Partijų demokratiškumas - valstybės demokratiškumo rodiklis

Ko gero, sunku būtų vienareikšmiškai pasakyti – kur čia šaknis ir pagrindas, o kur tik atspindys, tačiau sąsaja tarp valstybės ir partijų demokratiškumo – neabejotina. Greičiausiai, abipusė sąsaja. Juk partijos formuoja parlamentinę politiką, tiesiogiai nulemdamos ar bent įtakodamos valstybinio masto procesus, tačiau kita vertus – partija pati savyje yra valstybės mini modelis, tam tikra prasme netgi pamėgdžiojantis valstybę. Todėl, ypač parlamentinėje santvarkoje (o tokia pagal šiandieninį galių pasiskirstymą tarp institucijų, praktiškai, veikia ir Lietuvoje), galima pastebėti dėsnį: kokios partijos, tokia ir valstybė, ir atvirkščiai. Šis principas galioja tiek kompetencijos, tiek vidaus ir tarpusavio santykių, tiek ir demokratijos atžvilgiais. Demokratijos lygį parodo laisvė ir pagarba opozicijai. Kitas atvejis, kai opozicija nesiformuoja todėl, kad visus tenkina esama padėtis, tačiau kolei kas tokia tikimybė gali būti svarstoma vien teoriniame lygmenyje. O kuomet opozicijai tiesiog draudžiama arba trukdoma reikštis, tai jau – neabejotina diktatūra. Pastaroji gali formuotis dėl skirtingų priežasčių: vienu atveju, diktatūros pagrindu gali tapti idėja, kitu atveju – interesai. Jeigu pirmąjį atvejį dar galima dalinai pateisinti (žinoma – ne iš demokratinės perspektyvos), tai pastarasis atvejis žymi visišką tokio režimo cinizmą. Ir būtent šis atvejis vyrauja nūdienos Lietuvoje. Vidinės diktatūros apraiškas – cenzūrą ir sankcijas opozicijai, alternatyvios nuomonės ir laisvos diskusijos gniaužimą, viešumo ir kritikos baimę – galima pastebėti beveik visose šiandieninėse mūsų partijose: nuo marginalių iki pačių įtakingiausių, nuo populistinių iki klasikinių, nuo personalinių ir charizmatinių iki tokių, kurios kūrėsi ideologiniais pagrindais.

Nugalėti vergą savyje

Peržengėme ir kalendorinio, ir astronominio pavasario ribas, o tikrojo pavasario kaip nėra, taip nėra. Į vasaros laiką įžengęs šios savaitės pirmadienio rytas labiau priminė gruodžio pradžią nei kovo pabaigą. Žvarbu ir kūnui, ir sielai, nes užsitęsęs šiųmetis pavasaris labai jau primena per šešiolika metų iš Lietuvos dar niekaip nepasitraukiantį komunistinės nomenklatūrinės valdininkijos įšalą. Žiniasklaidos erdvėje šiuo metu sklandantys ir piliečius valdininkų įžūlumu šiurpinantys Turniškių bei Seimo kanceliarijos skandalai dar kartą parodė, koks nepaskandinamas yra iš sovietmečio į nepriklausomos Lietuvos valstybės valdymo struktūras perplaukęs povandeninis nomenklatūrinės valdininkijos laivas. Jo korpusas apkaišytas skambiais žodžiais apie valdininkų virsmą tarnautojais (reikėtų manyti, privalančiais tarnauti tautai), tačiau vidinė šio monstro esmė — nė kiek nepasikeitusi. Akivaizdu, kad piliečiai, per rinkimus turintys galimybę pakeisti šalį valdančių partijų mozaiką, neturi beveik jokių priemonių žaboti valdininkų savivalę. Todėl šio valdininkijos aštuonkojo lipnūs čiuptuvai ir laiko apraizgę Seimo kanceliariją, ministerijas, apskričių administracijas, savivaldybes. Valdančiosios partijos keičiasi, nesikeičia tik klanų ryšiais susijusi valdininkijos klasė. Tiesa, norintiems priklausyti šiai klasei veikėjams retkarčiais tenka perskristi iš partijos į partiją, vienur prisidirbus, sėkmingai persėsti į kitą, gal kiek žemesnę, valdišką kėdę.

Religija, moralė, politika

Šiuolaikinėje visuomenėje – madingas indiferentiškumas ar netgi nihilizmas visose įpareigojančiose viešojo ir asmeninio gyvenimo srityse: politikoje, religijoje, moralėje. Pagrindinis dėmesys koncentruojamas į materialinius dalykus – ekonomiką, ir šiek tiek – į kultūrą, tiktai grynai hedonistiniame lygyje: kiek tai teikia pasitenkinimo esamu momentu. O koks turėtų būti santykis tarp pačios politikos, religijos ir moralės? Istorija liudija, kad religija dažnu atveju yra moralės sargas: visa reginčio ir visagalio Dievo buvimas ir atsakomybė prieš jį – stipriai veikia tikinčiojo elgesį ir jo motyvacijas. Kai kurie sekuliarūs režimai t.p.bandė įvesti griežtas moralės normas (nors ir stipriai pakoreguodami, pritempdami jas prie politinių tikslų), tačiau pasiekė tik viešosios, o ne privačiosios, etikos: įsivyravo požiūris – daryk ką nori, kad tiktai niekas nematytų! Tokios nuostatos – sunkiau įmanomos giliai religingoje visuomenėje, kur visuose savo darbuose žmogus regi save stebinčią aukštesnę jėgą. Tačiau tam tikrais atvejais religija iš moralės sargo virsta jos pakaitalu. Nepasižymintys moraliniais ar intelektualiniais privalumais žmonės dažnai savo menkystę pridengia susikurta verte, ir vienas patogiausių modelių tokiu atveju – religija. Nesvarbu, kad esi kvailas ir nedoras, užtat esi Dievo vaikas, išpažįstantis tikrąjį tikėjimą ir jau vien tuo – geresnis už netikintįjį ar kitatikį, nepaisant jo moralinio ar intelektualinio pranašumo – galvoja toks tikintysis. Tokiems nereikia nei mokytis, nei mąstyti: jiems viską pasakantis Dievas. Nereikia ir morališkai tobulėti: visas nuodėmes padengianti Dievo malonė ir uolus tikėjimas. Dar daugiau: savas teisumas – tiktai trukdantis Dievo malonei (esama ir tokių religinių mokymų).

Kas sukūrė V.Uspaskichą?

Kas sukūrė V.Uspaskichą?

Vis dėlto, valstybiniu mastu pirmąja populizmo banga derėtų laikyti A.Paulausko Naująją sąjungą su jos šūkiu “Nusipelnėme gyventi geriau!” Ši partija savo valstybinio masto sėkmės 2000 m. Seimo rinkimuose pasiekė t.p. ne be V.Uspaskicho paramos – nors šiandien apie tai kalbėti nemėgstama. Triuškinančiai pralaimėjęs 2002 m. Prezidento rinkimus ir tapęs vienu pagrindinių savo buvusio bendražygio R.Pakso oponentų A.Paulauskas šiandien laikomas valstybininku – bene dėl šio vienintelio faktoriaus (oponavimo kitam, labiau nusisekusiam populistui), o vos 2000 m. savivaldybių rinkimams susibūrusi Naujoji sąjunga jau priskiriama prie tradicinių partijų – šitokių kuriozų nevengia ir kai kurie politologai, pvz. A.Navickas (Prezidentas Valdas Adamkus - misija įmanoma? // XXI amžius 2004 m. liepos 9 d., Nr. 16). Antrąja valstybinio masto populizmo banga galima laikyti R.Pakso iškilimą ir jo pergalę 2002 m. Prezidento rinkimuose. Tiesa, R.Paksas nors ir nestokojęs politinės eklektikos – kaip ir jo pirmtakas A.Paulauskas, vis dėlto parodė kiek daugiau principingumo: iškilęs kaip “antisisteminis” politikas R.Paksas, skirtingai nuo A.Paulausko nesistengė pritapti prie savo kritikuotosios sistemos, tačiau tęsė oponavimą jai tol, kol buvo pašalintas. Nekyla abejonių, jog būtent dėl savo politinio nenuoseklumo A.Paulauskas prarado savo buvusį, pagrinde – protestinį elektoratą ir dabar šliejasi prie A.Brazausko socialdemokratų tarsi prie gelbėjimosi rato.

Vyriausybės derybos dėl "Mažeikių naftos" artėja prie katastrofos

Pasirodė keletas pranešimų susijusių su "Jukos" bankrotu ir su juo susijusio "Mažeikių naftos" likimo. "Financial times" pakelbė, jog "Mažeikių nafta" greičiausiai atiteks Kremliaus valdomai "Rossneft". Taip pat žiniasklaidoje pasirodė A.M. Brazausko kaltinimai "Jukos" kompanijai dėl nesąžiningų derybų ir jų vilkinimo. Opozicijos lyderis Andrius Kubilius šią besiklostančią situaciją vertina kaip katastrofišką Vyriausybės pralaimėjimą: "A.M. Brazausko kaltinimai "Jukos" kompanijai rodo Premjerą patekus į aklavietę. Visi šie įvykiai akivaizdžiai demonstruoja, kad Vyriausybės derybinės pozicijos, kuriomis taip džiaugėsi A.M. Brazauskas, šioje situacijoje yra labai silpnos. "Mažeikių naftos" perėjimas į tiesiogiai Kremliaus valdomos "Rossneft" rankas Valstybės saugumo departamento yra įvardintas kaip grėsmė nacionaliniam saugumui. Tenka priminti, kad kai prieš keletą metų prasidėjo "Jukos " problemos, Tėvynės sąjunga siūlė nedelsiant imtis veiksmų ir išpirkti "Jukos" valdomas akcijas. Deja, A.M. Brazausko atsakymas buvo arogantiškai neigiamas. Jei iš tiesų "Rossneft" perims "Mažeikių naftą", tai reikš, kad Vyriausybės politika buvo neatsakinga ir klaidinga nuo pat proceso pradžios. Tokiu atveju A.M. Brazauskas turės prisiimti visą atsakomybę ir nedelsdamas atsistatydinti."

Tėvynės sąjungos frakcija inicijavo svarstymą Kazokiškių sąvartyno klausimais

Tėvynės sąjungos frakcija inicijavo svarstymą Kazokiškių sąvartyno klausimais. Susitikime dalyvavo Aplinkos ministerijos atstovai, bei įvairių sričių Kazokiškių bendruomenės specialistai. Po susitikimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Kazimieras Starkevičius, teigė, kad Tėvynės sąjungos frakcija teiks Seimui svarstyti rezoliuciją dėl Kazokiškių sąvartyno darbų sustabdymo, eigos bei techninių sąlygų peržiūrėjimo bei naujos vietos parinkimo. - Parenkant savartyno vietą bei patvirtinant detalųjį planą nebuvo derinama su Kazokiškių bendruomene. Sąvartynas statomas pagal pasenusį projektą, o tai reiškia, kad neatitiks naujausių technologijų, kurios taikomos Europos sąjungos šalyse, - argumentus, kodėl Kazokiškių savartyno darbai turėtų būti stabdomi, vardino Tėvynės sąjungos frakcijos narys K.Starkevičius. Kazokiškių bendruomenė kreipėsi į Jungtinių Tautų Orbuso konvencijos priežiūros komitetą dėl pažeidimų projektuojant Kazokiškių sąvartyną. Vienas iš argumentų - Kazokiškių sąvartyno techninis projektas nebuvo viešai teikiamas svarstyti visuomenei. Tai prištarauja Orbuso konvencijai. Kazokiškių bendruomenė taipogi kreipėsi į Europos Teisingumo Teismą ir tikisi, kad ginčas bus nagrinėjimas.

A. Zuokas sveikina STT pagaliau supratus, jog dėl Gariūnų turgavietės priimtas korupcinis sprendimas

Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas sveikina Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovą, kurio vadovaujama institucija pagaliau suprato ir įvertino tai, jog valstybinės svarbos objekto statuso suteikimas Gariūnų turgavietei buvo neskaidrus bei korupcinis veiksmas. "Vilniaus miesto Tarybos nariai dar praeitų metų liepą kreipėsi į STT ir daugelį kitų atsakingų institucijų su prašymu nuodugniai ištirti šį reikalą, o Seimo Antikorupcijos komisija neigiamai Vyriausybės sprendimą įvertino dar prieš tris mėnesius. Tai, kad STT pareigūnai Gariūnų turgavietės pripažinimą valstybinės svarbos objektu pagaliau įvertino kaip korupcinį veiksmą, ne tik patvirtina sostinės Savivaldybės tarybos narių nuomonę šiuo klausimu, bet ir teikia vilčių, kad STT pagaliau imsis tirti realius korupcinius veiksmus, o ne kurpti istorijas apie menamus nusikaltimus," - sako A. Zuokas. - "Turėdamas omenyje vakar dienos LR Prezidento Valdo Adamkaus metiniame pranešime išsakytas pastabas dėl vangių reakcijų į signalus apie korupciją aukščiausiuose šalies valdžios sluoksniuose, reikalausiu STT vadovo, kad tiksliai informuotų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narius ir mane asmeniškai apie tolesnę tyrimo dėl Gariūnų turgavietės eigą."

Elektroninė balsavimo sistema – galimybė susigrąžinti milijoną rinkėjų

Politinių Lietuvos valdymo jėgų pasiskirstymą lemti šiandien gali kiek daugiau nei 2,6 milijono balsavimo teisę turinčių šalies gyventojų. Dar maždaug milijoną pasaulyje gyvenančių lietuvių balsų leistų susigrąžinti nauja elektroninio balsavimo sistema. Lietuvos studentų sąjunga, atsižvelgdama į sparčiai didėjančius emigracijos mąstus ir siekdama, kad būtų sudarytos visos sąlygos visems Lietuvos piliečiams dalyvauti šalies politiniame gyvenime, kreipiasi į šalies Seimo frakcijas ragindama kuo greičiau inicijuoti atitinkamo įstatymo projekto rengimą. "Mes manome, kad Lietuvai jau laikas pasekti kitų pasaulio šalių sėkminga patirtimi suteikiant rinkėjams teisę balsuoti ne tik įprastais būdais – paštu ir ateinant į balsavimo apylinkes, bet ir nedelsiant pradėti kurti XXI amžiaus poreikius ir galimybes atitinkančią elektroninio balsavimo sistemą. Sutinkame, kad tradiciniai balsavimo būdai daugeliui yra priimtini ir patikimi, tačiau negalime iš valstybės gyvenimo eliminuoti tų žmonių, kurie, turėdami įveikti daugybę formalumų, atsisako savo pilietinių teisių", - teigia LSS prezidentas Jonas Okunis. Elektroninės balsavimo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas būtų itin svarbus veiksnys siekiant susigrąžinti ir sėkmingai plėtoti tiek užsienyje laikinai gyvenančių, tiek emigravusių lietuvių pilietinį aktyvumą.

Valdančioji dauguma eilinį kartą "pamiršo" tiesioginius mero rinkimus

Daug iš anksto žadanti, tačiau galiausiai pamirštanti savo pažadus valdančioji dauguma, atrodo ir vėl "pamiršo" tiesioginius merų rinkimus, nors apie juos nuolat primename ir mes, tą ragina daryti ir prezidentas Valdas Adamkus, pastebi opozicinės Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Algis Čaplikas. "Savivalda valdančiajai daugumai tapo patogia priedanga užsiimti viskuo, tik ne pažadų rinkėjams įgyvendinimu. Vienas iš tokių, atvirai ignoruojamų pažadų – suteikti konstitucinę galimybę gyventojams tiesiogiai formuoti vietos valdžią. Pastaruoju metu centrinė valdžia netgi priešingai, daro viską, kad būtų kuo labiau apkarpytos ir suvaržytos savivaldos teisės", - teigia A.Čaplikas. Opozicinės Liberalcentristų frakcijos seniūnas dar kartą ragina Seimo vadovybę liautis vilkinti ir kuo greičiau pradėti svarstyti atidėliojamas Konstitucijos pataisas, kurios įteisintų tiesioginius mero rinkimus. "Nuosekliai pasisakėme, pasisakome ir pasisakysime už savivaldos teisių didinimą bei prieš nepagrįstas centrinės valdžios pretenzijas iniciatyviems ir savarankiškiems vietinių bendruomenių lyderiams. Dar kartą patvirtiname, kad buvome, esame ir būsime už tiesioginius mero rinkimus.", - teigia Seimo Liberalų ir centro sąjungos seniūnas Algis Čaplikas.

Baltarusijoje protestavę jaunimo lyderiai - areštinėse

Baltarusijoje protestavę jaunimo lyderiai - areštinėse

Per 100 asmenų buvo sulaikyti Baltarusijos milicijos pareigūnų protesto prieš antidemokratiškus rinkimus Minske. Didžioji dalis sulaikytųjų – tikslingai milicininkų trenkamas aktyvus, proeuropietiškas jaunimas. Areštuotų opozicijos rėmėjų gretose buvo ir Taciana Khoma – Europos studentų sąjungos (ESIB) tarybos narė, 2005 – ųjų metų pabaigoje pašalinta iš Baltarusijos universiteto dėl aktyvios tarptautinės veiklos studentų teisių gynimo srityje. Įvykių dalyvių liudijimu, suėmimai vyko tikslingai – areštuojami aktyviausi jaunimo lyderiai, Baltarusijos studentų sąjungos nariai. Pranešama, kad oficialiai milicijai buvo įsakyta netrikdyti Spalio aikštėje vykusios taikios demonstracijos. Tačiau demonstrantų miniai pajudėjus, aktyviausi jų buvo sulaikyti. Sulaikymo metu naudotas smurtas. Pasak šaltinių, milicininkai vengė sulaikyti akcijos dalyvius įvykio vietoje – žmonės areštuoti gatvių skveruose keli šimtai metrų nuo aikštės. "Už laisvę ir demokratiją kovojantis jaunimas visais laikais buvo didelė jėga, todėl suimami tikslingai lyderiai, turintys daug pasekėjų. Prisiminę Lietuvių kelią į nepriklausomybę remiame ir drąsiname Baltarusių jaunuomenę dar aktyviau kovoti už tas teises ir laisves, kurias riboja Baltarusijos rėžimas", - įvykius kaimyninėje Baltarusijoje komentavo Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Jonas Okunis.

Liberalai demokratai kviečia KTU studentus nesitaikstyti su vadovybės savivale

Seimo Liberalų demokratų frakcija solidarizuojasi su Kauno Technologijos universiteto (KTU) studentais, protestuojančiais prieš jų akademinių ir pilietinių teisių paniekinimą. Renkant universiteto rektorių buvo paniekinti teisėti studentų reikalavimai atsižvelgti ir į jų nuomonę. Studentai, gindami savo teises, pagal galiojančius įstatymus kreipėsi į teismą. Nepakanti ir nepripažįstanti savo klaidos universiteto vadovybė ėmėsi susidorojimo su studentais veiksmų. Toks vadovybės elgesys kertasi su Europos universitetų tradicijomis ir vertybėmis, su Europos Sąjungos nuostatomis dėl studentų ir universitetų vadovybės bendradarbiavimo. Universiteto vadovybės veiksmai prieštarauja ir Didžiajai Europos universitetų Chartijai, kurią pasirašė KTU rektorius. Kviečiame studentus nesitaikstyti su universiteto vadovybės savivale, kuri yra universitete išsikerojusios feodalinės tvarkos bei korupcijos priedanga. Universiteto vadovybės represinis studentų atstovybės veiklos skaldymas, psichologinis smurtas prieš studijuojantį Lietuvos jaunimą yra viena iš "protų nutekėjimo" priežasčių. Reikalaujame, kad gėdingas ir studentų teises paminantis KTU vadovybės elgesys būtų deramai įvertintas ir pasmerktas.

Liberalcentristai: "Darbiečiai apsižiūrėjo, kad jų karalius nuogas"

Opozicinės Liberalų ir centro sąjungos frakcijos Seime nariai yra pasipiktinę, bet nenustebę dėl valdančiosios koalicijos sprendimo atsisakyti siekio įteisinti tiesioginius mero rinkimus 2007 metais. "Valdantieji aiškina neva nebespėsią priimti reikiamų Konstitucijos pataisų iki kitą pavasarį rengiamų savivaldos rinkimų. Niekam nė motais, kad apie šių pataisų reikalingumą koalicijos partneriai tuščiai plepa daugiau nei metus. Todėl dėsningas atrodo ir valdančiųjų parengto spektaklio "Tiesioginiai mero rinkimai", finalas. Nors Seimo pirmininko A. Paulausko lūpomis, paskelbta valdančiosios koalicijos išvada, kad po diskusijų apsispręsta, tik dėl to, kad tokių rinkimų reikia, jau nebeatrodo juokinga", – teigia LiCS frakcijos seniūnas Algis Čaplikas. Liberalcentristas yra įsitikinęs, kad sprendimą atidėti tiesioginių mero rinkimų įteisinimą lėmė valdančiosios daugumos, ir visų pirma, Darbo partijos pragmatizmas. "Tai klasikinė tragikomiška situacija. Taip ilgai visuomenei žadėję pasiūdinti karaliui naujus drabužius, "darbiečiai" galiausiai apsižiūrėjo, kad nepaisant jų pastangų karalius vis tiek liks nuogas.