Antanas Terleckas (Biografija)

Antanas Terleckas gimė 1928 m. vasario 9 d. Ignalinos rajone, Krivasalio kaime, mažažemio valstiečio šeimoje. Besimokydamas Linkmenų progimnazijoje, 1945 metais du mėnesius kalėjo Švenčionių kalėjime. Baigęs penkias klases, įstojo į Vilniaus prekybos technikumą. Baigęs technikumą, studijavo Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete. 1954 - 1957 metais dirbo SSRS valstybinio banko Lietuvos skyriuje kredito inspektoriumi, Vilniaus miesto valdybos viršininko pavaduotoju. Tuo pačiu metu mokėsi Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos instituto aspirantūroje. 1957 m. gruodžio 24 d. suimtas. Sibiro konclageriuose iškalėjo trejus metus. Sugrįžęs dirbo "Puntuko" gamykloje dispečeriu, vyr. ekonomistu, vyr. inžinieriumi. Nuo 1967 m. dirbo Vilniaus valgyklų treste. 1964 - 1969 metais Vilniaus universitete neakivaizdžiai studijavo istoriją. 1973 m. gegužės 24 d. vėl suimtas. Metus kalėjo Lukiškėse ir Vilniaus konclageryje. Sugrįžęs dirbo gaisrininku, durininku, darbininku. 1976 - 1977 metais buvo vienas iš pogrindinio leidinio "Laisvės šauklys" leidėjų. 1978 m. vasarą su bendraminčiais įkūrė Lietuvos laisvės lygą. 1979 m. vasarą kartu su LLL nariais leido nelegalų leidinį "Vytis". 1988 m. redagavo 7 -ąjį ir 8 - ąjį "Vyčio" numerius.

Mindaugas MURZA (biografija)

Mindaugas Murza gimė Lietuvoje, Šiaulių mieste, 1973 m. gruodžio 16 d. 1989 m. baigė Pabalių devynmetę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Šiaulių 100-ąją profesinę technikos mokyklą (ji vėliau pavadinta Šiaulių 1-ąja statybininkų mokykla), kurią baigė 1992 m. 1990 m. rugpjūčio mėnesį įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą, o 1990 m. rugsėjo mėnesį - į besikuriančią Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą (SKAT). 1992 m. liepos mėnesį baigė mokyklą ir pradėjo tarnybą etatiniu krašto apsaugos sistemos darbuotoju, ėjo kuopininko pareigas. Nuo 1993 m. rugpjūčio mėnesio iki 1993 m. spalio mėnesio mokėsi Lietuvos karo mokykloje. 1993 m. lapkričio mėnesį jam buvo suteiktas viršilos laipsnis. 1996-02-01 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 234 straipsnio 1-ąją dalį buvo nuteistas 18 mėnesių pataisos darbų, išskaitant iš uždarbio 15 proc. valstybei už 5,6 mm (mažo kalibro) šovinių laikymą. 1996-1998 m. dirbo A. Šimkaus individualioje įmonėje „Atžyma" pardavėju.

Rusijos prokurorai padės tirti Uspaskicho bylą

Generalinę prokuratūrą pasiekė gera žinia iš Rusijos: kaimyninės šalies generalinis prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos ir Rusijos tarpusavio bendradarbiavimo sutartimi, davė sutikimą Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorams Sergejui Takvareliui ir Rolandui Imbrasui Maskvoje atlikti tardymo veiksmus dėl buvusio parlamentaro, Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho diplomo. Pasak laikinojo generalinio prokuroro Vytauto Barkausko, prokurorų vizitas į Maskvą turėtų padėti atsakyti į jau porą mėnesių visuomenę kankinančias abejones dėl milijonieriaus išsilavinimo. "Prokurorai su kolegomis iš Maskvos galės apsilankyti Plechanovo akademijoje ir užduoti klausimus, pareikalauti papildomų dokumentų, - vakar LŽ sakė Barkauskas. - Jie į Rusiją turėtų išvažiuoti artimiausiu metu, kai tik prokuratūra gaus Rusijos generalinio prokuroro pasirašytą oficialų raštą". Generalinė prokuratūra neigia, kad taip rusai atsidėkojo Lietuvai už jiems išduotą "Jukos" bankininką Igorį Babenką.

52 proc. gyventojų mano, kad A.Zuokas turėtų atsistatydinti

Kiek daugiau nei pusė - 52 proc. - Lietuvos gyventojų mano, kad Artūras Zuokas po Prezidento Valdo Adamkaus paraginimo turėtų atsistatydinti iš Vilniaus mero pareigų, rodo "Baltijos tyrimų" rugpjūčio 17-23 dienomis atlikta viešosios nuomonės apklausa. Palyginti su vertinimais prieš du mėnesius, taip manančių sumažėjo 9 procentiniais punktais. Kiek daugiau nei dešimtadalis - 12 proc. - apklausos dalyvių teigė, kad A. Zuokas neturėtų pasitraukti iš mero pareigų. Daugiau nei trečdalis apklaustųjų neturėjo tvirtos nuomonės šiuo klausimu - 24 proc. atsakė, kad jiems tai nerūpi. Prieš du mėnesius taip atsakiusių buvo 5 procentiniais punktais mažiau. Rugpjūtį 12 proc. respondentų visai neatsakė į šį klausimą. Kad A. Zuokas turėtų atsistatydinti iš Vilniaus mero pareigų, labiausiai įsitikinę Naujosios sąjungos (socialliberalų) rėmėjai - 68 proc. bei Liberalų demokratų partijos rinkėjai - 63 proc. Tam pritarė ir didesnė dalis Tėvynės sąjungos - 60 proc., Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjungos - 56 proc., Darbo partijos - 53 proc. bei Lietuvos socialdemokratų partijos - 51 proc. rinkėjų.

Savivaldybės pareigūno namuose - nelegalus darbas

Daugiau nei dvejus metus Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Valdo Klimantavičiaus namuose nelegaliai dirbusi Jelena Iliuk savo teises dabar bando apginti oficialiai. Valdo ir Giedros Klimantavičių namuose Iliuk, jos teigimu, atdirbinėja 8 tūkst. litų skolą. Tokios sumos aukšto Vilniaus pareigūno šeima pareikalavo už neva Iliuk pavogtus papuošalus. Manydama, kad skolą jau atidirbo, moteris prieš kurį laiką paprašė Klimantavičių pasirašyti tai patvirtinantį raštą. Tačiau Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus šeima to daryti neskuba. Teisininkas Saulius Vaišnoras, į kurį, ieškodama pagalbos, kreipėsi Iliuk, įsitikinęs, kad moterimi buvo pasinaudota.

V.Uspaskichui - nauji nemalonumai dėl dokumentų

Po skandalų supainiojus privačius ir valstybinius interesus ir dėl galimo aukštosios mokyklos diplomo suklastojimo priverstas atsistatydinti iš Seimo narių ir ūkio ministro posto Viktoras Uspaskichas vėl pakliuvo į dviprasmę situaciją - kirsdamas valstybinę Lietuvos sieną, pateikė negaliojantį diplomatinį pasą. Kaip "Ekstrai" teigė Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktorius Petras Anusas, V.Uspaskichui išduotas diplomatinis pasas buvo panaikintas vos Darbo partijos įkūrėjas bei vedlys atsisakė einamų pareigų. Apie tai buvo pranešta Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT). Pasak P.Anuso, įstatymas numato, jog tokiu atveju diplomatinę neliečiamybę įrodantis dokumentas turi būti grąžinamas jį išdavusiai institucijai, tačiau bėda, jog nenumatyta procedūra, kokiu būdu, asmeniui paso negrąžinus, jį būtų galima išsireikalauti. "Vienintelis būdas, kaip užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui - pasą paskelbti negaliojančiu ir apie tai pranešti pasieniečiams", - guodėsi P.Anusas, tvirtindamas, jog negaliojantį dokumentą turintis asmuo juo apgaulingai gali pasinaudoti bet kurioje užsienio valstybėje.

V.Adamkus išimties tvarka suteikė pilietybę 2 asmenims

Prezidentas Valdas Adamkus pirmadienį nusprendė išimties tvarka Lietuvos Respublikos pilietybes suteikti pabėgėliui iš Afganistano ir JAV pilietei. Kaip pranešė Prezidento spaudos tarnyba, V.Adamkus pirmadienį dalyvavo Pilietybės komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomas 31 asmens prašymas dėl pilietybės suteikimo išimties tvarka. Pilietybės komisija pasiūlė Prezidentui išimties tvarka suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę dviem asmenims. Atsižvelgdamas į pareiškėjų nuopelnus šaliai, jų ryšius su Lietuva bei integraciją į visuomenę, valstybės vadovas nutarė išimties tvarka suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pabėgėliui iš Afganistano Mohammadui Mirvais Anvari, kuris turi leidimą gyventi Lietuvoje ir čia sukūręs šeimą. Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka suteikta ir dešimtmetį labdaringa veikla Lietuvoje užsiimančiai JAV pilietei Barbarai Clow. Pagal Pilietybės įstatymą Prezidentas Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka gali suteikti nusipelniusiems šaliai užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės.

Niekas nepatikėjo V. Uspaskicho „įrodymais“

Valdančiosios Darbo partijos lyderio Viktoro Uspaskicho televizijos eteryje demonstruotais aukštojo mokslo „įrodymais“ nepatikėjo nei koalicijos partneriai, nei opozicija. „V. Uspaskichas kreipėsi ne tuo adresu. Ar aukštasis mokslas baigtas, nustato Studijų kokybės vertinimo centras. Reikėjo ten diplomą nunešti, nors gal ir nereikėjo – kiek žinau, pats centras kreipėsi dėl diplomo į Plechanovo akademiją, deja, atsakymo dar nesulaukė“, – komentuodamas V. Uspaskicho kreipimąsi į tautą sakė valdančiosios Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas. „Kaip Česlovas Juršėnas ir sakė, V. Uspaskicho kreipimasis daugiau primena viešuosius ryšius ir rinkiminę kampaniją“, – tęsė Seimo socialdemokratų vadas. Darbo partijos lyderis, ketvirtadienį trijų televizijų eteryje demonstravęs, kaip pats teigia, Maskvos Plechanovo akademijos išduoto diplomo dublikatą, neįtikino ir valdančiosios Valstiečių ir Naujosios demokratijos frakcijos seniūnės Aldonos Staponkienės.

V. Uspaskichas bijojo ekspertizės

Darbo partijos pirmininko Viktoro Uspaskicho sprendimą gauti aukštojo mokslo diplomo dublikatą nulėmė ne G. Plechanovo akademijos dokumentuose įsivėlusi korektūros klaida, o ekspertizės baimė. Tuo įsitikinęs Seimo opozicinės Tėvynės frakcijos seniūnės pavaduotojas Jurgis Razma. „V. Uspaskicho konsultantai galėjo sukurti ir geresnę diplomo „legendą“, – teigiama penktadienį išplatintame Tėvynės sąjungos spaudos tarnybos pranešime. Ketvirtadienį LNK „Žinių“ studijoje V. Uspaskichas pareiškė, esą painiavą dėl jo diplomo sukėlė korektūros klaida. Mat ranka rusiškai rašant jo pavardę raidė „p“ atrodo panašiai kaip „n“. Pasak politiko, daugelyje aukštosios mokyklos dokumentų jis „tapo“ V. Usnaskichu. Todėl esą akademija negalėjo patvirtinti, kad jo pavardė buvo studentų sąrašuose. Darbo partijos vadovas tikino, kad dėl šio nesusipratimo jis turėjo problemų stodamas į magistrantūros studijas Kauno technologijos universitete (KTU).

K. Prunskienė džiaugiasi, kad diplomatinis paštas yra saugus

Valstybės saugumo departamentui (VSD) nustačius, kad žemės ūkio ministrei Kazimirai Prunskienei adresuotas siuntinys į Lietuvą pateko ne diplomatiniu paštu, ministrė džiaugiasi, jog Lietuvos diplomatinis paštas pripažįstamas esant saugus. Tai, jos nuomone, svarbu ne tik šią funkciją vykdančioms ir jo saugumą užtikrinančioms institucijoms, bet ir visiems Lietuvos piliečiams. Tokią ministrės poziciją, išdėstytą žemės ūkio ministrės atstovo spaudai pranešime, nulėmė ir Prezidento Valdo Adamkaus ankstesnis patikinimas, kad diplomatinis paštas yra saugus. "Ministrė, kaip ir daugelis situaciją dėl jai siųsto siuntinio aptarinėjusių politikų ir piliečių abejoja, ar per diplomatinius kanalus gali būti persiuntinėjami laiškai bei siuntiniai, jeigu jie nėra priskirtini diplomatiniam paštui. Šis klausimas juo labiau tapo aktualus, kai paaiškėjo teisine ir moraline prasme nepriimtinos aplinkybės",- sakoma žemės ūkio ministrės atstovo spaudai pranešime. Tačiau, K. Prunskienės nuomone, siuntinio ir jame kartu su siunčiamais daiktais buvusio laiško privatus pobūdis anaiptol nereiškia, kad juos sutikę atgabenti ir perduoti asmenys gali laisvai jais disponuoti, pateikti tretiesiems asmenims, demonstruoti žiniasklaidai.

Lietuva - šnipelių valstybė

Lietuvoje jau nieko nestebina, jog slapta klausomasi pokalbių telefonu, ieškoma kompromituojančios informacijos, tačiau iki šiol dar niekas nedrįso viešinti asmeninės korespondencijos. Pirmoji tai pajuto žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė. Praėjusią savaitę diplomatiniu paštu iš Rusijos atkeliavęs siuntinys pirmiausia buvo paviešintas tam tikrai žiniasklaidai, o tik vėliau perduotas adresatei, rašo „Respublika“. Praėjusio ketvirtadienio pavakare kurjeris iš Užsienio reikalų ministerijos (URM) į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) pristatė siuntinį. Tai buvo Sankt Peterburge įsikūrusių Tarptautinių asmenybės rūmų siunta K.Prunskienei. Ministrę ši nevalstybinė organizacija neseniai titulavo kunigaikštiene ir tokius pat titulus nusprendė skirti ministrės vaikams ir anūkams. Į dėžę nuo laidynės buvo sudėti septyni kunigaikštienės ordinai, du kunigaikščio ordinai, septyni kunigaikštienės ir trys kunigaikščio pažymėjimai, knyga "Metropolitas Sankt Peterburgo ir Ladogos Vladimiras. Gyvenimas ir darbai (70-osioms gimimo metinėms)" bei šias regalijas išvardijantis lydraštis, kurį pasirašė URM Rytų Europos ir Vidurinės Azijos departamento direktorius Vytautas Žalys.

K. Prunskienė į įtarimus dėl ryšių su KGB grasina atsakyti teismu

Žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė, kuriai nuolat primenami keliolikos metų senumo įtarimai dėl galimo bendradarbiavimo su KGB, grasina imtis teisinės gynybos. Taip ji penktadienį teigė Eltai, komentuodama Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos narės Rasos Juknevičienės žodžius, esą ministrei Rusijoje suteiktas kunigaikštienės titulas gali būti susijęs su minėtais įtarimais. "Vaidenasi tai moteriškei. Man net nesinori to komentuoti. Tai kažkas ne visai sveiko, - K. Prunskienė neslėpė, kad konservatorės viešai išsakytos mintys ją gerokai supykdė. - Jei parlamentarai, politikai griebiasi neteisinės kalbos, nepripažįsta objektyvių dalykų, prasižengia ne tik su teise, bet ir su moraliniais dalykais". Anot ministrės, tokiems samprotavimams atremti nepakanka vien politinio komentaro: "Užtenka platinti šmeižtus ir su tokiu lengvu žanru išeiti į viešumą be jokių įrodymų. Į tai reikėtų atsakyti teisinėmis priemonėmis. Vieną kartą ir mano kantrybė gali trūkti". "Manyčiau, kad tie dalykai susiję. Ne kiekvienam iš jūsų ar mūsų Rusija suteikia tokius titulus. Matyt, reikia turėti ypatingus nuopelnus per 15 metų Rusijai, kad žmogus galėtų gauti tokį titulą", - penktadienį per spaudos konferenciją kalbėjo R. Juknevičienė, susiedama kunigaikštienės titulą ir ankstesnius įtarimus dėl ryšių su KGB.