Žaibas – natūrali gamtinė elektros iškrova, įvykstanti audros metu. Matomą žybsnį lydi trenksmas ir elektromagnetinis spinduliavimas.

Žaibą sukelia debesų elektrinė poliarizacija, kurios metu apatinė debesies dalis įsielektrina neigiamai, o viršutinė – teigiamai. Formuojantis žaibui, iš debesies link žemės trenkia pirminė debesies iškrova, o jai priešpriešais – pirminė žemės iškrova. Dauguma (apie 95 %) žaibų yra vadinamieji neigiami žaibai, trenkiantys iš žemės atžvilgiu neigiamai įkrautos apatinės debesies dalies. Dauguma tokių žaibų trunka apie ketvirtį sekundės, įtampa juose siekia 100 megavoltų, elektros srovė – apie 60 – 170 kiloamperų.

Statistika skelbia, jog žaibas tiesiai į žmogų trenkia palyginti retai – dažniausiai jo aukomis tampa stovėjusieji šalia medžio ar vandens telkinio. Dažnai ant žemės be sąmonės randamas žmogus būna smarkiai apdegęs. Žaibas akimirksniu perskrodžia žmogaus kūną, palikdamas įeinamąjį ir išeinamąjį nudegimus. Dažniausiai žaibas į kūną patenka per liemenį ar kitą viršutinę kūno dalį, o išeina per kojas. Žaibo smūgis gali pažeisti vidaus organus, raumenis, gali lūžti kaulai, pažeidžiamas stuburas. Traumos metu raumenyse išsiskyrusios medžiagos gali staiga sutrikdyti inkstų veiklą. Žaibas pažeidžia smegenis, todėl jos nebeįstengia kontroliuoti kvėpavimo, ir žmogus pradeda dusti. Dauguma nukentėjėlių praranda sąmonę arba ji pritemsta (atsigavus neatsimenama, kas įvyko). Atgaivintam žmogui gali būti sunku pajudinti kojas, sunkiausiais atvejais gali išsivystyti nuolatinis kojų paralyžius. Kartais prarandama kalba, sutrinka orientacija, išsivysto šokas.

Žaibas gali sukelti elektros traumas. Elektros srovės sukeliami pažeidimai ir klinika gali būti labai įvairi – nuo nežymių sveikatos sutrikimų, kai nereikia didesnės medicinos pagalbos, iki gyvybei grėsmingų būklių. Visame pasaulyje nuo žaibo kasmet sunkius sužalojimus patiria 1000-1500 žmonių, apie 20-30 proc. patyrusių tokias traumas žmonių miršta, sergamumas ir nuolatinės traumos pasekmės išlieka 74 proc. išgyvenusiųjų. Pagrindinė mirties nuo žaibo sukelto pažeidimo ir kitų elektros traumų priežastis – širdies sustojimas ir kvėpavimo išnykimas, todėl patyrusiems šias traumas žmonėms ypač svarbi tinkama skubi medicinos pagalba. Vėliau dėl elektros sukeltų nudegimų, giliųjų audinių, organų pažeidimo, besivystančių antrinių sisteminių sutrikimų nukentėjusiajam gali būti reikalinga intensyvioji terapija, skubus, o neretai daugiaetapis chirurginis gydymas, todėl ypač aktuali elektros traumų profilaktika, kuri padėtų sumažinti vaikų ir darbingo amžiaus žmonių traumatizmą. Svarbiausia – suvokti elektros keliamą pavojų ir jo išvengti.

Apsisaugojimas nuo žaibo

Žaibuojant arba griaudžiant yra geriau pasilikti namuose, uždaryti langus ir duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacijos angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą. Būtina išjungti visus elektros prietaisus, atjungti antenas.

Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų bei namo lauko sienų, už kurių angų dideli medžiai.

Nuo žaibo patikimai apsaugo automobilis, tik reikia įtraukti anteną, uždaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.

Jeigu audra užklupo lauke, patariama nesislėpti po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų arba pastatų sienų, neieškoti prieglobsčio greta žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų ir vengti aukštesnių atvirų vietų.

Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti ant šlapios žolės, nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.

Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių.

Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant reikia skubėti į krantą.

Griaudžiant patariama nebėgioti, nevažiuoti motociklu ar dviračiu, nelaikyti rankose metalinių daiktų. Net į skėčio metalinį antgalį gali trenkti žaibas.

Pamačius kamuolinį žaibą, rekomenduojama elgtis ramiai, nejudėti ir prie jo nesiartinti, nebandyti paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas.

Taip pat nepatartina bandyti nuo jo bėgti, kadangi oro srovė gali jį pritraukti prie žmogaus.

Pavojingiausia žaibuojant dirbti lauke ar kitoje atviroje vietoje, maudytis, žvejoti, plaukti valtimi, dirbti kelių tiesimo ar žemės ūkio mašinomis, kalbėti telefonu, taisyti bei naudotis elektros prietaisais, žaisti golfo aikštelėse, slėptis po aukštais medžiais.

Nuostata, jog žaibo trenkto žmogaus negalima liesti rankomis yra klaidinga. Būtina nukentėjusįjį pakelti nuo žemės, nunešti į saugesnę vietą (jei perkūnija dar nesibaigė), maždaug 20 – 30 cm pakelti kojas, atlaisvinti kvėpavimo takus, apkloti.

Žmogų nutrenkus žaibui, reikia kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą. Kol medikai atvyks, reikia patikrinti nukentėjėlio pulsą ir įvertinti kvėpavimą. Jei nėra širdies ir kvėpavimo veiklos požymių, nedelsiant pradėti daryti išorinį širdies masažą ir daryti dirbtinį kvėpavimą. Išsamesnės informacijos apie gaivinimą nutrenkus žaibui ieškokite tinklalapyje http://www.kavsuc skyrelyje leidiniai, lankstinukas „ Pirmoji medicininė pagalba”. Medikus reikia kviesti net ir tuo atveju, jei nuo žaibo nukentėjęs žmogus kalba, yra sąmoningas, nes neaišku, ar žaibas nepakenkė vidaus organų.

Parengė: Kauno apskrities visuomenės sveikatos ugdymo centro sveikatos edukologės Ilona Brazulevičienė, Reda Gataveckaitė, Eglė Liaučienė, tel. 837324393.

Naudota literatūra: www.vikipedia.lt; www.sam.lt., žurnalas ,,Medicina” (Kaunas) 2007; 43 (3): 259-266 p. straipsnis „Elektros traumos” Dalia Adukauskienė, Venta Vizgirdaitė, Sandra Mažeikienė.

Views All Time
Views All Time
6133
Views Today
Views Today
1
0 0