Nors dar vasara nesibaigė, mes su vyru jau baramės dėl savo būsimo dešimtoko. Tėtis jį nori spausti prie knygų, kad rugsėjį lengviau įsivažiuotų į mokslus. O aš sakau, tegu vaikas pailsi, juk kai ateis reikalas mokytis, tada ir mokysis.

Šiaip sūnus mokosi neblogai – aštuntukais, devintukais, tačiau abu sutariam, kad galėtų ir geriau – gerą galvą turi ant pečių. Kai pasistengia, rezultatai būna puikūs. Bet dabar prasidėjo visokios jo meilės, kurios ima mus neraminti, mat mokslai, kaip žiūrim, vis mažiau sūnų domina.

Pernai tai ir knygas prieš rugsėjo pirmąją pavartydavo, o dabar tik pasimatymas ant pasimatymo… Bijom, kad dėl meilės visai mokslus apleis, bet neleisti patirti tų pirmųjų pasimatymų irgi kažkaip nesinori…

Kokiais žodžiais vaikui pasakyt, kad ir mylėt smagu, kad mes nedraudžiam tų pasimatymų, bet būtų gerai ir trupučiuką laiko skirti mokslams… Kokią tvarką ar kažkokią motyvacinę sistemą reikėtų įvesti, kad ir mes, ir sūnus jaustųsi kiek įmanoma labiau patenkinti?

Įtariam, kad tuoj prasidės karas dėl to, kiek laiko skirti mokslams, kiek – laisvalaikiui. Norim užbėgti įvykiams už akių. Padėkite, prašau, surasti teisingą kelią. Ačiū.

Pataria psichologė Gintarė Dailydė

Paauglystė iš tiesų yra sunkus laikotarpis ne tik paaugliams, bet ir jų tėvams. Be įvairių sunkumų, šis amžiaus tarpsnis dar ypatingas tuo, kad paauglys pirmą kartą įsimyli arba vis dažniau pradeda domėtis priešinga lytimi. Taigi pasikeičia prioritetai – anksčiau buvę svarbūs mokslai mokykloje nueina į „antrą planą“, o jų vietoje atsiranda pasimatymai ir domėjimasis „pirmąja meile“.

Natūralu, kad toks paauglio elgesys dažnai tėvams sukelia nerimą, kurie baiminasi dėl atžalos ateities. Atsiradęs nerimas šeimoje byloja, kad yra pats laikas susėsti ir sutarti visiems priimtinas taisykles, kaip gyvensite toliau (juolab, kad jei tokia „pasimatymų“ vasara jūsų sūnui yra pirmoji).

Abipusė pagarba yra labai svarbi geriems tėvų ir paauglių santykiams. Kaip tokius santykius išlaikyti?

Štai keletas patarimų Jums.

Susitarkite dėl taisyklių ir pasekmių jų nesilaikant – čia svarbu ne tik taisyklė (pvz., grįžti namo 22 val.), bet ir iš anksto aptarta aiški pasekmė (pvz., negrįžus namo 22 val., visą savaitę po pamokų sūnus pasilieka namie). Paaugliai labai vertina „teisingą“ elgesį, todėl be pasitarimo nekeiskite nei taisyklių, nei pasekmių. Kai paauglys jaučia neteisybę, pavyzdžiui, sulaužęs taisyklę sulaukia netikėtos bausmės (kuri prieš tai nebuvo aptarta), gali kilti bereikalingi pykčio proveržiai ir konfliktai.

Leiskite paaugliui rinktis – taisyklės ir pasekmės neturėtų būti „nuleidžiamos iš viršaus“, ypatingai paauglystės laikotarpiu. Norėdami neįsprausti sūnaus į kampą, pasiūlykite kelis variantus ir aptarkite, kuris yra labiausiai tinkamas. Pavyzdžiui, „Jeigu grįši namo anksčiau, savaitgalį galėsi pabūti valanda ilgiau“ arba „Jeigu pasiruoši kontroliniui darbui šiandien, rytoj galėsi tik pasikartoti ir dar liks laiko pasimatymui“. Sūnus turi jausti, kad gali pasirinkti, kaip jam elgtis.

Formuluokite aiškius reikalavimus – tėvų prašymas „gerai mokytis“ gali būti suprastas labai įvairiai. Paaugliui „gerai“ gali būti vidurkis 8, o tėvams 9,5. Aiškiai išreikštas tėvų reikalavimas/noras užbėgs už akių konfliktams, nes paauglys aiškiai žinos, kada įvykdė reikalavimus, o kada ne. Tokiu atveju tikėtina neišgirsite – „Aš ir taip gerai mokausi, ko dar iš manęs norite?“.

Prašykite pakartoti – kai tarsitės dėl taisyklių, paprašykite sūnaus garsiai pakartoti, kaip jis jas suprato. Pakartojimas svarbus tuo, kad įsitikinsite, kad vieni kitus tikrai supratote vienodai. Kartu tai mažas triukas, kuris pagrįstas tuo, kad jeigu įsipareigojimą žmogus pasako garsiai, tikimybė, kad jis įsipareigojimo laikysis, padidėja dvigubai.

Kalbėkitės – niekas kitas taip neapsaugo nuo bereikalingų konfliktų, kaip atviras bendravimas. Baimė pasakyti, prisipažinti, išsipasakoti dažnai kyla tuomet, kai tėvai atvirai arba netiesiogiai išreiškia nepritariantys sūnaus pasirinkimui, nuomonei ir pan.

Būkite mylintys ir atviri. Paauglystėje dažnas prikrėsdavome visokių kvailysčių, tačiau problemos saugiausiai būdavo sprendžiamos pasitarus šeimoje. Leiskite vaikui suprasti, kad ir kas įvyktų, jūs esate šalia, kad padėtumėte, o ne baustumėte. Su paaugliu kalbėkitės ir apie intymius dalykus (jo požiūrį į seksualinius santykius), taip užkirsite kelią daugeliui problemų, prie kurių nereikės grįžti vėliau.

Skatinkite brandų ir atsakingą elgesį – už tokį elgesį paauglį visada pagirkite. Pavyzdžiui, jeigu jis sutemus paskambino tėvams ir informavo, kad jie dėl jo nesijaudintų – jis svečiuojasi merginos namuose ir netrukus grįš su taksi arba gavus prastą pažymį kelias dienas skyrė mokslams, ne pasimatymams). Paaugliui, kuris nori būti savarankiškas, labai svarbu iš jūsų išgirsti ir pajusti, kad laikote jį suaugusiu, galinčiu priimti savo sprendimus. Tokiu savo elgesiu skatinsite paauglį jūsų pasitikėjimą išlaikyti ir kitą kartą (pavyzdžiui, tinkamai elgtis išvažiavus prie ežero su draugais).

Apdovanokite ir bauskite sumaniai – ypač efektyvios bausmės paaugliams yra teigiamų pastiprinimų atėmimas. Pavyzdžiui, mobilusis telefonas, dienpinigiai, drabužiai. Šias „privilegijas“ taip pat galite naudoti kaip teigiamo elgesio pastiprinimą. Pavyzdžiui, jeigu paauglys visą savaitę mokosi, neina į pasimatymus ir iš kontrolinio gauna 9 ir daugiau, galite jam pervesti daugiau pinigėlių į telefono sąskaitą. Toks jūsų elgesys gali būti iš anksto sutartas (taisyklė-pasekmė) arba netikėtas (paskatinimas).

Nesitikėkite, kad viską pavyks sutarti iš anksto ir iš karto, tačiau svarbu abipusis noras bendradarbiauti. Kartu būkite lankstūs ir nekelkite pernelyg aukštų reikalavimų, kurių tiesiog neįmanoma arba labai sunku įvykdyti. Sėkmės!

Views All Time
Views All Time
3199
Views Today
Views Today
1
0 0