Renkantis dietą būtina intuicija ir atsargumas
Ką ir kaip valgyti, kokios dietos griebtis, kaip pakeisti maisto racioną, kad be vargo išsivalytum organizmą – tokie ir panašūs klausimai pavasarį neduoda ramybės bemaž kiekvienai dailiosios lyties atstovei. Tačiau žinių šiomis temomis ieškojimas atveda į aklavietę: susiduriama su tokia gausybe prieštaringos informacijos, kad galų gale tenka pasikliauti savo protu.
Klaipėdietė Laima Stankienė – sveikuolė. Savo kailiu išbandžiusi ne vieną sveikatinimosi būdą, ji įsitikino: jokiu mokymu nereikia sekti aklai, o svarbiausia yra pajusti, ko iš tiesų reikia tavo organizmui.
Laimos interesų ratas labai platus: natūralioji, liaudies medicina, joga, radža joga, meditacija, astrologija, fitoterapija, Vydūno mokymas ir visa, kas netradiciška, kas nauja.
Įprato keltis penktą ryto
Vaikystėje Laima sirgdavo beveik ištisai – kankino lėtinio plaučių uždegimo paūmėjimai, sloga, angina, mažakraujystė. „Tėtis versdavo valgyti taip nemėgstamus riebius pusryčius, o sriubą visada „puošdavo” storas taukų sluoksnis. Mokiausi blogai, nes nemačiau jokios perspektyvos, viskas gyvenime buvo nemiela.
Penktoje klasėje į rankas pakliuvo knygutė apie saviįtaigą, kiek vėliau pusbrolis atsiuntė atšviestus jogos pratimų lapus. Susidomėjau, radau jose tai, kas man buvo aktualu. Kai kuriais patarimais pasinaudojau – ėmiau keltis anksti ryte, penktą valandą, ir, apsipylusi šaltu vandeniu, atlikinėti savarankiškai išmoktus pratimus. Gyvenimo būdas pakeitė mąstymą: atradau prasmę ir džiaugsmą, pradėjau geriau mokytis, prapuolė ligos. O tada išsiugdyti įpročiai išliko: iki šiol negaliu ilgai voliotis lovoje, išmokau gyventi visavertį gyvenimą ir būti laiminga”, – pasakojo Laima.
Skanu, pigu, sveika
Sveikai maitintis Laimai padeda pats gyvenimas – ji nesigundo brangiais, bet organizmui ne itin naudingais produktais, nes jų tiesiog neįperka. Todėl jos šeimos mitybos pagrindą sudaro birios įvairių grūdų košės, dar – sriubos, daržovės. Bet šie pateikalai nenusibosta, nes jie paskaninami vis kitais prieskoniais, kuriuos, kaip ir daržoves, darže užsiaugina pati. Jų turi pačių įvairiausių ir kasmet pasisėja naujų.
O košes, kurias šeima paprastai valgo pusryčiams, Laima verda mišrias – jos maistingesnės. Kai užverda vanduo – sudeda ryžius, vėl užvirus – grikius. Toliau palaipsniui pilamos vis smulkesnės kruopos. Košė verdama tik 10 min., po to uždengiama ir kelias minutes brinkinama. Ji būna biri ir skani.
Ir vandenį Laimos šeima geria natūralų – parsiveža iš šaltinio. Žolių arbatoms prisirenka pati ekologiškai švariose vietose.
Maistą derina
Svarbiausia mitybos taisyklė, – įsitikino Laima, – derinti maistą. Ji mėsos nevalgo nei su duona, nei bulvėmis, kaip to reikalauja gydytojo H. Šeltono surasti produktų derinimo principai. O jie, pasak Laimos, labai veiksmingi, pakeičia bet kurią dietą – jei žmonės jų laikytųsi tiksliai, kaip parašyta, pusė jų nebesirgtų.
„Ne kiekvienas žino, kad kopūstų nereikia valgyti su žuvim, nes jie trukdo organizmui pasisavinti jodą. Virti kopūstai kaip šluota išvalo žarnyną, tačiau maistinės vertės neturi – todėl ištisai juos valgant gali trūkti vitaminų”, – norintiesiems gyventi sveikai primena Laima.
Dieta pagal kraujo grupes, kurias sukūrė grupelė JAV mokslininkų, Laima pasitiki. Bet ir jos nepataria laikytis pažodžiui – koks maistas tau tinka, galima jausti intuityviai. Juk ne visi, pavyzdžiui, toleruoja bananus, nors jie gal ir tinka pagal kraujo grupę.
Vietoj kavos – morkos
Kavos Laima negeria – ji jai tiesiog neskani. Skaniau ir sveikiau – pagaminta iš morkų. O receptas paprastas: sutarkuoti morką burokine tarka ir padžiovinti orkaitėje. Šaukštelį džiovintų tarkių užplikyti stikline vandens. Pagal skonį – cukraus ar grietinėlės. Skanaus!
Dar vienas gėrimas, apie kurį moteris perskaitė protingoje knygoje ir kurio galia įsitikino pati. Rytais išsispausti nepilną stiklinę šviežių sulčių (tam tiks paprasčiausiai du apelsinai ar pora morkų). Į sultis įpilti šaukštą lecitino ir šaukštą aliejaus (geriausiai tiks sėmenų ar šaltai spaustas alyvų aliejus). Šis sotus gėrimas garantuos minčių skaidrumą, energijos antplūdį, apvalys kraujagysles. Verta pamėginti.
Nebeserga
„Sirgti man neleidžia tai, kad aš labai bijau gydytojų, – juokiasi pašnekovė. – Ir dantisto labai bijau, dėl to mano dantys yra sveiki.”
Sveikuolė įsitikinusi, jog sveikam būti galima išmokti. Tik nereikia pamiršti – kas tinka vienam, gali pakenkti kitam. Net maisto papildai ne visiems visi tinka. O ir žolelė per ilgai pavartota gali pakenkti.
Jos sveikatos pagrindas – tinkama mityba, judėjimas, vaikščiojimas pėstute, darbas sode, ir žinoma, gera nuotaika, kurią dar sustiprina jogos asanomis ar meditacija.
Išlikti sveikam padeda ir tai, kad ligai laiku užkertamas kelias. Tik pajutusi pirmuosius peršalimo požymius Laima išgeria stiklinę natūralaus raudono karšto vyno su prieskoniais ar tiesiog vištienos sultinio. To gana, kad ryte jau atsibustų sveika. Rimtesnes ligas ji įveikia trumpalaikiu badavimu.
Laima džiaugiasi, kad jai buvo lemta sutikti šviesių gydytojų, kurie patarė anginą ir apendicitą įveikti natūraliomis priemonėmis („kas Dievo duota – tas reikalinga”). „Pažįstu moterį, kuri net kraujo vėžį išsigydė dieta, be vaistų. Tą dietą ji paskui įrėmino ir pakabino ant sienos – nes ji išgelbėjo gyvybę”, – pasakoja Laima.
Populiarios dietos nepadeda
Laima, smalsumo vedama, išbandė daugybę visokių dietų, tačiau nė vienos nesilaikė taip ilgai, kaip būdavo nurodyta – pajusdavo jų šalutinį poveikį. Štai nuo vienos populiarios dietos jai užkietėjo viduriai, kita sutrikdė cukraus pusiausvyrą kraujuje.
„Dietos žurnaluose labai populiarios. Tačiau jei aklai jomis naudosies – gali pakenkti. Be to, pastebėjau, jog jose būna netikslumų ar neišbaigtumo – kas nors lieka nepaaiškinta, nepasakyta. Dietos reikia laikytis tik individualios, žinant, kas tau tinka, kas ne, atsižvelgiant į sveikatos būklę. O tai galima nustatyti tyrimais. Deja, tai daroma tik retoje įstaigoje, ir už didelius pinigus”, – pasakoja Laima.
„Ne visiems naudingos ir klizmos, organizmo valymas. Juk jei organizmas nėra užterštas, jei gerai jautiesi, kam tas valymasis? Vienam užtenka pakeisti maistą, o kitiems prireiks net badavimo su gydytojų priežiūra. Kita vertus – bet koks valymasis neteks prasmės, jei žmogus nebus pasiruošęs keistis, jei gyvens kaip anksčiau”, – kalba Laima.
Greitas svorio netekimas sukelia ligas
Ką apie sveiką mitybą mano specialistas? „Dietą galiu sudaryti, bet geriau jos nesilaikykit”, – pajuokavo Klaipėdos apskrities ligoninės gydytojas dietologas Povilas Dirgėla. Jei norima numesti svorio, – pataria jis, – geriau daugiau laiko praleisti gryname ore, judėti. Tačiau nepersistengti – aktyviai sportuojančiųjų organizme, pasirodo, daugėja laisvųjų radikalų. Štai kodėl tie, kurie pasiekę didelių sporto aukštumų, miršta anksti.
Jis pataria: niekada nebandykite jokios naujos dietos savarankiškai, nepasitarę su gydytoju ar bent jau šeimos nariais. „Laikytis dietos niekam nežinant nepatartina jau vien psichologiniu požiūriu. Jei yra bendradarbiavimas, rezultatas gali būti teigiamas”, – sakė dietologas. Apskritai prieš imantis kokios dietos ar keičiant mitybą dera įvertinti savo galimybes.
Pavojingas, ypač moterims, – sakė P. Dirgėla, – yra greitas svorio netekimas. Mat mokslininkai yra nustatę, jog šiuo atveju atsiranda 13 proc. tikimybė tulžies pūslėje susidaryti 2 -3 mm dydžio kristaliukams, iš kurių vėliau susidarys akmenys. Be to, tai gali sukelti osteoporozę – kaulų retėjimą.
„Jei norime atsikratyti svorio – atsikratykime jo pamažu. Optimalus tempas – per mėnesį 2 – 3 kg”, – pataria gydytojas.
Pasninkauti naudinga
Vieną dieną per savaitę P. Dirgėla pataria papasninkauti. Iškrovos dietų yra įvairių. Geriausiai tą dieną esą valgyti vien vaisius. Tai ne tik padės atrodyti gražiau, bet ir prisidės prie sveikatos ir emocinės būklės gerinimo.
O svorį sumažinti padeda maitinimosi higiena. Valgyti reikia lėtai, gerai sukramtant, jaučiant valgomo maisto skonį. Ir nekimškime visko, kas papuola po ranka: prikimšęs skrandį numaldysi alkio jausmą, tačiau ne viską organizmas bus pajėgus pasisavinti.
Dar vienas priesakas: geriau valgyti po mažiau, bet dažniau, nei retai ir daug. Pirmenybę, ypač senstant, teikime šarminiam maistui – daržovėms, kruopoms, pienui. Nepamiršti, kad 25 proc. raciono turi sudaryti nesočiosios riebiosios rūgštys, kurių gausu augaliniuose aliejuose ir jūrų žuvies taukuose, mažinančios organizme laisvųjų radikalų kiekį. Šių rūgščių trūkumas gali sukelti sunkias ligas – diabetą, stenokardiją, vėžį, depresiją. Beje, 3- 4 gramai šių rūgščių per dieną gali padėti ir numesti svorio.
Daugiau natūralaus maisto
Tačiau, sakė dietologas, klysta tie, kurie mano, jog maistas turi būti kuo įvairesnis. Maisto įvairovė, teigia jis, gerai tik jaunam organizmui, kai fermentinė sistema dar nėra galutinai subrendusi ir įvairus maistas padės atsirasti naujiems fermentiniams atitikmenims. „Fermentai vystosi, plėtojasi. Pavyzdžiui, jei vaikystėje nesi gavęs pieno, organizmas jo vėliau netoleruos, nes fermentas laktazė, virškinantis pieną, nuslopinamas. Viskas, ką valgom, turi atitikti fermentinį organizmo spektrą. Neįprastas maistas sąlygoja virškinimo sutrikimus. Kuo rafinuotesnis maistas – tuo jis imuninei sistemai mažiau pažįstamas.”
Tačiau gydytojas pripažino, jog valgyti galima daug ką, bet su saiku ir atsargiai. Ir – kuo daugiau natūralių, savo užsiaugintų ar bent pagamintų produktų. Mat kuo rafinuotesnis maistas – tuo jis organizmo imuninei sistemai mažiau pažįstamas.
