Kuo skiriasi meilė nuo aistros?
Jei trumpai drūtai, meilės pagrindas – dviejų žmonių sielos artumas, o aistros – geismo patenkinimas.
Iš tikrųjų dažnai būna sunku atskirti meilę nuo aistros, nes aistra gali būti ir esant meilei. Todėl reikėtų labiau paanalizuoti vyro ir moters tarpusavio santykius, kai yra meilė ir kai yra aistra. Psichologų tvirtinimu, paprastai meile grįsti žmonių tarpusavio santykiai tęsiasi ilgai, o aistra suliepsnoja ir užgęsta. Be to, kai yra meilė, abiems daug lengviau įveikti problemas ir sunkumus, o rūpinimasis vienas kitu padeda porai pakelti gyvenimo duotus išbandymus.
Aistringų santykių svarbiausias dalykas – egoizmas
Tačiau tai nereiškia, kad aistringi santykiai – blogas dalykas. Priešingai, jie gali būti labai pozityvūs kaip ir meilė. Kaip ir meilė, aistra taip pat turi įtakos vyro ir moters tarpusavio santykiams bei poelgiams.
Bene didžiausias požymis, skiriantis aistrą nuo meilės, – tai, kad mylintis žmogus pirmiausia nori, jog kitas žmogus būtų laimingas. O aistringų tarpusavio santykių partneriai stengiasi pirmiausia realizuoti savo geismus ir norus. Aistringų santykių pirmutinę ir svarbiausią vietą užima didžiulis žmogaus egoizmas, kuris atvirai matyti iš elgesio ir apskritai tarpusavio santykių. Be to, kai yra meilė, pora siekia, kad abiems būtų gerai, o aistringų santykių abu partneriai linkę realizuoti savo asmeninius troškimus, nė kiek nesiskaitydami su kito jausmais. Jam nesvarbu, ar partneris liks patenkintas, ar ne, ar jam buvo gera, ar ne.
Aistra gali gyvuoti be meilės
Kitas gana būdingas bruožas, skiriantis aistrą nuo meilės, kad aistra greitai įsiplieskia, suliepsnoja ir užgęsta. Iš tikrųjų tik aistra ir geismas palaiko aistringus santykius. O kai tikslas pasiekiamas, aistra dingsta ir partneris nebelieka trokštamas ir geidžiamas. Be aistros jausmai pradeda blėsti ir išnyksta.
Dominuojantys aistringų santykių bruožai – egoizmas, savanaudiškumas ir nepagarba partneriui, todėl tokiems santykiams ir nelemta ilgai gyvuoti.
Aistra gali gyvuoti be meilės, o meilei vien aistros nepakanka. Kitaip tariant, egoizmas neįsileidžia meilės į aistringus santykius, nes vieno partnerio geismas nustelbia kito norus. O kai meilė būna aistringa, ji tik dar labiau suartina žmones ir sustiprina tarpusavio santykius. Aistra – stiprus jausmas, kuris padeda pasiekti geidžiamą žmogų, nes aistrai būdingas atkaklus tikslo siekimas ir užsispyrimas. Tačiau priešinti aistros ir meilės negalima.
Tikra meilė būna tik vieną kartą gyvenime
Kas yra meilė? Kodėl ji mums reikalinga? O gal lengviau būtų gyventi be meilės? Šie ir panašūs klausimai neleidžia ramiai gyventi žmonėms. Ne tik nerandantiems atsakymų į šiuos klausimus.
Švelnumas, atsidavimas, rūpestis, nuoširdumas, laimė, sielvartas, pesimizmas, pasididžiavimas, vienatvės jausmas, neapykanta, skausmas, pasitikėjimas, kaltės jausmas, sielos ir kūno grožis, prieraišumas… Visi šie žodžiai skirti meilei.
Tikra meilė – panaši į gyvenimą, nes duota tik vieną kartą ir visam laikui, bet ne visiems žmonėms!
Meilė – tai stichija, kurią galima palyginti tik su mirtimi. Kai myli, esi pasiryžęs viskam ir tik mirtis gali sustabdyti… Meilė – kai du žmonės supranta vienas kitą be žodžių. Meilė – tai pats tyriausias ir maloniausias jausmas pasaulyje, o kartu labai sudėtingas ir dažnai nesuprantamas. Vien ištartas žodis „myliu“ iš mylimo žmogaus lūpų gali apversti gyvenimą aukštyn kojomis.
Mylimą žmogų daug lengviau prarasti nei jį susigrąžinti
Meilė – tai dviejų artimų sielų susiliejimas. Meilė – tai, kas padeda žmogui gyventi. Meilė mus pakeičia tiek iš vidaus, tiek išoriškai. Meilė – tai, ko neįmanoma apibūdinti vienu žodžiu. Meile galima išgydyti sunkiausias žaizdas ir ligas.
Meilė – tai gyvenimo prasmė ir tikslas, todėl vien dėl jos verta gyventi. Meilė – aukščiau visų kitų žmogaus jausmų ir emocijų. Meilė – tai ištikimybė, atsidavimas, švelnumas ir beprotiškas seksas. Meilė – tai vienintelė tikra žmogaus būsena. Meilė – tai toks sielos pojūtis, kai atrodo negali gyventi be mylimo žmogaus, jis tau reikalingas tarsi oras, kaip ir pats gyvenimas, kai trumpos išsiskyrimo akimirkos virsta amžinybe, o atsisveikinimas su juo reiškia gyvenimo pabaigą.
Jei atpažįstate šiuos išvardytus požymius, vadinasi, jūs radote patį didžiausią brangakmenį savo gyvenime. Todėl saugokite ir branginkite jį. Juk mylimą žmogų daug lengviau prarasti nei jį susigrąžinti. Niekada nepamirškite, kad likimas du kartus to paties neduoda.
Kai traukia žmogaus siela, atsiranda draugystė
Meilė – galinga jėga, nes ji pajėgia sugriauti du stipriausius dalykus, glūdinčius žmoguje: išdidumą ir ambicijas. Meilė – tai jausmas, kuris padeda išsivaduoti iš daugybės gyvenimo sunkumų ir skausmo. Meilė, kai jums nesvarbu, ką kiti sako: smerkia ar stebisi, nes esate tik jūs abu ir daugiau nieko.
Meilė – tarsi narkotikas. Iš pradžių – euforija, paskui skrajojantis lengvumas ir visiška palaima. O kitą dieną to norisi dar labiau. Iš pradžių galvoji apie mylimą žmogų dvi minutes ir tris valandas pamiršti, bet pamažėle patenki į visišką jo priklausomybę ir tada galvoji apie jį tris valandas ir pamiršti tik dvi minutes.
Meilė turi daugybę teigiamų bruožų, nes ji – kantri, ją galima įžeisti, įskaudinti, paniekinti, išduoti, atstumti, bet ji pasirengusi viską atleisti, pasitikėti, kentėti ir laukti… kas beatsitiktų…
Kai traukia žmogaus siela, atsiranda draugystė, kai traukia protas – pagarba ir autoritetas. Kai kūnas – atsiranda aistra ir geismas. Visi šie dalykai negali egzistuoti vienas be kito, kai yra meilė! Tai ir padeda atpažinti ją iš visų kitų jausmų, svarbiausia – aistros!
Tikra meilė įsitvirtina žmogaus širdyje ir nebepaleidžia
Meilė – tai didžiulis prieraišumo prie kito žmogaus jausmas. Kai to žmogaus nėra šalia, apninka liūdesys ir širdgėla, o kai kartu – didžiulė laimė. Meilė – tai nuolatinis adrenalinas.
Aš tave myliu… Kaip kartais neatsargiai mes svaidomės šiais žodžiais, neįsigilindami į jų tikrą reikšmę, nes neretai jie painiojami su aistra, susižavėjimu ar net įsimylėjimu! O juk tikra meilė labai retai sutinkama gyvenime. Tai kažkas daugiau… Skirtingai nei kiti jausmai, tikra meilė nepraeina, o įsitvirtina žmogaus širdyje ir nebepaleidžia. Todėl, kai išduodi, atstumi ar prarandi meilę, kančia, skausmas ir širdgėla gali lydėti iki gyvenimo pabaigos. Kai yra tikra meilė, neįmanoma įsimylėti kito žmogaus. Tikra meilė būna stipri ir abipusė. Todėl praradus ją, greičiausiai beliks tikėti ir laukti, kol Aukščiausiasis, matydamas jūsų nesibaigiančias kančias, pasigailės ir kada nors suves su tuo žmogumi.
Ji gali kiek aprimti, atslūgti, atsitraukti, bet neišnyksta
Meilė – kai pabundi nuo mylimo žmogaus švelnaus prisilietimo ir bučinio. Meilė – kai kantriai lauki smarkiai vėluojančio lėktuvo, kuriuo turi grįžti mylimas žmogus. Meilė – kai rašai mylimam žmogui šilumos ir gerumo kupinus laiškus, nors ir susitinki su juo kiekvieną dieną. Meilė – kai tiki vienas kitu. Meilė – tai dviejų sielų harmonija. Meilė – tai reiškia kurti ir tobulėti.
Tikra meilė dažniausiai nesibaigia laimingai, nes tikra meilė niekada nesibaigia. Ji gali retkarčiais kiek aprimti, atslūgti, atsitraukti, bet neišnyksta. Todėl tie, kurie sako, kad mane paliko mylimas žmogus, o aš sutikau geresnį – tai mėginimas apgauti save. Arba tai buvo netikra meilė. Paleisti mylimą žmogų – tai reiškia pasakyti: „Aš tave myliu.“ Meilė panaši į ugnį, nes niekada nežinote, ar ji jus šildys, ar sudegins.
Išsaugokite širdyje pačius gražiausius prisiminimus
Kai mes labai stipriai mylime, negalime rasti žodžių, norėdami išreikšti tai. Meile galima padaryti tuos dalykus, kurie iki tol buvo neįmanomi.
Meilė – tai laimė, skausmas, kančia, sielvartas, džiaugsmas. Meilė – nuostabiausias dalykas pasaulyje, todėl nepraraskite jos. Jei mylite žmogų, o jis – jus, pasistenkite tikėti juo ir nepavydėkite. Priešingai, džiaukitės, kad sugebate taip stipriai mylėti. Ir net jei atsitiktų taip, kad išsiskirtumėte, nepykite ant jo ir nenusivilkite, o išsaugokite širdyje pačius gražiausius prisiminimus ir svajones apie jį. Ir dėkokite Dievui ar Likimui, kad jums padovanojo tokią dovaną – patirti šį nuostabų jausmą. Juk didžiausia gyvenimo laimė – mylėti ir būti mylimam!
