Mokslai

Lobių ieškotojai laukia pavasario

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Du draugai biržiečiai, Artūras ir Saulius, ieško lobių. Biržų rajone vaikinai žino daug mistinių vietų. Lobių paieškos juos buvo nuvedusios net iki Portugalijos. Kelionė buvo nesėkminga. Lobių ieškotojai nuėjo nusimaudyti ir jiems pavogė aparatūrą. Dirbame devynerius metus. Daugelis mus pažįsta ir kai reikia suranda, prašo pagalbos. Randame smulkių monetų, stalo įrankių, kareiviškų šalmų, papuošalų, tačiau viskas tik smulkmė. Tai tik mūsų pomėgis. Mes neprarandame vilties. Lobis kažkur mūsų laukia ir mes kada nors jį rasime, - tvirtina Artūras. O kol kas visos nesėkmingos paieškos tik tuščios stebuklinės senelių pasakos anūkams apie paslėptas šeimos relikvijas, auksą, papuošalus. Pasakojo, mirė, nesuspėjo pasakyti, kur. Ir giminaičiai prašo surasti. Iš šimto atvejų, tik vienas pasitvirtina. Biržiečiai lobių ieškotojai bendradarbiauja su vilniečiais. Palaiko ryšius su ekstrasensais. Patys domisi krašto istorija. Prieš penkerius metus vienas jų pažįstamas, uždarbiaujantis Portugalijoje, Artūrą ir Saulių supažindino su portugalu lobių ieškotoju. Šis pakvietė bendradarbiauti. Deja, Artūro žodžiais, lobio ieškoti neteko. Kelionė į Portugaliją baigėsi tuo, kad biržiečiai nuėjo nusimaudyti ir jų aparatūrą, kainuojančią tris tūkstančius litų, pavogė. Prieš kelerius metus, kaip pasakoja Artūras, vienas biržietis prie senosios pirties rovė serbento krūmą. Ir pabiro sidabrinės šakutės. Miestietis įtarė, jog po žeme gali būti ir aukso. Kreipėsi į lobių ieškotojus.

Archeologiniai lobiai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lobiu laikomas vienas ar keliolika dirbinių, užkastų žemėje, paslėptų pastatuose, nuskandintų vandens telkiniuose vienoje vietoje ir vienu metu. Tai gali būti įvairūs dirbiniai, jų žaliava, papuošalai ir, be abejo, pinigai. Lobiai dažnai būdavo paslepiami žemėje ar kitoje, lobį slėpusių žmonių manymu, saugioje vietoje. Lobiai būna įvairūs: pirklių, amatininkų, įvairių asmenų, aukų - užkasti religiniais sumetimais. Paplitusi nuomonė, kad vertingi daiktai, monetos, užkasamos į žemę, tarsi padedamos į „taupomąją kasą" siekiant apsaugoti savo turtą per karus, karinius susirėmimus ar užpuolimus. Tačiau, užkasęs lobį, jo savininkas artimųjų, draugų nelaimei po kurio laiko galėdavo pamiršti vietą, kurioje jį užkasė, galėdavo mirti, žūti karo metu ar persikelti gyventi kitur. Tada lobis likdavo ilgiems amžiams paslėptas, kol jį kas nors surasdavo. Lobių paieška ir kalba apie juos pinasi senuose padavimuose apie archeologinį paveldą. Turbūt nerasime nė vieno piliakalnio, kuriame, anot padavimų, nėra paslėptų lobių, juos saugo paslaptingosios jėgos. Aptikti archeologiniai radiniai dėl savo buitinio neįprastumo keldavo daugybę klausimų, kurie virsdavo į padavimus. Taip žmogus rasdavo atsakymus į kilusius klausimus. Paprastai archeologiniame pavelde buvusios nuskendusios bažnyčios su savais turtais (Matiškių, Ivangėnų piliakalniai, Ližių kapinynas).

Rimšės krašto lobiai: legendos ir tikrovė

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Daug keistenybių, paslapčių ir tragedijų slepia senoji Rimšės krašto žemė. Čia praūžė trijų sukilimų audros, nesuskaičiuojami švedų, rusų, vokiečių, kazokų ir prancūzų pulkai ėjo per žemę plėšdami ir naikindami vietos žmones. Tokių sukrėtimų metu iškildavo grėsmė ne tiktai gyventojams, bet ir jų turtui. Tais laikais svarbiausiu ir vieninteliu santaupų slėpėju buvo žemė. Patikėjus žemei savo turtą, o karams ir epidemijoms nusinešus paslėptų vertybių šeimininkus, gimdavo dar vienas lobis. Patirtis rodo, kad dauguma mūsų šalyje randamų lobių priskiriami sunkmečių periodui - karų su Švedija ir Šiaurės karo laikotarpiui. Renkant kraštotyrinę medžiagą, Rimšės ir Dūkšto apylinkėse užrašiau keliolika pasakojimų apie paslėptus lobius bei "degančius pinigus" (pastarieji pasakojimai labiau būdingi Dūkšto kraštui). Daugelis pasakojimų yra tiktai kažkada buvusių padavimų nuotrupos, konstatuojant tiktai patį faktą, jog tam tikroje vietoje yra užkasti ar kitokiu būdu paslėpti lobiai. Įdomesni pasakojimai susiję su dvasiomis, piktosiomis jėgomis, slepiančiomis ir saugančiomis paslėptus lobius. Deja tai jau beveik prarasta mūsų krašto tautosakinio palikimo dalis. Paminėsiu keletą vietų, kuriose pasak senųjų vietos gyventojų yra glūdi iki šiol nerasti lobiai. Vilkuočių kaimas. "Pro kaimą kadaise ėjęs kelias. Tolėliau nuo kaimo buvęs nutiestas sukastu stačiu pylimu, vadinamu "Kauprės".

ES lėšomis rekonstruojamas Lietuvos Etnokosmologijos muziejus taps tarptautinio lygio kultūros objektu

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Lietuvos Etnokosmologijos muziejuje pradėti rekonstrukcijos ir naujos statybos darbai. Taip pat statomas naujas teleskopo bokštas su antru 4 kartus galingesniu teleskopu. 3 000 m² ploto kompleksą ES lėšomis numatoma atnaujinti iki 2008 m. rugpjūčio. Rekonstravus dabartinių poreikių nebeatitinkančius pastatus, unikali architektūrinė forma ir išskirtinis turinys iš esmės pakeis Etnokosmologijos muziejaus statusą - iš žinomo Lietuvoje kultūros centro jis taps originaliu kultūros ir turizmo traukos objektu, aprėpiančiu ES bei kaimynines rytų šalis. "Lietuvos etnokosmologijos muziejus, kurio esmė - žmogaus ir žmonijos ryšiai su Kosminiu pasauliu, yra vienintelis tokio pobūdžio muziejus pasaulyje. Jis neabejotinai taps sektinu pavyzdžiu kitoms šalims steigti savus Etnokosmologijos muziejus", - įsitikinęs muziejaus direktoriaus dr. Gunaras Kakaras. Jo teigimu, įgyvendinus rekonstrukciją pagausės meno ir mokslo renginių, bus išplėsta muziejinė ekspozicija bei atnaujintos lankytojams skirtos programos. "Tiek savo architektūra, tiek unikaliu turiniu muziejus atitiks europinį lygį. Ši rekonstrukcija, skirta Lietuvos tūkstantmečio paminėjimui, yra naujo kultūros fenomeno gimimas Lietuvoje", - įsitikinęs p. Kakaras. Visi darbai vykdomi ES ir Lietuvos respublikos lėšomis pagal trišalę Ūkio ministerijos, Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) ir Etnokosmologijos muziejaus sutartį.

Užklupus žaibui nepraraskite budrumo

pagal
thunder, thunderstorm, purple
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Žaibas - natūrali gamtinė elektros iškrova, įvykstanti audros metu. Matomą žybsnį lydi trenksmas ir elektromagnetinis spinduliavimas. Žaibą sukelia debesų elektrinė poliarizacija, kurios metu apatinė debesies dalis įsielektrina neigiamai, o viršutinė - teigiamai. Formuojantis žaibui, iš debesies link žemės trenkia pirminė debesies iškrova, o jai priešpriešais - pirminė žemės iškrova. Dauguma (apie 95 %) žaibų yra vadinamieji neigiami žaibai, trenkiantys iš žemės atžvilgiu neigiamai įkrautos apatinės debesies dalies. Dauguma tokių žaibų trunka apie ketvirtį sekundės, įtampa juose siekia 100 megavoltų, elektros srovė - apie 60 - 170 kiloamperų. Statistika skelbia, jog žaibas tiesiai į žmogų trenkia palyginti retai - dažniausiai jo aukomis tampa stovėjusieji šalia medžio ar vandens telkinio. Dažnai ant žemės be sąmonės randamas žmogus būna smarkiai apdegęs. Žaibas akimirksniu perskrodžia žmogaus kūną, palikdamas įeinamąjį ir išeinamąjį nudegimus. Dažniausiai žaibas į kūną patenka per liemenį ar kitą viršutinę kūno dalį, o išeina per kojas. Žaibo smūgis gali pažeisti vidaus organus, raumenis, gali lūžti kaulai, pažeidžiamas stuburas. Traumos metu raumenyse išsiskyrusios medžiagos gali staiga sutrikdyti inkstų veiklą. Žaibas pažeidžia smegenis, todėl jos nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo, ir žmogus pradeda dusti. Dauguma nukentėjėlių praranda sąmonę arba ji pritemsta (atsigavus neatsimenama, kas įvyko).

Renkamės labradoro retriverio šuniuką

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jeigu jūs nusprendėte įsigyti šunį ir išsirinkote labradoro retriverį, tai jums reiktų žinoti bent elementariausias šios veislės ypatybes. Tik tada jūs išvengsite bendradarbiavimo su pardavėjais, tikinančiais ir siūlančiais „patį super tikriausią labradorą“. Bendras vaizdas apie būsimą augintinį (kad ir kokios veislės jis bebūtų) susidaro sužinojus, koks yra konkrečios veislės standartas. Žinodami, kokius elementarius reikalavimus atitinka labradoro retriveris, galėsite sėkmingai išvengti eilę nesklandumų. Taigi, jūs norite įsigyti veislės standartus atitinkantį labradoro retriverio šuniuką. Visai nebūtina verstis per galvą tik pamačius pirmąjį pasitaikiusį skelbimą. Būtų žymiai naudingiau pamatyti dvi – tris šunų parodas, kuriose pamatysite nemažai labradoro retriverio šuniukų ir susidarysite bendrą vaizdą, kaip turi atrodyti šios veislės šuo. Ten jūs galite pamatyti potencialų savo būsimo šuniuko tėvą, kadangi patinai, kurie yra aktyviai ir civilizuotai veisiami, nepriklausomai ar jie tituluoti, ar ne, nuolat dalyvauja parodose (ir ne tik savame mieste, regione). Toks šuns „formos palaikymas“ yra vadinamas prestižiniu. Kad patinas visada būtų geros formos, jis privalo būti dėmesio centre ir dalyvauti parodose. Prasminga įsigyti pilnavertį šunį ir susipažinti su klausimais, iškylančiais auginant labradoro retriverį (elgesys, auklėjimas), žinoti tos veislės standartus. Būtina nuspręsti, kokios spalvos šuns norite ir ar tai bus patinas, ar patelė.

Siamo katės

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Net žmonės, nieko nenutuokiantys apie kačių veisles, pažins Siamo katę iš savito kailiuko piešinio, paslaptingų mėlynų akių ir ilgo liekno kūno. Siamo katės populiarios labai daug metų, tačiau ši veislė tinka toli gražu ne kiekvienam. Siamo katės baisiai mėgsta bendrauti, ir ne visi gali gyventi su tokiu reikliu gyvunu. Tačiau, jei jūs norite kilmingos gyvo ir nepaprastai meilaus būdo katės, kurios priežiūrai nereikės skirti daug laiko, Siamo katė gali būti pati tinkamiausia. Siamo katės, kaip Rytų trumpaplaukės katės, yra grakštaus, lankstaus sudėjimo. Liaunas kūnas ilgas, liesas ir raumeningas; jis nieku gyvu negali būti stambus. Užpakalinės kojos, kaip ir visų laukinių kačių šeimos narių, turi būti ilgesnės už priekines, ilgos ir plonos. Galva pleištiška. Snukutis ir didžiulės ausys turi sudaryti lygiakraštįtrikampį. Siamo kačių akys migdolo pavidalo, kiek įkypos, tamsiai, ryškiai mėlynos. Žmogus, ketinantis pirkti Siamo katę, turi žinoti, kad ji labai tvirto būdo ir neketina tūnoti kampe bei nelįsti į akis.Šie gyvulėliai dažnai vadinami kačių pasaulio šunimis, ir ne be reikalo. Siamo katės garsėja rėksmingumu. Savo nepasitenkinimą jos reiškia šaižiu balsu kiek gerklė išneša. Rujojančios Siamo katės liūdnai pagarsėjusios Jerichono trimitu : nuo jų kniaukimo skamba pusė gatvės. Siamo katės labai mėgsta bendrauti, o nesulaukusios dėmesio, jo reikalauja. Kadangi šios katės dievina draugiją, jų vienų ilgampalikti negalima.

Meino meškėno katė (MCO Maine coon)

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Meino meškėno katė visą laiką buvo laikoma Šiaurės Amerikos aborigenų kate. Nepaisant to, šios veislės atsiradimą supa daugybė legendų. Iš pradžių Meino meškėno katėms buvo priskiriamos tik tos, kurios turėjo rainą su įrudžiu kailį, ir tik vėliau buvo įvestos kitos spalvos. Mitas teigia, kad šios veislės protėviai, 6 katės, buvo išsiųstos karalienės Marijos Antuanetos liepimu, kai ji ruošėsi pabėgti iš Prancūzijos revoliucijos metu. Tačiau šiuo metu daugelis felinologų mano, kad ši veislė atsirado sukergus trumpaplaukes kates su ilgaplaukiais užsienietiškais patinais, atvežtais į Naująją Angliją vikingų arba jūreivių. Pirmos Meino meškėno katės buvo užregistruotos literatūroje 1861 metais. Jos dalyvavo pirmose parodose Bostone ir sudarė rimtą konkurenciją Turkų Angoros katėms. 1895 metais, Medisone, katė Cosie buvo pripažinta geriausia iš geriausiųjų. Bet kai 1900 metais atsirado "persai", Meino meškėno katėms teko pasitraukti. Ir nors jos liko mylimiausia veisle Naujojoje Anglijoje, jų populiarumas vėl išaugo tik XX amžiaus 6-ajame dašimtmetyje. Visos Meino meškėno katės savybės rodo, kad ji išgyventų sunkiomis sąlygomis. Tai storas kailis, stambūs kaulai - o tai labai svarbu medžiotojui. Kailio struktūra tokia, kad šios katės gali lengvai apsisaugoti nuo lietaus ar sniego, o ilgą žiemos naktį - nuo šalčio. Jų didelės akys ir ausys - taip pat išlikimo bruožai. O kvadratinė ir pailga galva leidžia gauti maisto iš užšalusių upių ar balų.

Rusų melsvosios katės

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Rusų melsvosios - žavinga, grakščių neįprastos plauko spalvos ir faktūros kačių ryškiai žaliomis akymis veislė. Rusų melsvosios mėgsta ramų gyvenimą ir labai prisiriša prie aplinkinių. Kūnas palyginti ilgas. Jis neturi būti nei per daug kresnas, nei per daug liaunas. Katė daro grakštaus ir dailaus gyvulėlio įspūdį. Ilgos kojos palyginti smulkių kaulų, letenėlės mažos ir ovalios. Ilga smaili rusų melsvųjų uodega pašaknėje nestora.Galva plati, kiek pleištiška, trumpa. Ausys aukštai ant viršugalvio, plačios ties pagrindu, gana didelės ir smailios. Ausų viduje plaukelių bemaž nėra. Nosis tiesi ir į plokščią kaukolę pereina be įlinkio. Didelės migdolų pavidalo akys toli viena nuo kitos. Smakras tvirtas, ūsų pagalvėlės ryškios. Kaklas ilgas ir storas. Rusų melsvosios katės trumpas plaukas su poplaukiu švelnus, pliušo faktūros. Kailiukasitin minkštutis, plaukas kiek papuręs, kad pabrėžtų pliušo faktūrą. Jis neturi būti per daug lygus ar prigludęs. Šios katės kailio faktūra nepanaši į jokios kitos veislės. Palyginti neseniai išvestas ilgaplaukis rusų melsvųjų variantas: tai atskira veislė, vadinama nybelungais. Rusų melsvųjų kačių kailiukas būna trijų skirtingų spalvų. Seniausia, geriausiai žinoma ir populiariausia spalva melsvai pilka, bet vis daugiau gimsta uodų arba baltų šios veislės kačių, nors ne visos kačių augintojų draugijos jas pripažįsta. Melsvas kailis turi būti melsvai pilkas, kuo vienodesnės ir grynesnės spalvos, švelnaus sidabrinio žvilgesio.

Sniego letenėlė (SNO Snow shoe)

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Daugelis, pamatę šią katę, mano, kad tai Siamo katė. Ji išvesta Jungtinėse Amerikos Valstijose, sumišrinus Siamo kates su dvispalvėmis trumpaplaukėmis katėmis, o nuo pirmųjų skiriasi tuo, kad ant snukučio, priekinių ir užpakalinių letenėlių turi baltas kaip sniegas žymes. Katės ausys didelės, plačios. Akys ryškiai mėlynos, didelės. Nosis poilgė. Kūnas grakštus, poilgis. Kojos ilgokos, letenėlės apvalios, didokos. Šių kačių, kaip ir Birmos kačių, letenėles puošia baltos “kojinaitės”. Uodega plona, smailiu galu. Kailis trumpas, glotnus. Katytė labai gyva, judri. Lietuvoje šios veislės katės itin retos. FIFe “sniego letenėlės” oficialiai žregistruotos visai neseniai.

Skudurinukės (Ragdool)

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Skudurinukės taip vadinamo todėl, kad šeimininkui ant rankų suglemba it skudurinės lėlės. Tvirtinama, kad šios katės nemoka gintis, nevengia iškilusio pavojaus ir nuolankiai susitaiko su likimu. Dar sakoma, kad jos puikiai pakelia skausmą. Deja, kvailių, tikinčių šiomis nesąmonėmis, labia daug. Skudurinukės jaučia skausmą kaip visos katės; tiesiog jos labia romaus, taikaus būdo ir nepaprastai atsparios stresams. Ir be galo meilios. Šios katės kantriai nukenčia skriaudas ir visiškai atsipalaiduoja, paimtos ant rankų, ne dėl kokių nors genetinių veiksnių, o tiesiog iš didžiulio pasitikėjimo žmogumi. Skudurinukė - didelė, raumeninga, bet labia grakšti ilgo kūno, trumpo galingo kaklo ir plačios krūtinės katė. Pleištiška galva vidutinio dydžio, žandai stambūs, smakras storas. Vidutinio dydžio ausys gana toil viena nuo kitos, jų galiukai apskriti. Nosis vos vos įgaubta, didžiulės akys elipsės formos, visada mėlynos. Kuomėlynesnės akys, tuo geriau katei seksisparodoje. Skudurinukių su žymėmis kūnas kreminis, o snukutis, ausys, kojos ir uodega tamsesni. Krūtinė paprastai šviesesnė už kitas kūno dalis. Kačių su tamsiai rudomis ir su melsvomis žymėmis kūno spalva tamsesnė negu kačių su šokolado spalvos ir alyvųspalvos žymėmis. Skudurinukė su žymėmis negali turėti baltų lopų.

Konreksai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kornreksas - labai įspūdinga veislė. Šių kačių kailiukas minkštas, garbanotas, jos beveik nesišiaria. Tai labai meilios katės, o jų būdas angeliškas. Kornreksas - maža arba vidutinio didumo, raumeningo kūno ir smulkių kaulų katė. Kojos ilgos, letenelės mažos ir ovalios. Nugara turi būti šiek tiek išsirietusi į viršų. Ilgos plonos uodegos galas posmailis.. Ovalios galvos ilgis didesnis už plotį, bet galva neturi būti per ilga. Iš profilio nosis ir smakras sudaro tiesią liniją. Kornrekso nosis ilga: amerikietiskasis kornreksas turi romeniską, šiek tiek išgaubtą nosį, europietiškojo kornrekso nosis tiesi. Didelės ausys aukštai ant viršugalvio, bet neturi būti per arti viena kitos. Akys elipsės formos. Plaukas trumpas, minkštas ir plonas. Kornrekso kailis minkštesnis už devonrekso, nes kornreksas neturi šiurkstesnių dengiamųjų plaukų. Idealus kailis tankiai, tolygiai garbanotas ir panašus į skalbimo lentą. Šios veislės katės visiškai neturi dengiamųjų plaukų. Ūsai ir antakiai garbanoti. Nuplikusios kailio vietos ar uodega - trūkumai, bet šios veislės kaičių kailis paprastai būna itin menkas. Kornreksai gali būti visokių spalvų, net su žymėmis, būdingomis Siamo katėms- tokie kornreksai vadinami sireksais. Parodose plauko kokybė svarbesnė už spalvą. Dažniausios spalvos- juoda ir melsva su baltais lopais arba be jų, dryža arba ne, tačiau parodose galima pamatyti ir vėžlio kiauto piešinio bei visiškai baltų kornreksų.

Secured By miniOrange