Humoras mūsų gyvenime
| |

Humoras mūsų gyvenime

Psichologai, gydytojai, pedagogai ir kitų profesijų žmonės domisi, kaip humorą ir juoką panaudoti žmogaus labui. Teigiama, kad humoro jausmas yra būdingas dvasiškai stiprioms asmenybėms ir visada yra pagrįstas aukštais etiniais idealais. Humoro jausmas – tai talentas, kurį žmogui padovanojo pati gamta. Nėra rakto šiai paslapčiai išaiškinti. Dažnai humoro jausmas priklauso nuo sugebėjimo ir mokėjimo juoktis pačiam iš savęs, t. y. ne ypač rimtai žvelgti į save – ne taip rimtai, kad nebesuprastume humoro. Humoras – tai gyvenimo įprasminimas. Jis priverčia žmones manyti, kad jie lengvai galės įveikti gyvenimo sunkumus ir nesėkmes. Dar Aristotelio laikais buvo manoma, kad humoro jausmas apsaugo žmogų ir padeda jam tvirtai jaustis, net ir užpuolus negandoms. Aristotelis teigė, kad humoras – tai triumfo jausmas. Humoras yra galbūt žymiausias civilizacijos laimėjimas, lai reikšminga jėga, kuri atneša žmonėms džiaugsmą ir gerovę. Humoras kinta priklausomai nuo epochos, žmonių interesų. Įvairiose gyvenimo srityse humoro reikšmė didėja arba mažėja. Humoras ir juokas mokyklose per pamokas yra galinga jėga, kuri veikia tiek mokytojus, tiek mokinius, ir padeda sėkmingai dirbti bei mokytis.

Emocijos valdo mus
|

Emocijos valdo mus

Negalime įsivaizduoti mūsų gyvenimo be emocijų. Mes nuolat džiaugiamės, pykstame, ko nors bijome, jaučiame gėdą ir t.t. Ir visa tai, ką jaučiame, susiję su smegenų veikla. Kiekvienas, kuris yra patyręs stiprių emocijų, supranta, kad tai neįprasta sąmonės būsena. Emocijos mus valdo, jos turi lemiamą, reikšmę gyvenime: ką darome, pavyzdžiui, pykčiui užėjus, dažnai darome nesąmoningai, o paskui stebimės savo poelgiais. Skiriame 10 svarbiausių emocijų: intereso, džiaugsmo, nuostabos, kančios, pykčio, pasibjaurėjimo, neapykantos, baimės, gėdos, kaltės. Kaip matome, jų yra ir teigiamų, ir neigiamų. Tačiau ta pati emocija gali turėti skirtingą poveikį Žmogaus veiksmams. Tai priklauso nuo aplinkybių ir sąveikos su kitomis emocijomis. Emocija yra sudėtingas procesas. Įvairūs dirgikliai – tiek vidiniai, tiek išoriniai, – per pojūčius veikia nervų sistemą. Smegenyse signalai tampa suprantami – atsiranda emocija, kuri sukelia įvairius išgyvenimus, veikia suvokimą, mintis, jausmus, keičia veido išraišką. Veikia ir atgalinis ryšys: veidas -smegenys. Mimika, sukelta emocijos, gali slopinti ar stiprinti ją. Pavyzdžiui, supykus, jaučiant nerimą ar baimę, nusišypsokite ir pastebėsite, kaip neigiamos emocijos ims gesti. Prisiverskime dažniau šypsotis. Mūsų nuotaika bus geresnė, palengvės bendravimas su kitais žmonėmis. Veidas yra galingas stimuliatorius socialiniame gyvenime. Be mimikos emocijos gali būti išreiškiamos prisilietimu, kalba ir t.t. Kiekviena kultūra turi savo emocijų išraišką kaip socialines normas ar tabu sistemas.

Kokios spalvos tavo humoro jausmas?
| |

Kokios spalvos tavo humoro jausmas?

Dažnai girdžiu žmones sakant: jis turi gerą humoro jausmą arba: tas žmogus visai neturi humoro jausmo. Ką tai reiškia? Turbūt pastebėjote, kad žmonių humoro jausmas skiriasi – tai kas juokinga man, visai nebūtinai juokinga kitam ir atvirkščiai? Yra anekdotų, kurie juokingi daugeliui, bet yra tokių, kurie kai kam labai juokingi, o daugeliui – visai ne. Tai, kad egzistuoja skirtingos humoro ir humoro jausmo rūšys, patvirtina skirstymas įjuodą, baltą, sarkastišką, anglišką ir t.t. Jei baltas humoras suprantamas kone visiems (nors nebūtinai visada juokingas), tai su juodu reikia elgtis atsargiau, nes netinkamoje vietoje pasakytas toks juokelis gali pašiurpinti juodo humoro nemėgstančius žmones. Arba, kaip įprasta sakyti: juodo humoro nesuprantančius. Angliškas humoras – taip pat labai specifinis, lyg ir britiškai santūrus, bet be jokių tabu – gali šokiruoti konservatyviau nusiteikusius. Arba tiesiog – likti nesuprastas, jei nesate Londono pub‘e, apsuptas anglakalbių bendraminčių.

Humoro jausmas ir riba
| |

Humoro jausmas ir riba

Man prastai su humoro jausmu. Aš prisipažįstu. Man retai kada juokingi tie populiarūs juokai, banalūs pokštai (iš kurių visi krykštauja), retai sutinku mane prajuokinančių žmonių. Iki ašarų. Juokingiausi anekdotai man tie, kurių paprastai kompanijoj nepapasakosi. Reikia labai stipriai apsižvalgyti kas sėdi šalia. O kartais mintyse kyla absurdiška idėja ir galiu pati sau užsikrykštauti, kur besėdėčiau. Mano juokavimai dažnai pakimba ties riba, kai nežinai ar dabar žmogus nusijuoks, ar vožtels. Ir nors pati sau galiu ašaroti iš linksmumo, privaloma viską pabaigti posakiu: “juokauju”. Tai yra baisiausia, paaiškinti, kad čia buvo pokštas. Žinot, kai pasakai pokštą, o tada tarsteli, ei, čia buvo pokštas. Ir visi dirbtinai nusijuokia. Man labai juokinga būna, kai aš tampu bejėgė ir nebesugebu susitvarkyti su savimi. Kai man labai skauda, aš juokiuosi pro ašaras. Kai skauda kitaip, tik ironiškas žvilgsnis į save ir pasakymas: “o taip, dabar suskysk ir pabūk boba, kaip visos” padeda susiimti. Ir tas mano juokas labai gąsdina aplinkinius. Pamenu, kažkada mėginau nueiti iki poliklinikos, kuri yra per kiemą nuo mano namų. Ir sustojusi vidury kiemo, skambinau draugui, negalėdama nustoti juoktis sakiau, kad žinai, aš nebenueisiu. Nei pirmyn, nei atgal. Ir kas man buvo juokingiausia tuo metu, kad kiemas be gatvės. Tai net jei jis atlėktų metęs visus reikalus, turėčiau eiti toliau pati, nes niekas niekur nenuvežtų…

70 metų kartu pragyvenusios poros santuokos paslaptis – humoro jausmas
| |

70 metų kartu pragyvenusios poros santuokos paslaptis – humoro jausmas

Ed Stockey ir Virginia Kurzawski susitiko šokių aikštelėje, kai šiems buvo vos 18 metų. Tuo metu jaunuolis susitikinėjo su Virginios sesers drauge, tačiau likimas turėjo kitų planų. Nors vedyboms priešinosi merginos tėvas, tikinęs, jog santuoka ilgai nesitęs, viename iš Ilinojaus miestelių įsikūrę amerikiečiai šią savaitę švenčia 70 metų tuoktuvių jubiliejų. Pirmuosius trejus metus šie praleido atskirai – Ed tarnavo jūrų laivyno pajėgose, Virginia gyveno savo tėvų namuose. Galiausiai Harvey miestelyje šie įsigijo namą, kuriame gyvena iki šiol. Pora susilaukė keturių atžalų. Paralyžiuotas sūnus Phyllis gyvena kartu su tėvais, taip pat ir kitas sūnus Frank bei šio dukra Taylor. Duktė Ruth yra biologijos profesorė, sūnus Gregg – psichologas. Per pastaruosius septynis dešimtmečius pora patyrė ir nepriteklių, ir sveikatos sutrikimų, tačiau niekada net nemanė pasukti skirtingais keliais. Pasak jų, laimingos santuokos paslaptis – humoro jausmas ir gerai įrengtas pusrūsis.

Humoro jausmas – gero tono požymis
| |

Humoro jausmas – gero tono požymis

Ko dabar labiausiai žmogui trūksta? Nustebau išgirdęs – humoro jausmo. Nors geriau pasvarstęs pritariau, jog gal tai ir tiesa. Kaip būtų gerai, jei į pagrindinį planą grįžtų paprasti jausmai – draugystė, jautrumas ir humoro jausmas. Mums visiems to dabar labai reikia, nes gyvename žiauriame ir ciniškame pasaulyje. Iš dalies dėl stereotipų, kuriems visi paklūstame. Iš interneto gauname pernelyg daug informacijos, kurios patys negalime patikrinti. Teisti kitus mums tampa vis lengviau, užuot geriau supratus pasaulį, mūsų galvose įsigali vis didesnis chaosas. Blogiausia tai, kad technologijos išstumia tradicinius ryšius tarp žmonių. Jie tolsta nuo tikrojo artumo. O juk geriau vienas puodelis geros kavos nei visas tūkstantis neskanios. Humoro jausmas – gero tono ženklas. Reikalingas jis drauge su intelektu bei ironišku požiūriu į save, kad galėtum įsijausti į senstančių faunų ir satyrų būsenas. Mielos merginos, jeigu jūsų vaikinas jums padovanojo Valdo Karklelio kompaktinę plokštelę, greičiausiai jis ir yra Valdas Karklelis. Žiūriu televizijos laidą “Ekstrasensų mūšis”. Ekstrasensai spėja, kuris ligonis, kuris išsiskyręs, kuris nusikaltęs, kur kas nors paslėpta ir t. t. Rimtu veidu tauškia nesąmones. Laidos vedantysis, kiti dalyviai puikiausiai supranta, kad tai nesąmonės, bet įsitempę klausosi. O štai grupės “69 danguje” narei Nijolei Pareigytei savo patarimus dėl vestuvių LNK laidoje “Auksinė blykstė” pažėrė būrėja Vaiva Budraitytė, kuri patarė dainininkei ištekėti per metus, antraip kitos progos jai teks laukti neapibrėžtą laiką, kurį būrėja įvardijo labai abstrakčiai: “Labai ilgai.” Kitą dieną toje pačioje LNK studijoje vykusioje laidos, skirtos po Šaulių ženklu gimusioms įžymybėms, savo žodį Nijolei jau tarė astrologė Angelina Zalatorienė. Žvaigždžių rodomus ženklus lyg knygą skaitanti astrologė, priešingai nei būrėja Vaiva Budraitytė, neragino dainininkės ištekėti per artimiausius metus, bet ir negąsdino neapibrėžtu kitos vestuvių progos terminu. A. Zalatorienė buvo ypač konkreti ir N. Pareigytei kurti šeimą patarė sulaukus 31-erių metų, t. y. po šešerių metų. Ir viskas normalu, jei į visą tai žvelgi su ironija bei humoro jausmu.

Meilė (4 dalis)

Meilė (4 dalis)

Pasaulinė sveikatos organizacija net gi įtraukė meilę į ligų sąrašą ir davė jai atskirą numerį – F63.9. Meilės tyrinėtojai išanalizavo du su puse tūkstančių smegenų nuotraukų, gautų tiriant 17 koledžo studentų, kurie buvo įsimylėję prieš du mėnesius. Studentai žiūrėdavo savo meilės objektų nuotraukas, o tuo tarpu magnetinės tomografijos aparatas fotografuodavo jų smegenis. Minėtame tyrime kompiuterio pagalba sudarytame žemėlapyje smegenų gilumoje buvo matomi “karštieji taškai”. Toji sritis užpildyta ląstelėmis, kurios tiekia arba gauna dopaminą. “Meilė iššaukia galvos svaigimą, panašų į amfetamino toksinį poveikį, – tvirtina daktaras Maiklas Lebovičius iš Niujorko psichiatrijos instituto, – be to, ji turi autizmo bruožų”. Anksčiau minėtieji tyrinėtojai išanalizavo ir septyniolikos jaunuolių, kuriuos neseniai paliko jų antrosios pusės, smegenų nuotraukas. Jie pastebėjo, kad smegenų dalies, atsakingos už meilę, aktyvumas padidėjęs. Argi tai nėra mokslinis patvirtinimas to, kas jau seniai buvo rašoma eilėraščiuose ir romanuose: kai tave palieka – meilė sustiprėja. Mokslininkų gauti rezultatai padeda suprasti, kodėl meilė susijusi su tokiu dideliu skaičiumi emocijų.

Penkios emocijos.. ir ji – Tavo
| |

Penkios emocijos.. ir ji – Tavo

Norėdamas suvilioti merginą, turi joje sužadinti penkias emocijas… tai emocijos, kurios būtinos santykių pradžioje. Jeigu tu jos kūne gali sukelti šias penkias emocijas – ji bus tavo. Atsipalaidavimas. Tai pirma emocija, kurią tu turi sukelti jos kūne. Nesvarbu kaip ji jautėsi prieš tai… Dabar, kai tu prie jos priėjai, ji turi jaustis atisipalaidavusi būdama prie tavęs. Šypsokis, atlošk pečius atgal, laikyk akių kontaktą.. kalbėk ir judėk lėtai, sklandžiai. Tik tada, kai tu būsi atsipalaidavęs – atsipalaiduos ir ji. Jei būsi įsitempęs – ji niekada neatsipalaiduos. Merginos puikiai jaučia tai, ką tu jauti… Potraukis. Po to.. ir tik po to, kuomet ji yra atsipalaidavusi, turi joje sukelti potraukį.. susidomėjima tavimi. Būk dominuojantis, lyderis, savimi pasitikintis, seksualus, linksmas, idomus, spontaniškas ir nuotykingas. Šios savybės – tai patrauklios savybės, kurias merginos dievina.. Pasitikėjimas. Kai ji tavimi susidomi, turi siekti joje sukelti pasitikėjimo jausmą.. pasitikejimo tavimi. Šy jausmą gali sukurti būdamas dominuojantis, vedžiodamasis ją kurnors, priimdamas už ją sprendimus (pvz: išsirinkdamas kavinę į kurią eisite atsigerti kavos ir pan..), būdamas su ja kartu, nuoširdžiai bendraudamas su ja. Ji turi jausti, jog gali tavimi pasitikėti įvairiose situacijose. Komfortas. Nuo pat bendravimo pradžios tu turi kurti komfortą tavo prisilietimams.. ji turi jaustis patogiai, kuomet tu ją lieti ir ji liečia tavę.

Vaiko agresija: gera ir pikta
| |

Vaiko agresija: gera ir pikta

Dauguma žmonių yra tikri: būti agresyviam — blogai. O ir pats žodis „agresija” kažkoks dygus, negeranoriškas, atgrasus (jis, beje, kildinamas iš lotyniškojo agressio — „užpuolimas”). Bet psichologai mano, kad šis bruožas žmogui yra natūralus ir daugeliu atveju… naudingas. Prisiminkite, kaip charakterizuojamas pagrindinis vienos knygos personažas. „Jis artinosi prie tikslo nekreipdamas į nieką dėmesio, galėjo pakovoti dėl savęs ir apginti silpnesniuosius”. Iš karto matyti, kad prieš mus tikras žmogus: drąsus, atkaklus, ryžtingas. Tiesiog didvyris! Bet kiekvienas psichologas pasakytų, kad jis yra labai agresyvus. Tik ta agresija nukreipta taikiems tikslams, todėl aplinkiniams ir pačiam „agresoriui” tai tik į naudą. Tą patį galima pasakyti ir apie vaikišką įniršį. Sakysime, kad žaislų laužymas – nesąlygiškai agresyvus veiksmas. Bet paimtas atskirai jis dar nieko nereiškia. Labai galimas dalykas, kad prieš mus – jaunasis inžinierius, nusprendęs kelias valandas skirti technikos tyrinėjimams. Kad patenkintų savo smalsumą, jam būtina kažką išimti, išardyti, o kai ką ir sulaužyti. Mokslas, kaip žinoma, reikalauja aukų. Kitas reikalas, jei agresija įgyja griaunamąjį atspalvį (vaiko veidas piktas, jis barasi, šaukia, mušasi ir kt.), – tuomet tai jau tampa problema, kurią reikia spręsti. Visi mažųjų pikčiurnų tėvai kankindamiesi savęs klausia: na, kodėl jis toks? Kodėl negali kaip visi normalūs vaikai problemas išspręsti taikiai? Kodėl nuolat svaidosi žaislais?

Kaip suvaldyti vaikučių pyktį ir agresiją
| |

Kaip suvaldyti vaikučių pyktį ir agresiją

Dažnam tėveliui tenka susidurti su staiga pratrūkusiu vaiko pykčiu, kumščiukų daužymu ar net agresyviu mažųjų elgesiu. Kodėl taip atsitinka ir kaip reikėtų teisingai pasielgti tokioje situacijoje, Mamyčių klubui pasakoja psichologė Rasa Bieliauskaitė. Vaikučiai, kaip ir suaugusieji, turi pykčio emociją. Pasak psichologės dr. Rasos Bieliauskaitės, pyktis yra labai svarbus ir naudingas dalykas. Kuo? O gi jis apsaugo mūsų erdvę, poreikius, mūsų savigarbą. Vaikučiai (net ir naujagimiai) natūraliai jaučia pyktį, kai nepatenkinami jų poreikiai. Tačiau mokėdami pyktį jie dažnai nemoka to pykčio išreikšti tinkamu būdu. Visgi ne kiekvieną netinkamą mažylio elgesį jau galima traktuoti kaip pyktį ar agresiją. Pavyzdžiui, kalbant apie dvimečių agresiją, jie dar yra pažinimo stadijoje. Jis gali kasti kitam vaikui, nes pasaulį pažįsta per savo pojūčius. Žinoma, tėveliai ar darželio auklėtoja turi sustabdyti tokį vaikučio elgesį. „Dažna tėvelių klaida – tėvai per daug kalba ir moralizuoja, kad paaiškintų, tarkim, dvimečiui, kad taip daugiau nedarytų, nes kitam skauda ir pan. Tai beprasmis procesas, nes tokio amžiaus vaikutis dar to nesupranta“, – tikino „Namų darželio“ darželio vadovė Audronė Kancė. Kai vaiko elgesys tampa sąmoningesnis, kalbėtis ir paaiškinti jam galima gerokai daugiau. Tačiau ne mažiau svarbu paanalizuoti, kodėl jis taip elgiasi. Jau trimečio agresija būna sąmoningesnė.