Prezidentas Valdas Adamkus nusprendė dalyvauti neeiliniuose Prezidento rinkimuose siekdamas atkurti Rolando Pakso sugriautą valstybės prestižą, sutaikyti suskaldytą visuomenę. „Sieksiu, kad Lietuvoje visiems būtų gera gyventi, kad mūsų valstybė būtų gerbiama pasaulyje“, – sakė V.Adamkus, apsilankęs „Valstiečių laikraščio“ redakcijoje. Jis pasidžiaugė, kad pagaliau Seimas priėmė įstatymą, draudžiantį apkaltos būdu nušalintam prezidentui 5 metus balotiruotis į prezidentus.

Pamynęs dorovės principus, negali vėl veržtis į postą

„Seimas patvirtino demokratinio kelio principus. Tai natūralus, Lietuvos žmonių laukiamas sprendimas. Tikriausiai tą sprendimą R.Paksas skųs, ir Konstitucinis Teismas dar turės patikrinti, ar draudimas po apkaltos siekti to paties posto atitinka Konstituciją“, – sakė V.Adamkus. Jis pabrėžė, kad ne visi draudimai surašyti ir kitų šalių konstitucijose. Bet demokratiniame pasaulyje neįsivaizduojama, kaip gali per apkaltą nušalintas asmuo, kuriam, beje, jau pateikti ir įtarimai baudžiamojoje byloje (dėl valstybės paslapties išdavimo) vėl veržtis į tą patį postą.

„Tai moralės klausimas. Vakarų valstybėse šitaip pamynęs dorovės vertybes, neturintis jokio moralinio autoriteto žmogus bijo visuomenės nuomonės. Juk Prezidentas turi būti tautai pavyzdys, kuriuo ji galėtų pasitikėti. Toks įžūlus kaip R.Pakso elgesys – negirdėtas pasaulyje. Užtenka kartais net menkiausio prasižengimo, ir pareigūnas, gerbdamas piliečius ir valstybę, pats pasitraukia, užleisdamas vietą kitiems“, – sakė V.Adamkus.

ES paramą privalome paimti

Susitikime su „Valstiečių laikraščio“ žurnalistais V.Adamkus sakė, kad didžiausias rūpestis dabar – kaip paimti Europos Sąjungos (ES) paramą. Tai, kad Susisiekimo, Aplinkos ministerijos vėluoja pateikti projektus ir kyla rizika Lietuvai netekti šimtų milijonų – didžiulis skandalas. V.Adamkus įsitikinęs, kad jis sugebėtų kontroliuoti pareigūnų darbą ir pareikalauti atsakomybės. Jis atkreipė dėmesį ir į Žemės ūkio ministerijos darbą. Ji atsakinga už tai, kad tik 10 proc. žemdirbių deklaravo pasėlių plotus. Iki birželio 1 d. nesuspėjusieji jų deklaruoti negaus tiesioginių išmokų.

„Šalčininkuose kalbėjausi su ūkininkais. Žemės ten blogos, žmonės nusiminę, jie mano, kad negalės pasinaudoti ta parama, kuri išsiderėta iš ES. Žmonės kaltina Vilnių, ministeriją, kad nepadėjo parengti planų, nekonsultavo. Savivaldybė nesugeba jiems padėti. O laiko beveik nebeliko. Reikia visoms institucijoms sukrusti, važiuoti į kaimą ir padėti žmonėms užpildyti deklaracijas“, – kalbėjo V.Adamkus.

Jis prisiminė, kaip viename susitikime moteris sakė: „Aš turiu tris vaikus, gaunu 300 Lt. Batų vaikams negaliu nupirkti“. „Ką aš turiu atsakyti šitaip vargstantiems žmonėms? Meluoti kaip R.Paksas aš negaliu. Galiu tik pažadėti pagalbą paimant ES paramą, galiu patikinti, kad dabar visi, norintys dirbti, galės užsidirbti“, – aiškino V.Adamkus.

„Imperatoriaus“ ambicijos

V.Adamkus nuėjo apžiūrėti namo, kurį, jam išsikrausčius, R.Paksas įsirengė savo rezidencijai. „Širdį skauda nuo to, ką ten pamačiau, – pasakojo V.Adamkus. – Išdraskė tą namą. Susižvalgėme su Alma, negalėjome patikėti. R.Pakso sūnui, 9 metų Mindaugėliui, antrame aukšte įrengė kabinetą su kompiuteriais, karnizais lubose, šalia – atskiri vonios kambariai. Apstatė vos ne kaip imperatoriaus rūmuose. Atskiras kambarys skirtas R.Paksui televizorių žiūrėti. O ten jam kėdė – 7 tūkst. Lt kainuojanti. Šilko, odos inkrustacija. Net Amerikos milijonierius nesiryžtų pirkti sau tokios kėdės“.

Pasak V.Adamkaus, tas namas buvo tinkamas gyventi ir jiems išsikėlus. „Gal reikėjo sienas perdažyti (per 5 metus gal nubluko) ir perlakuoti grindis. O ką R.Paksas padarė – pusę milijono mokesčių mokėtojų pinigų sukišo – griovė sienas, lupo parketą“, – sielojosi V.Adamkus.

Prezidentūros kancleris Andrius Meškauskas neleido V. Adamkui kraustantis pasiimti nei knygų lentynų, nei rašomojo stalo. Dabar tos lentynos išluptos, sandėlyje guli. Stalas irgi.

Laima Paksienė žiniasklaidai pasakojo, neva 200 tūkst. Lt itališkiems baldams reikėję todėl, kad Adamkai visus baldus išsivežė.

„Betgi, mūsų nuosavybė buvo tie baldai, patys už savo pinigus juos buvome nusipirkę. Net šaukšteliai buvo mūsų“, – sakė V.Adamkus.

Jis prisiminė, kad jo kadencijos metu prezidentūra labai taupiai naudojo lėšas. Ordinų, medalių įteikimo ceremonijai pakviesdavo lietuvaites tautiniais drabužiais. Už dalyvavimą joms dėžutę saldainių dovanodavo.

„Būdavo, deramės, nedarykit sumuštinukų, per brangu, dėl raštvedybos popieriaus sekretorėms vėją pakėlėme, kad neeikvotų.“

O R.Paksas prie durų išrikiuodavo kariškius, samdydavo orkestrą. „Stovi kariai, trimitai sugaudžia, atsidaro durys, visi atsistoja. Įeina R.Paksas kaip koks imperatorius. Aš išsižiojęs žiūrėjau, kas čia darosi“, – pasakojo savo įspūdžius V.Adamkus. Jis priminė, kad Amerikoje panašiai save garbino prezidentas Ričardas Niksonas, kurio karjera baigėsi panašiai kaip R.Pakso. Tik jis dar turėjo tiek moralės, kad pats atsistatydino.

Prezidentas turi mokėti užsienio kalbų

V.Adamkus patvirtino, kad, nemokėdamas užsienio kalbų, Prezidentas negali tinkamai atstovauti šaliai. ES viršūnių pasitarime, kai iškilo Ignalinos atominės elektrinės klausimas, Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas pareiškė: „Viskas nuspręsta, uždarome“.

V.Adamkus tuoj pat reagavo: „Palaukite, jokio nutarimo nėra. Lietuva nieko neįsipareigojusi. Mūsų jėgainė saugesnė už aplink veikiančias. Mes tos jėgainės neuždarysime be ES įsipareigojimų. Ir neužteks tik žodžiu įsipareigoti“. V.Adamkus prisimena, kad po jo kalbos įvyko lūžis. Visų valstybių vadovai pritarė, kad reikia tartis atvirai. Net ir Širakas pripažino: darom sprendimus, nežinodami tikros padėties.

„O galėjau tą momentą ir praleisti, jei būčiau nemokėjęs užsienio kalbos, – sako V.Adamkus. – Kol pasišaukčiau vertėją, jau nebereikėtų kalbėti“.

V.Adamkus pilietybės nepardavinėjo

Dabar V.Adamkui daugiausia priekaištų tenka išgirsti dėl amžiaus. Tačiau sulaukęs 77 metų jis puikiai jaučiasi, plaukioja, važinėja dviračiu. Net neprašomas įteikė Vyriausiajai rinkimų komisijai pažymą apie gerą sveikatą. „Valstiečių laikraščio“ vyriausiasis redaktorius Jonas Švoba susitikime pastebėjo: „Prisimenu garsaus rusų lakūno Vladimiro Kokinakio vienoje televizijos laidoje mestą frazę: „Ne visada žmogaus amžius pasu matuojamas“. O V.Adamkus pridūrė, kad jam pavyzdys – Konradas Adenaueris, kuris, atlaikęs nacistinį konclagerį, 84 metų amžiaus buvo puikus Vokietijos kancleris.

Priminėme V.Adamkui dar vieną priekaištą. R.Paksas, neteisėtai suteikęs pilietybę J.Borisovui, atkerta, kad V.Adamkus išdalijo Lietuvos pilietybę šimtams žmonių. V.Adamkus sutiko, kad pilietybė lig šiol buvo per daug laisvai dalijama, ir džiaugėsi, kad dabar Konstitucinis Teismas išaiškino jos suteikimo tvarką.

Tačiau V.Adamkus išimties tvarka Lietuvos pilietybę suteikė Suvalkų, Punsko, Baltarusijos lietuviams. Todėl ir susidarė apie 800 asmenų, gavusių pilietybę iš V.Adamkaus rankų. Tačiau V.Adamkus niekad pilietybės nepardavinėjo, nesuteikė jos už pinigus. Todėl net neįmanoma lyginti su R.Pakso veiksmais, kai jis suteikė J.Borisovui pilietybę atsilygindamas už finansinę paramą.

„Už milijoną, duotą rinkimams, aš pilietybės niekad ir niekam nesuteikiau“, – sakė V.Adamkus.

Views All Time
Views All Time
1260
Views Today
Views Today
1
0 0