Miražas – tai optinis reiškinys atmosferoje, kurio dėka galima matyti mus supančių daiktų ir objektų menamą atvaizdą. Galima pabrėžti, kad įprastomis sąlygomis šių atvaizdų neįmanoma pamatyti. Dėl miražo tikrų objektų menami atvaizdų padėtis nesutampa su realia, kartais atvaizdai būna iškreipti ir įgyja fantastiškų formų. Dažniausiai įprastą miražą tenka stebėti dažnam Lietuvos piliečiui. Ypatingai daug miražų galima pamatyti, kai aplinkos temperatūra pakyla itin aukštai, vasaros metu. Todėl miražą galima aptikti netoli vandens telkinių. Taigi paprastai atmosferoje atsirandantys miražai yra skirstomi į tris grupes: apatiniai,...
Vilniaus miesto taryba vakar pradėjo svarstyti galimybę sostinės mokyklų remontą ir priežiūrą perleisti privačiam sektoriui. Viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas leistų sutelkti privačių investuotojų ir miesto pastangas ir paspartintų šių įstaigų atnaujinimą. Vadovaujantis konsultantų rengiama galimybių studija, pirmajame etape ketinama atnaujinti ir prižiūrėti 15 Vilniaus miesto švietimo įstaigų. Šiam projektui pritarė visų projekte dalyvausiančių mokyklų mokytojų kolektyvai ir tėvų komitetai. Galimybių studijoje pagrindžiama projekto ekonominė ir socialinė nauda, pateikiama paslaugų specifikacija, vertinimo kriterijai. Išanalizavus finansines galimybes tampa akivaizdu, kad nei ribotos miesto biudžeto...
Lietuvos studentų sąjunga (LSS) įspėja, kad neatsakingi taisėtvarkos pareigūnų veiksmai, žmogaus garbės ir orumo neigimas Lietuvą užsienio studentams pristato kaip nesaugią ir nepatrauklią valstybę. Susirūpinimą kelią praeitos savaitės įvykis, kurio metu nuo policijos pareigūno nukentėjo pagal Erasmus programą į Lietuvą studijuoti atvykęs Suomijos pilietis Jarmo Skon. Slaptą operaciją vykdę Vilniaus policijos pareigūnai Vilniaus Žalgirio gatvės stotelėje sustabdė taksi automobilį, kuriuo su draugais važiavo Jarmo Skon. Civiliais rūbais apsirengę ir pareigūnais neprisistatę vyriškiai grubiai išvilko narkotikų prekeiviais palaikytus jaunuolius iš automobilio. Sulaikymo metu buvo...
Seimo narys Rimantas Remeika pateikė Karo prievolės įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XP-1076, kuriuo numatoma galiojančiame įstatyme įtvirtintą 20 metų šaukiamojo amžiaus ribą profesinių mokyklų moksleiviams padidinti iki 21 metų. Šiuo įstatymo projektu yra siekiama užtikrinti nenutrūkstamą profesinių mokyklų moksleivių – karo prievolininkų mokymąsi. Priimta pataisa užtikrintų jauniems žmonėms galimybę nepertraukiamai baigti studijų programą profesinėje mokykloje, įgyjant pirmąją specialybę. Nutarta pritarti šiam projektui po pateikimo ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Balsavimo rezultatai: už - 48, susilaikė 10. Pagrindiniu komitetu šiam projektui svarstyti...
Telekomunikacijų bendrovė "Bitė Lietuva" jauniausią Klaipėdos delfinariume gyvenančią delfinę pavadino Bitės vardu ir tapo šio gyvūno globėja. Įspūdingos dar metukų neturinčios Bitės vardynos surengtos delfinariume, kartu pristatant naujausias bendrovės 3G paslaugas bei jų pasirinkimą. Delfinę globoti ėmusi bendrovė "Bitė Lietuva" taip pat tapo ir jos rėmėja. "Delfinai puikiai atspindi ir mūsų 3G paslaugų esmę – geriau, greičiau, galingiau. Tad jauniausiajai delfinei suteikdami Bitės vardą, linkime, kad ji pralenktų ir savo pirmtakus – tikime, kad augančios delfinės judrumas ir greitis atitiks tiek mūsų bendrovės...
Šiandien Panevėžio miesto apylinkės teisme turėjo būti nagrinėjamas Dalios Budrevičienės ieškinys dėl neteisėto atleidimo iš Krekenavos agrofirmos. Kartu su D. Budrevičiene byloje dalyvauja Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas, advokatas Kęstutis Čilinskas. Jis, vykdydamas Instituto įsipareigojimą teikti pagalbą D. Budrevičienei, gina iš "Krekenavos agrofirmos" atleistos darbuotojos teises. Į posėdį atvyko D. Budrevičienė, jos advokatas Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Kęstutis Čilinskas, agrofirmos direktorius L.Grikšas ir liudytojai. Teismas turėjo nagrinėti ieškinį, kuriame ieškovė ir jos advokatas nurodė, kad ieškovė atleista iš darbo drausminės...
Valstiečių liaudininkų frakcija Seime kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą R. Motuzą, siūlydama dar kartą apsvarstyti nutarimą birželio 9 d. abiturientams perlaikyti valstybinio lietuvių kalbos brandos egzamino testo užduotį ir ieškoti sprendimo bei jo taikymo mechanizmo metinį lietuvių kalbos pažymį įskaityti kaip valstybinio egzamino įvertinimą, o savo pažymiu nepatenkintiems abiturientams galbūt leisti egzaminą perlaikyti. Tokius pageidavimus kelia rinkėjai susitikimuose su Valstiečių liaudininkų frakcijos parlamentarais. Abiturientų tėvai teigia, jog dėl aplaidžių pareigūnų žlugęs egzaminų laikymo grafikas ir egzamino perlaikymo sumaištis turės įtakos kitų egzaminų...
Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas susitiko su Lietuvos mokinių parlamento, Lietuvos moksleivių sąjungos, Lietuvos gimnazijų direktorių ir Lietuvos mokyklų vadovų asociacijų atstovais. „Ministerija jau ėmėsi papildomų saugumo priemonių užtikrinti būsimų egzaminų medžiagos saugumą, kreipėsi į specialiąsias tarnybas, sudarė komisiją, kuri dar šiandien turi patvirtinti arba paneigti egzamino medžiagos paviešinimo faktą, atliekamas patikrinimas Nacionaliniame egzaminų centre“, - sakė ministras Remigijus Motuzas. Tačiau pasak ministro, svarbu skubiau apsispręsti dėl lietuvių gimtosios kalbos (testo) valstybinio brandos egzamino rezultatų perlaikymo ar užskaitymo. Lietuvos mokinių parlamento atstovė...
Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas paskelbė, kad lietuvių (gimtosios) kalbos (testo) valstybinis brandos egzaminas bus perlaikomas. Sprendimas priimtas sudarytai komisijai išnagrinėjus gautą informaciją ir nustačius, kad lietuvių (gimtosios) kalbos valstybinio brandos egzamino užduotys buvo paviešintos iki egzamino, 24 d. naktį. „Ministerijos vardu atsiprašau abiturientų, kurie sąžiningai laikė valstybinį lietuvių (gimtosios) kalbos egzaminą ir dabar turės dar sykį jį laikyti bei patirti papildomo nerimo“, – spaudos konferencijoje sakė ministras R. Motuzas. „Turime griežtai pareikšti, kad mokykla tikrai nėra ta vieta, kur gali būti...
Pradėdami svarstyti filosofijos specifiką, negalime išvengti jos statuso klausimo: ar filosofija - tai mokslas, ideologija, pasaulėžiūra, ar kokia kita visuomeninės sąmonės forma. Mūsų laikais, kai visuomenės gyvenime visose srityse viešpatauja mokslas, svarbiausias tampa filosofijos moksliškumo klausimas. Tuomet kyla klausimas, ką laikyti mokslu? Sakykime, ar botanika yra mokslas, ar paprasta taksonomija, t.y. empirinių faktų norminis aprašymas? Atsakyti į tai ne taip lengva. Žymiai sunkiau filosofijos atveju. Taigi toliau teks apsvarstyti filosofijos ir mokslo santykį. Galbūt filosofija yra pasaulėžiūra, t.y. socialinių grupių ir klasių mąstymo...
