipriuosius tėra mitas. Lietuvoje ryškėja nauja tendencija: į specialistus dėl alkoholio priklausomybės kreipiasi dvidešimtmečiai. Tuo tarpu tyrimai rodo, kad reklama ne tik informuoja, bet ir skatina rinktis. Iš visų reklamos funkcijų – informuoti, priminti ir skatinti – pati svarbiausia yra pastaroji, sako ekspertai. „Ugniniams saulėlydžiams begęstant, anuomet iškiliuose dvaro rūmuose neretai panelės ir ponaičiai mėgaudavosi nekaltais maišyto skonio gėrimais. Sodrios giros taurė, pagardinta „Kunigaikščių“ alumi, ne tik maloniai šildė, bet ir nuteikė žaismingai“, – skelbia viena gerai žinoma reklama. Visi žino, kad reklamos tikslas – ne tik informuoti apie naujo produkto rinkoje atsiradimą, bet ir įsiūlyti jį vartotojams. Pamatęs reklamą žmogus turi užsinorėti paragauti – išgerti. Ar jis naują produktą gers vietoje sau įprastinio alkoholinio gėrimo, ar gers tik todėl, kad norės išbandyti, nuspręs pats. Svarbu, kad išgertų. Dar geriau, jei gers ir toliau, ir dažniau. Visiems buvo aišku, ko siekė alkoholinių gėrimų bendrovė, skatindama kovoti už „laisvę Joninėms“. Kokia šventė be alkoholio? 2008–uosius Seimas paskelbė Blaivybės metais ir nusprendė, kad veiksmingiausias būdas kovoti su plintančiu girtavimu – uždrausti alkoholio reklamą. Taip problemos sprendimas visiškai politizuotas ir įbruktas į Prezidento rankas.

Pueras (Pu-Er-Ča)

pu'er tea, pu-erh tea, tea

Pueras (Pu-Er) - tai, pirmiausia, ne arbata, ir net ne jos rinkimo vieta... Jau Tanų dinastijos laikais (VII-IX a.), arbatai tapus tradicine Kinijos eksporto preke, pietinėje Junanio („Šalis piečiau debesų") provincijoje surinkti arbatlapiai apdirbimui būdavo pristatomi į jos centre esančios Pu-er-fu vietovę, ir pradedant XIV amžiumi, čia išskirtiniu, stambiu arbatos gamybos ir prekybos tašku buvusiame Pu-Er miestelyje jau 500 metų sėkmingai prekiaujama legenda tapusia ir taip pat vadinama arbata - „puer-ča" - „arbata iš Pu-Er‘o". Čia ji patenka iš piečiau esančių Symao ir Sišuanbanio rajonų, kuriuose stūkso „Šešeri Didingi Arbatos Kalnai" (Mansaj, Iu, Mančžuan, Iban, Geden ir Jule) - tai vietos, kur, pasak rašytinių šaltinių liudijimų, arbata renkama jau virš tūkstančio metų. Pats žodis „pu-er" sudarytas iš dviejų hieroglifų, nuo Xan dinastijos laikų žyminčių gyvenvietę, esančią per 373 km į pietus nuo Kunmino miesto. Pu-Er vietovėje gyvenusios cha-ni tautelės kalboje tai reiškė maždaug tai: „gyvenvietė, ties užutekiu apsupta gynybine siena", tačiau pavadinimas aiškinamas ir taip: „Pu" - trumpinys iš Pusian bodhisatvos (vienos iš dievybių) vardo, ir „er" - ausis, ausys, tad tai turėtų reikšti „Pusian bodhisatvos (dievybės) ausis", kas gana įdomiai perteikia kai kurių stambialapių Puero rūšių lapų išvaizdą. Pirmosios pažinties su Pueru metu prie popierinių paketėlių pripratęs vartotojas paprastai pajunta neįprastą arbatos kvapą, kuris siejasi su pelėsiais.

Brendis

Brendis laikomas seniausiu iš distiliuotų (spiritinių) gėrimų, pradėtas gaminti dar XII amžiuje, o kai kurių istorikų manymu - dar anksčiau (Romos imperijos ar ankstesniais laikais). Vynas buvo distiliuojamas, siekiant supaprastinti jo pervežimą į tolimas šalis. Labiausiai brendžiai ėmė plisti XVII-XVIII amžiuose, įvairių šalių gamintojams bandant sukurti gėrimus, panašius į Prancūzijoje gaminamus konjaką ir armanjaką. Labiausiai paplitusios brendžio rūšys gaminamos imituojant konjako gamybos technologijas, regionuose, esančiuose netoli Cognac provincijos. Šiais laikais pamėgdžiojami netgi konjako markiravimai (X.O., Napoleon ir pan.). Kadangi brendžių standartizavimas gan menkai paplitęs, toks markiravimas neretai būna melagingu (gali reikšti seniausią iš rūšių, panaudotų gamyboje, arba net iš viso būti beprasmiu). Nepaisant to, yra ir itin gerų brendžio rūšių, niekuo nenusileidžiančių konjakams ar armanjakams.

Sakė - ne alus, ne degtinė, ne vynas

Besilankydamas kinų ir japonų virtuvės restoranuose Lietuvoje, dažnai užtinki tradicinį tų kraštų gėrimą – sakę. Bet kaip jis tik nevadinamas – ir ryžių vynas, ir ryžių degtinė, ir ryžių trauktinė. Nors pagal gamybos technologiją teisingiausia būtų sakę vadinti ryžių alumi. Tikima, kad sakė pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 4800 m. prieš mūsų erą. Tiesa, tą kartą apie ją buvo užsiminta Jantzjės upės slėnio raštuose – šiuolaikinėje Kinijoje. Bet labiausiai šį gėrimą išgarsino japonai. Kinai sakę naudojo kaip šventą gėrimą apeigų metu, o jos gamybos sėkmė buvo laimės dalykas. Nes laukinės mielės buvo nenuspėjamos. 300 metų prieš mūsų erą japonai, pradėję gaminti sakę savo tėvynėje, dar naudojo laukines mieles. Kad greičiau „užkrėstų“ ryžius mielėmis, buvo netgi tradiciškai rengiama „ryžių kramtymo“ šventė. Seilėse yra pakankamai enzimų, kurie pradėdavo fermentacijos procesą, nes pritraukdavo iš oro laukinių mielių. Tik po kelių amžių kepėjai atrado mielių „prisijaukinimo“ būdą, kuris sėkmingai buvo naudojamas ir sakės, ir alaus gamyboje. Šiais laikais sakė verdama naudojant naujausias technologijas ir laikantis visų higienos normų. Kontroliuojamas procesas leidžia išvirti tokią sakę, kokia buvo sumanyta iš pat pradžių.