Moterų laiškai

Starfish And Shell On The Letter
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Žmogaus gyvenimas būna prasmingas, kai jis palieka pramintą teisingą kelią, kuriuo eis ir ateinančios kartos, o kai paliekame duobėtą ir pelkėtą kelią, mes esame kaltininkai savo vaikams neparodę teisingo kelio. Aš padariau patį juodžiausią darbą, nužudžiau švenčiausią Dievo kūrinį. Aš padariau abortą, tai pati sunkiausia ir pati baisiausia nuodėmė, kuri tikrai šaukiasi Dangaus keršto ir užtraukė bausmę kitiems mano vaikams, kurie nekaltai kenčia už mano nuodėmę. Aš kelis kartus išpažinau nuodėmklausiui, bet nurimti nepajėgiu, sąžinės balsas stipresnis, jis man kalba kiekvieną minutę, ir aš tikiu, kad tą nuodėmę nusinešiu į kapą. Aš noriu perspėti motinas, kad jos nepakartotų mano gyvenimo klaidos ir nekeltų savo motiniškos rankos prieš nekaltą gyvybę, nes mes jį pasmerkiam ir žmogiškai mirčiai, nei palaidojam, nei apverkiam, nei gėlelės nunešame, mes sugriauname, kas yra žmogiška. Kodėl taip darome - bijome vargo? Bet tai elgdamosios pačios sau ir savo vaikams prišaukiame nelaimę. Tik vienas teisingas pasirinkimas - gimdyti, o žudant atsiveria dvi neišvengiamos bedugnės: arba sąžinės graužimas, arba ir jos numarinimas ir perdavimas ateinančioms kartoms, kur mūsų vaikai jau norės žudyti ir jie mus pačias žudys. Nėra ko stebėtis, nes pasmerkdamos vaikus, mes pačios save pasmerkiam.

Ką daryti, kad negraužtų sąžinė?

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Sąžinės graužatis – dėl neištikimybės, konspiracinių planų darbe, bjauraus elgesio šeimoje ir t.t. – labai nemalonus dalykas ir tol, kol nesiimsite priemonių šiai graužačiai nuslopinti, gyvenimas gali būti kartus. Poreikis apvalyti sąžinę yra ženklas, jog ji egzistuoja – tai reiškia, kad nesate į nieką dėmesio nekreipiantis sociopatas. Iš tiesų esate normalus žmogus, kuriam iki neseniai padarytos klaidos gyvenimas buvo visai gražus. Tokia jau ta žmogiška prigimtis. Sąžinės apvalymas – nelengva užduotis, bet tai padaryti yra be galo svarbu, nes kitaip ji gali sudrumsti kasdienę veiklą ir niekais paleisti viltis gerai išsimiegoti naktį, rašo askmen.com. Nebeleiskite tai kaltei ar gėdai ilgiau gadinti gyvenimo – neverta. Iš tiesų, jei jau taip atsitiko, tai pats laikas ieškoti sąžinės "skalbimo" priemonių. Pirmasis žingsnis siekiant apvalyti sąžinę – išsiaiškinti, kas būtent jus graužia. Kartais patiems sau sunku pripažinti, kas būtent neduoda ramybės. Dėl to sąžinės graužatis po mūsų dvasią sklando lyg nuodingas debesis, kuris, pabandžius jo išvengti, piktybiškai padidėja. Sąžiningai stokite prieš šį debesį, apibrėžkite jį aiškiais, tiesioginiais terminais, kad galėtumėte nusakyti tikrą sąžinės graužaties priežastį. "Praleidau visą vakarą su moterimi, kurios mano draugė tiesiog negali pakęsti... ir man tai patiko". "Praėjusį vakarą apgavau savo tėvus, kad galėčiau pašėlti su draugais".

„Kas“ smalsumas ir „kaip“ smalsumas

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Dauguma žmonių yra smalsūs, bet jų smalsumas netarnauja asmeniniam tobulėjimui, nes jis ne ten nukreiptas. Pavadinčiau jį „kas“ smalsumu. Tai smalsumas, kurį patenkina žurnalas „Žmonės“, TV laidos apie įžymybes, katastrofų, nelaimių ir nusikaltimų kronikos laikraščiuose. Kaip vaikiškame žaidime jis ieško atsakymų į klausimus „kas? kada? su kuo? ką darė?“, bet neužduoda pačių svarbiausių klausimų – kaip? ir kodėl? Nors anglų kalboje yra posakis „curiosity killed the cat“, smalsumas yra geras dalykas. Smalsumas savaime yra optimistiškas, atviras pasauliui ir idėjoms dalykas, jis padeda efektyviai mokytis, greičiau įsisavinti gautas žinias, siekti daugiau ir atrasti kažką naują sau, o kartais – ir visai žmonijai. Sakoma, kad Einšteinas, Edisonas, da Vinčis ir kiti didieji išradėjai daugumą įstabiausių dalykų atrado tiesiog iš smalsumo. Smalsumas tapo pagrindiniu naujosios „pasidaryk pats“ bangos varikliu. Nepažįstu asmeniškai, bet manau, kad Vaidotas Kuzmarskis, [g12] velblogo ar Savel brain dump – tinklaraščių, dažnai rašančių apie įdomius savadarbius projektus, autoriai – yra smalsūs žmonės. Ne „kas“ smalsūs, o „kaip“ ir „kodėl“ smalsūs. Deja, „kas“ smalsumas yra daug labiau paplitęs. Nors ir suprantu paskalų pramoginę vertę, mane dažnai stebina tas „aukštuomenės stebėjimas“. Ką jis gali duoti pačiam žmogui? Pavydą, nepasitikėjimą savimi, nepilnavertiškumo jausmą? Paguodą dėl nykios buities?

Pasirenkite išdidumui

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Neseniai paskirtas į aukštesnes pareigas pulkininkas persikėlė į laikinas biuro patalpas Persijos įlankos karo metu. Bekraudamas daiktus jis akies krašteliu pastebėjo ateinantį eilinį su dėže rankose. Norėdamas pasirodyti esąs svarbus, jis griebė telefoną. „Taip, generole Schwarzkopf, aš manau, tai nuostabus planas.“ Jis tęsė: „Aš jums pritariu. Ačiū, kad man paskambinote. Iki pasimatymo“. „Kuo galiu padėti?“ – paklausė jis eilinio. „Achhh, aš tik noriu sutaisyti telefoną“, – pasigirdo gana drovus atsakymas. Išdidumas skatina norą atrodyti svarbiais. Ir dar daugiau. Pasistenkime išsiaiškinti, kaip išdidumas atsiranda mūsų gyvenimuose, kad galėtume jį laiku pastebėti ir nugalėti Dievo Žodžiu. „Ir Viešpats tarė: „Simonai, Simonai! Štai šėtonas prašė jus persijoti tarsi kviečius. Bet Aš meldžiau už tave, kad tavo tikėjimas nepalūžtų, ir tu atsivertęs stiprink savo brolius!“ Petras atsiliepė: „Viešpatie, aš pasiruošęs kartu su Tavimi eiti ir į kalėjimą, ir į mirtį!“ Bet Jėzus atsakė: „Sakau tau, Petrai: dar šiandien, gaidžiui nepragydus, tu tris kartus išsiginsi, kad mane pažįsti“ “(Luko 22, 31–34). Petras negalėjo matyti priešo (šėtono). O mes niekuo nesiskiriame nuo Petro. Mes taip pat fiziškai negalime matyti šėtono. Mes galime matyti jo pasireiškimą, tačiau dvasinis pasaulis yra paslėptas nuo mūsų akių. Petras negalėjo matyti savojo ego, savo nuodėmės. Išdidumas verčia mus susikoncentruoti į save ir atitolina nuo Dievo.

Kaip sudominti moterį

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tai, apie ką jūs skaitysite čia, tikrai nesutelpa į kelių žodžių trumpą pavadinimą. Sutikę moterį, kuri idealiai ar bent jau iš dalies atitinka visus vyriškus reikalavimus, mes, vyrai, dažnai sutrinkame, mintyse iškeldami klausimą „Kuo aš galiu ją sudominti?“ Vieni į pagalbą išssyk pasitelkia pinigus, automobilio raktelius, kiti gi bando puikuotis sportišku kūnu ar įgimtu žavesiu. Tačiau ką daryti, jei dirbtinos meilės už BMW raktelius nenorite ir suprantate, kad herakliškomis kūno formomis galite traukti tik kūniškai? Atsakymas paprastas: Išmokite būti įdomiais! Pirma taisyklė – būkite dėmesingi. Moterims patinka, kai jas išklauso. O jei dar ir mokėsite patarti, kaip elgtis vienokioje ar kitokioje situacijoje, tai suteiks jums papildomų „pasitikėjimo taškų“ JOS akyse. Patarinėkite mandagiai ir kartu užtikrintai – atrodysite nuoširdus ir atviras. Visada būkite veiksmo sūkuryje. Aktyviai judėkite visomis gyvenimo kryptimis, naudokitės visomis jums suteikiamoms galimybėmis kiekvienoje gyvenimo srityje – nuo spontaniškų atostogų kelionių iki rizikingų, bet galų gale sėkmingų verslo sandėrių – tai suteiks „kaubojiško“ žavesio, o kartu ir gyvenimiškos patirties, kurios dėka moteris žiūrės į jus daug rimčiau. Formuokite tokį įspūdį nuo mažiausių smulkmenų ir trumpiausių frazių savo kalboje. Moteris turi suprasti, kad jūs išties gyvenate, o ne egzistuojate! Trečias įstatas – būkite lyderiais. Visi žinome, kad moterys nemėgsta, o kartais tiesiog nekenčia daryti sprendimų už kitus.

Leisk sau laimėti

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Abejonės, dvejonės nuolat lydi kiekvieną iš mūsų. Kiekvieną. Abejojame ar priėmėme teisingą sprendimą ar vis dėl to suklydome. Dvejojame priimti atrodytų svarbų sprendimą, bet nesusimąstome iš kur tas žinojimas jog šis sprendimas tikrai jau toks svarbus? Bandome nuspėti savo ateitį ir užmirštame jog mūsų ateitis ne dar vienas lošimas ir jos nereikia nuspėti – ją reikia sukurti. Aš pats nesu išskirtinis, man taip pat kyla abejonių ir dvejonių. Pastebėjau jog kuo daugiau veiki, kuri, darai tuo daugiau abejonių ir dvejonių kyla. Tai natūralu kaip nuolatinis poreikis gerti vandenį. Taip protas mūsų klausia ar tikrai einame tuo keliu, kuriuo norime eiti, leidžia pažvelgti plačiau ir pamatyti naujas mums atsivėrusias galimybes. Deja, dažnas interpretuojame proto patikrą klaidingai. Suprantame, tai kaip pareikalavimą nutraukti mūsų pradėtą darbą ar kaip būtiną posūkį sankryžoje. Jeigu kiekvienai abejonei ar dvejonei visada pirma pasakytume ne ir leistume sau susigyventi su esama dvejone, tai po kurio laiko suprastume kada iš tikrųjų reikia kažką keisti, nutraukti ar pasukti nauju keliu, o kada tai tik dar viena proto patikra. Pirmas impulsas, pirma mintis, tai mintis atėjusi iš pasąmonės, kuri formavosi ilgą laiką ir ji ateina nesąmoningai. Tik po to pasąmonės mintį toliau plėtoja mūsų sąmonė. Jeigu klausysime pasąmonės išsakytos pradinės minties, tai atitiks mūsų veiksmus, pažiūras, kurios yra susiformavusios iki šiol, tai praeitis, kuri nedavė tavo pageidaujamo rezultato.

Kuo skiriasi meilė nuo aistros?

Aistra
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jei trumpai drūtai, meilės pagrindas – dviejų žmonių sielos artumas, o aistros – geismo patenkinimas. Iš tikrųjų dažnai būna sunku atskirti meilę nuo aistros, nes aistra gali būti ir esant meilei. Todėl reikėtų labiau paanalizuoti vyro ir moters tarpusavio santykius, kai yra meilė ir kai yra aistra. Psichologų tvirtinimu, paprastai meile grįsti žmonių tarpusavio santykiai tęsiasi ilgai, o aistra suliepsnoja ir užgęsta. Be to, kai yra meilė, abiems daug lengviau įveikti problemas ir sunkumus, o rūpinimasis vienas kitu padeda porai pakelti gyvenimo duotus išbandymus. Tačiau tai nereiškia, kad aistringi santykiai – blogas dalykas. Priešingai, jie gali būti labai pozityvūs kaip ir meilė. Kaip ir meilė, aistra taip pat turi įtakos vyro ir moters tarpusavio santykiams bei poelgiams. Bene didžiausias požymis, skiriantis aistrą nuo meilės, – tai, kad mylintis žmogus pirmiausia nori, jog kitas žmogus būtų laimingas. O aistringų tarpusavio santykių partneriai stengiasi pirmiausia realizuoti savo geismus ir norus. Aistringų santykių pirmutinę ir svarbiausią vietą užima didžiulis žmogaus egoizmas, kuris atvirai matyti iš elgesio ir apskritai tarpusavio santykių. Be to, kai yra meilė, pora siekia, kad abiems būtų gerai, o aistringų santykių abu partneriai linkę realizuoti savo asmeninius troškimus, nė kiek nesiskaitydami su kito jausmais. Jam nesvarbu, ar partneris liks patenkintas, ar ne, ar jam buvo gera, ar ne.

Gailestis ir pagalba

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Žmonės vertina šiuos jausmus, tačiau kaip teisingai jie elgiasi? Gailestis ir pagalba savo esmėje — tai pasekmės veiksmai. Ta prasme, jeigu tau reikia pagalbos ar gailesčio, tai kažkuria prasme esi pasekmėje, ir jau derėtų tuo susirūpinti. Visiems norisi kažkokio gailesčio ar pagalbos, nes visi nori bent trumpam pasijusti neatsakingi, t.y. laimingi be rūpesčių. Žmogus sakantis „pasigailėk mūsų, aukštesnioji dvasia“ tiesiog nėra pakankama priežastis. Jis turi nuomonę (kurią būtina keisti), kad jis yra nepakankamas kažką pakeisti, kažkuo būti, įgyti kažkokius naujus sugebėjimus ir pan. Susimuši pirštą — tapai pasekme, verki — esi priežastis. Balansas. Tada kažkas skyrė dėmesio — pagailėjo tavo nelaimės — tapai pasekme. Galbūt patvirtinai, kad esi pasekmė apsiverkdamas. Tapai dviguba pasekmė. Dvigubas disbalansas. Keliauji link aukos būsenos. Sudegė tavo namai — tapai didele pasekme, verki — esi maža priežastis. Pasistatai naują namą — tapai didele priežastimi. Balansas. Tau pastatė namus — tapai dviguba pasekme, t.y., dvigubai silpnesniu ir dvigubai menkiau išgyvenančiu, nes praradai jau du namus – vieną tą, kuris sudegė ir antrą tą, kurio nepasistatei. Jeigu jums atsitinka kokie nors blogi dalykai, atrodytų nepriklausantys nuo jūsų valios, tai greičiausia priežastis yra ta, kad kažkurioje srityje esate pasekmėje.

Brandi aistra

Aistra
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Gyvenimo tarpsnis nuo 30 iki 40 metų ne veltui vadinamas gašlybės dešimtmečiu. Po trisdešimtojo gimtadienio — pats metas mėgautis gyvenimu, geismais, meile bei jausmais. Į ketvirtą dešimtį įkopusios moterys itin lengvai sujaudinamos. Tai nėra fiziologinė reakcija — greičiau emocinė. Tokio amžiaus dailiosios lyties atstovės dažnai labiau pasitiki savimi: jos mažiau graužiasi dėl išvaizdos, dažniausiai jau būna užmezgusios tvirtus santykius. Jos labiau patenkintos savimi ir žino labiau patenkinančios partnerį. Tačiau šio seksualumo pliūpsnio nereikėtų sieti vien su sustiprėjusia savikliova. Nežymus hormonų pusiausvyros pasikeitimas sužadina moterų seksualinį apetitą: suaktyvėja testosterono gamyba, moteriškųjų hormonų skatinamas santūrumas mąžta, ir ji tampa aktyvesnė, atidesnė savo norams. Didysis “O”. Ketvirtojo dešimtmečio sulaukusios moters pagrindiniu seksualiniu tikslu tampa orgazmas. Nuo 20 iki 30 metų ji labiau stengiasi suteikti malonumą vyrui, o pati tenkinasi puotos likučiais. Vėliau jai svarbiausia pasitenkinti pačiai — tai irgi vienas padidėjusio seksualumo požymių. Ji pasitiki savimi, greičiau sujaudinama ir nebijo lovoje diktuoti savo valios. Jei iki šiol jai nepavykdavo pasiekti kelių orgazmų iškart, — greičiausiai tai pavyks būtent šį dešimtmetį. Savas kūnas — pats gražiausias. Jis myli jūsų kūną, tad kodėl nepatikėjus jo kuždamais mielais žodeliais?

Namų ilgesys: psichologinė analizė

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Daugumai iš mūsų yra pažįstamas namų ilgesio jausmas. Paprasta namų ilgesiu (angl. – homesickness) mes vadiname tokią psichologinę būseną, kuri yra išgyvenama palikus namus ir kuriai būdingos neigiamos emocijos, intensyvios mintys apie namus bei gali pasireikšti įvairūs somatiniai simptomai. Psichologai kalba, kad namų ilgesys gali pasireikšti minčių, fiziologiniame, elgesio ir emocijų lygmenyje. Minčių lygmenyje namų ilgesys pasireiškia kaip įkyrios ir pasikartojančios mintys apie namus, antipatija ir neigiamos mintys apie naują vietą, namų idealizavimas. Žmogui gali atsirasti įvairūs fiziologiniai simptomai: skrandžio skausmai, virškinimo sutrikimai, apetito stoka, miego sutrikimai, galvos skausmai, nuovargis, kt. Namų išsiilgę žmonės dažnai yra apibūdinami kaip apatiški, vangūs, abejingi, stokojantys iniciatyvos, mažai besidomintys supančia aplinka. Namų ilgesys dažnai yra siejamas su depresyvia nuotaika. Daugelyje situacijų yra išreiškiami skundai dėl patiriamo nesaugumo, kontrolės praradimo, nervingumo, vienišumo ir kt. Svarbu pažymėti, kad namų ilgesys yra normalus vienišumo, dezorientacijos, liūdesio jausmas, kuris atsiranda tuomet, kai žmogus yra atsikirtas nuo namų, artimų žmonių, vietų ir veiklos, kuri teikia saugumo jausmą. Dažnai namų ilgesys yra painiojamas su kitomis emocijomis, būsenomis, sindromais, kaip antai kaip nostalgija, atsiskyrimo nerimas, mokyklos fobija, gedėjimas, depresija, adaptacijos sutrikimas, agorofobija.

Kaip pažadinti moters aistrą?

Aistra
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Dažnam kino filme moterys įkaista vos per kelias sekundes: užtenka vieno bučinio ar net žvilgsnio. Visa tai nesąmonė! Specialistai teigia, kad moteriškas geismas prabunda tik po 20 minučių. Moters geismas yra gana sudėtingas reiškinys, jis visiškai kitoks nei vyrų. Pasak gydytojo, psichoterapeuto seksologo Viktoro Šapurovo, vyrui pradėjus bučiuoti ar kitaip myluoti moterį, joje tik po kurio laiko užgimsta geismas. Pasirodo, ne veltui tiek rašoma apie preliudijos svarbą moteriai. „Vyrams tai nesuprantama, nes jie susijaudinti gali vos per kelias sekundes. Moters geismas kitoks. Tačiau reikia pabrėžti, kad ir mylėjimasis moteriai yra vienoks, vyrui kitoks. Vyrai koncentruojasi į rezultatą – jie siekia orgazmo. Moteriai malonus pats mylėjimosi procesas, glamonės, jai orgazmas ne tiek svarbus“, - sakė gydytojas seksologas. Anot psichologės, psichoanalitinės psichoterapeutės Vilmos Kuzmienės, moters geismas dažniausiai glaudžiai susijęs su meile. Šie instinktai formavosi daugelį metų – sukurti šeimą, susilaukti vaikų, būti saugia kasdien. Būtent to kiekviena moteris nori ir šiais laikais. Tad net ir jos meilė, geismas yra persisunkę šių jausmų. „Buvo mano praktikoje kelios moterys, kurios geidė su vyrais tik seksualinių santykių. Jos net galvot nenorėjo apie įsipareigojimus. Tačiau pasigilinus labai greitai suvokėme, kad toks elgesys yra kažkada patirto didelio skausmo pasekmė. Ją labai įskaudino ir ji pažadėjo sau nemylėti.

Išgąstis

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kai kuriems vaikams kada reikalai susiklosto taip, kad tenka bėgti iš namų. Priežasčių gali būti keletas, bet svarbiausia jų – santykių su tėvais krizė, visiškas nesusikalbėjimas ir tėvų despotija. Juk argi vaikai tokiame amžiuje gali būti despotais? Kai bėgau iš namų, man tebuvo vienuolika. Prisidribau mokykloje, kad net gėda prisiminti. Buvau „prailgintoje grupėje” – taip pas mus vadinta iš įvairių klasių į būrį surinktų mokinių grupė, kuri būdavo privalomai vedama į valgyklą, buvusią bene už kilometro, po to, prižiūrima pedagogo, ruošdavo pamokas. Gyvenome viename miestelyje netoli Varėnos. Matuizų niekada nevadinome kaimu – čia stovėjo „daugiaaukščių” kvartalas – net keturi keturių aukštų daugiabučiai pastatai, taip pat bene didžiausia sovietų Pabaltijyje statybinių medžiagų, arba kitais žodžiais – plytų, gamykla. Ne dažnai kaimo vietovėse pamatysi tokius statinius, todėl ir nesivadinome kaimu. Jei šiandien paklausite matuiziškių, kur jie gyvena, atsakys: gyvenvietėje. Girdi, gyvenvietė – dar ne miestas, bet jau ne kaimas. Gyvenviete vadintis solidžiau. Šiandien Matuizose tikriausiai jau šeši keturaukščiai, vidurinė mokykla (mano laikais buvo aštuonmetė), vaikų darželis, bene trys parduotuvės. Bet aš ne apie tai. Nepasakyčiau, kad mokykloje buvau padauža. Mokydamasis pirmojoje klasėje gavau tik dvidešimt septynes pastabas dėl netinkamo elgesio – tiek jų buvo įrašyta į pažymių knygelę. Pamanyk, juk tai menkniekis. Beveik po vieną per savaitę.