Apskaičiuota, kad per visą gyvenimą bučiuojamasi daugiau nei 20 000 minučių. Mokslininkai ir sveikatos specialistai teigia, kad ši maloni veikla ne tik stiprina imunitetą, bet ir užkerta kelią ligoms. Tačiau yra ir kita medalio pusė – bučiuojantis apsikeičiama įvairiais mikrobais, todėl vertėtų būti atsargiems.
Liepos 6-oji – ne tik Valstybės diena. Šiandien visas pasaulis švenčia ir bučiuojasi. Bučiuojasi, nes liepos 6-oji ir tarptautinė bučinių diena. Liepos 6 d. Jungtinės Tautos paskelbė – Tarptautine bučinių diena (World Kiss Day). Nėra žinoma, kada tiksliai atsirado bučinys. Nėra jo išradėjo. Tačiau aišku, kad dabar bučinys yra kultūros reiškinys. Besibučiuojančius žmones matome filmuose, gatvėje. Taip formuojasi stereotipas, kad tam tikru metu turime bučiuotis. Meilę galima išreikšti anaiptol nebūtinai bučiniu, bet kitomis glamonėmis, tačiau mūsų visuomenėje šį jausmą, visų pirma, reiškia bučinys. Bučinys gali reikšti ir pagarbą. Pavyzdžiui, kai bučiuojama ranka. Be to, bučinys – taip pat ir palankumo, dėkingumo, draugiškumo ženklas. Jais apdovanojame mylimus žmones, kai juos sveikiname, susitinkame, išlydime ir t.t. Bučinys į kaktą reiškia rūpestį, į skruostą – svetingumą. Kojos bučiuojamos, rodant paklusnumą (šis paprotys gajus tarp įvairių tikėjimų išpažinėjų). Bučiuojant į lūpas išreiškiama meilė. Tiesa, kai kurios tautos bučiuojasi kiek kitaip nei likęs pasaulis: eskimai ir lapiai pasitrina nosimis nei suglaudžia lūpas. Psichologai vienu balsu tvirtina, kad bučiniai – vienas svarbiausių elementų poros gyvenime. Išnykę bučiniai – pirmasis pavojaus signalas, rodantis, kad santykius užpuolė problemos. Amerikiečių mokslininkė Sheril Kirshenbaum nustatė labiausiai įsimenamą įvykį šiuolaikinio žmogaus gyvenime. Tai – pirmasis pasibučiavimas su mylimu žmogumi, teigia BBC.
Kai apima aistra, bučinys tarsi panardina du žmones į kvapų, skonių, paslapčių ir emocijų keitimosi būseną. Bučiuojamės paslapčia, geidulingai, švelniai, nedrąsiai arba aistringai. Bučiuojamės šviesią dieną ir tamsią naktį. Bučinys būna apeiginis, meilus, oro ir atsisveikinimo, pagaliau pasakiškas arba tik pakštelėjimas, kuris atgaivina princeses. Pirmiausia lūpos atsirado maistui, tik vėliau prisitaikė kalbai, bet bučiuojantis jos patenkina įvairius troškimus. Bučinys sužadina ištisą seką neuroninių pranešimų ir cheminių preparatų. Ilgainiui bučinys tapo gamtos sukurtu pokštu kalbai sustabdyti, kai žodžiai yra nereikalingi. Ne visi pranešimai yra vidiniai. Bučiavimasis yra dviejų žmonių bendras reikalas. Susijungdami du kūnai siunčia vienas kitam galingus pranešimus. Bučinys gali perduoti svarbią informaciją apie partnerio statusą ir ryšių ateitį. Blogas pirmasis bučinys gali staigiai sugriauti poros ateitį. Bučiavimosi paslaptis tyrinėja net mokslininkai. Kai kurie mano, kad bučiniai draugų pasirinkimo evoliucijos procesui yra esminis dalykas. Niujorko universiteto psichologas Gordonas Gallupas „Scientific American“ šių metų vasario numeryje rašo, kad bučiavimasis apima labai sudėtingą pasikeitimą informacija – uoslės, lytėjimo ir prisitaikymo, tai gali paleisti esminius nesąmoningus mechanizmus, įgalinančius žmones daryti tokius sprendimus, kuriems jie genetiškai nesuderinami.
Šiemet Amerikoje buvo oficialiai pripažinta nauja mokslo disciplina – filematologija (lot. philema – bučinys). Mokslininkai nusprendė pasigilinti į fundamentinius bučinio fiziologinius, psichologinius ir kitokius ypatumus bei jo įtaką sveikatai. Beje, ir be oficialaus pripažinimo romantiški bučiniai jau seniai domina antropologus, psichologus, sociologus ir įvairių specialybių gydytojus. Šios srities tyrinėtojus iš esmės jaudina trys klausimai: kada žmonės pradėjo bučiuotis, kodėl tai daro ir ar šis užsiėmimas duoda kokios nors realios naudos. Tvirtinama, kad rašytiniuose šaltiniuose bučinys pirmąkart paminėtas sanskrito tekstuose 1500 metų prieš mūsų erą, ir ten kalbama apie įsimylėjėlius, “glaudžiančius burną prie burnos”. Nors galima ginčytis, kada įsimylėjėliai iš tikrųjų pradėjo bučiuotis. Vieni tyrinėtojai bučinį laiko įgimta žmogaus savybe. Pasak Zigmundo Froido (Sigmund Freud), bučinys – tai žmogaus instinktas, kuriam pradžią davė naujagimio potraukis prie motinos krūties. 1960 m. britų zoologas ir etologas Desmondas Morisas (Desmond Morris) iškėlė prielaidą, kad bučinys atsirado iš primatų patelių įpročio pirma sugromuliuoti jaunikliams skirtą maistą ir tik tada įdėti jį mažyliams į burną atkišus širdele sudėtas lūpas. Net neturėdamos maisto motinos elgdavosi lygiai taip pat, stengdamosi nuraminti mažylius. Pasak Moriso, motiniški bučiniai ilgainiui evoliucionavo į romantiškus.
Psichologų teigimu, bučinio kilmės istorija daugiausiai siejama su motinišku instinktu, todėl, manoma, jog bučinys gimė, paukščiams pradėjus maitinti paukščiukus, o žmonėms – mėgdžioti jų susilietimą snapeliais. Papuasams bučiavimasis sukelia isterišką juoką. Jie kitaip reiškia savo meilę, todėl bučinys kelia asociacijas su utelių knibinėjimu. Daugelyje Afrikos tautų nesibučiuojama, nes manoma, kad taip bus užteršta siela, kurią vėliau gali ir prarasti. Aistringai bučiuojantis dirba 29 – ios veido raumenų grupės, todėl išsilygina ir tampa stangresnė veido oda, pagerėja kraujo apykaita. Todėl bučiuotis ypač aktualu turėtų būti moterims. Kiekvienas aistringas bučinys sudegina apie 12 kilokalorijų. Mokslininkai paskaičiavo, kad per dieną bučiuojantis tik tris kartus po 20 sekundžių, galima numesti net kilogramą. Bučiuojantis išsiskiria endorfinai, sukeliantys ne tik džiaugsmą, bet ir slopinantys skausmą. Net 10 proc. žmonijos nežino, kas tai yra bučinys. Vidutiniškai moterys pasibučiuoja su 7-9 vyrais, prieš tapdama kurio nors žmona.
Judu jau šiek tiek pavargote nuo to, kad visi meilės žaidimai prasideda Jums abiems įprastais signalais ir tais pačiais, jau įgrisusiais judesiais? Niekaip negalite partnerio „apšildyti”? Tad pasimokykit… bučiuotis! Net jei Jums atrodo, kad tai — paauglių žaidimai, atraskite bučiavimąsi iš naujo ir suprasite, kad klydote. Dažnai atsitinka taip, kad po kelerių santuokos metų sutuoktiniai apskritai nustoja bučiuotis, arba bučiuojasi labai retai. Tai gali būti signalas apie blėstančią aistrą. Bučiniai — nepaprastai svarbi preliudijos į meilės žaidimus dalis, nes bučiuojantis sužadinami itin malonūs pojūčiai, galintys padėti paversti meilės žaidimus labai smagiais. Spalvingiausi ir yra erotiniai bučiniai. Senovės indai teigia, kad nėra vietų, kurių nederėtų bučiuoti — kiekviena mylimojo kūno vietelė tiesiog laukia, kol bus Jūsų pabučiuota. Moteris patirs ypač daug malonumo,jei bučiuosite jai krūtis, kaklą, pečius, ausų kaušelius, bambą, pilvo apačią, ypač intymiąją zoną. Vyrams ypač patinka, kai trumpais bučinukais nusėjamas jo veidas ir lūpos, ypač viršutinė lūpa (viršutinės lūpos centrą lyžtelėkite liežuviu ar švelniai įkąskite), bet didžiausią geismą sukelsite, jei bučiniais apibersite jo lytinius organus — ne kiekvienas vyras drįsta prisipažinti, kaip labai jam tai patinka. Vertėtų pasimokyti iš rytiečių — jie neįsivaizduoja lytinio akto be bučinių. O kinams jie tokie pat svarbūs kaip ir pats seksas. Jie tiki, kad bučiavimasis atkuria in ir jan harmoniją.
Greičiausiai iš jūsų niekas neatkreipė dėmesio į tai, kad eame pripratę bučiuotis gal net keletą kartų per dieną. Nuo pat ankstyvos vaikystės iki gyvenimo pabaigos. Bučiavo mus, bučiuojame savo tėvus, kitus artimus žmones, net gyvūnus. Juk bučiniu galima išreikšti savo meilę, aistrą, prisirišimą, švelnumą, dėkingumą, susitaikymą. Tačiau šį kartą pakalbėsime apie suaugusių žmonių bučinius. Sutikite, dažnai norisi pasirodyti savo partneriui tik iš pačios geriausios pusės. Parodyti, ką sugebi, net nustebinti. Net jei ir patyręs Kazanova, pasitaikius menkiausiai progai, mėgo pagilinti savo meistriškumą, tai ką jau kalbėti apie mus, eilinius mirtinguosius, nuolat trokštančius švelnumo ir glamonių. Juk žmonės bučiuojasi dėl to, kad suteiktų ne tik sau malonumą, bet ir kitam žmogui. Poreikis prisiliesti prie to, kas brangu ir artima, nugrimzti mylimo žmogaus glėbyje lygiai toks pats, kaip ir poreikis pavalgyti, gerti, mylėti ir būti mylimiems. Neseniai atliktas tyrimas suteikė galimybę mokslininkams išsiaiškinti kai kuriuos įdomius faktus apie bučinius ir besibučiuojančių įpročius. Paaiškėjo, kad daug žmonių bučiuojasi du kartus per dieną. O štai 10 proc. žmonių apskritai nesibučiuoja. Be to, dauguma prisiminė savo aistringiausią bučinį, kai jiems buvo 17 metų. O kas trečias įsitikinęs, kad bučinys geriau už seksą.
Taip, taip, neseilioti partnerio lūpų, ausų ir visa kita, nepalikti mėlynių, nesikandžioti, nekalenti dantimis į dantis, bet bučiuotis?Jei ne, jūsų laukia kelios pamokėlės. Vakuuminis bučinys. Įsisiurbiama į partnerės lūpas, lyg bandytum ištraukti ne tik sielą, bet ir visus vidurius. Toks bučinukas neturi trukti ilgai. Neatitrauk savo lūpų staiga, antraip atrodys, kad netoliese iššovė šampano butelis. Drugelis. Prikišk savo blakstienas prie mylimosios skruosto, paskui lėtai užsimerk ir atsimerk, kad blakstienos vos vos paliestų jos odą. Jei viską darysi teisingai, jos širdelė plaks į taktą tavo blakstienų virpčiojimui, jei ne, ją apims jausmas, kad persekioja įkyri musė. Ausies spenelio glamonėjimas. Gana rizikingas eksperimentas. Ausis – ne tik erogeninė zona, ji dar ir puikiai gaudo visokius garsus. Taigi netinkamai elgiantis ji gali išgirsti ne rojaus muziką, kurią, kaip manai, skleidi, bet kažką panašaus į vandens gurgėjimą tualete. Šnekamasis bučinys. Jis buvo itin populiarus valdant Prancūzijos karaliui Liudvikui XV. Įsimylėjėliai prisispausdavo vienas prie kito lūpomis ir kuždėdavo komplimentus, eilėraščius, madrigalus.
Ar žinojote, kad bučiavimasis stiprina imuninę sistemą? Be to, ne ką blogiau bučiavimasis degina kolorijas. Taigi, sužinokite tai, ko dar nežinojote apie bučinius! Bučnio metu susitraukinėja daugiau nei 29 (kiti šaltiniai teigia, kad net 34) veido raumenys. Taigi, kam leisti krūvą pinigų kremams nuo raukšlių, jei galima kiauras dienas bučiuotis? Bučiuodamiesi partneriai vienas kitam perduoda kompleksą įvairių medžiagų (riebalus, druskas, baltymus). Visos šios medžiagos sustiprina žmogaus imunitetą. Kažin, ar ne Palangos pliaže prie čeburekų kiosko buvo atliktas šis tyrimas? Amerikiečių atlikti tyrimai teigia, kad moteriai, prieš ištekant, tenka laimė pasibučiuoti maždaug su 80 vyrų. Dabar supratau, kodėl aš tokia nelaiminga! Bučinio metu sudeginamos 26 kalorijos per minutę. Antireklama sporto klubams. Lūpų jautrumas 200 kartų viršija rankų jautrumą. Statistika teigia, kad vyras, kuris ryte prieš išeidamas į darbą, pabučiuoja savo partnerę, prailgina savo gyvenimą 5 metais. Kadangi vyrų amžius vidurkis yra trumpesnis nei moterų, nuo šiol reikės rinktis kokiais 10 metų jaunesnius vyrus. Tik viena bėda, nežinia, ar jie mane pasirinks. Aistringas bučinys, kuris statistiškai tęsiasi apie 90 sekundžių, skatina širdies plakimą, padidina pulsą ir hormonų kiekį kraujyje, o tai pasirodo, sutrumpina gyvenimą viena minute. Keista, visada galvojau, kad aistringas bučinys tai tik pliusas?
Daugiau nei 90 proc. žmonių bučiuojasi, taip rodydami, kad ši sena meilės jausmo ekspresija, yra naudinga mūsų kūnui ir sielai, rašo telegraph.co.uk. Mums patinka bučiuotis, nes apima malonus jausmas, jaučiamės arčiau savo partnerio, tačiau tai dar ne viskas – bučinys mus paveikia kur kas giliau nei galite paalvoti. Kai kurios moterys sako, kad gali pajausti kaip klostysis santykiai su vyru vos po pirmojo bučinio, tvirtina Michaelis Cane‘s, knygos „Bučiavimosi menas“ autorius. Ir tai tik vienas iš dalykų, kodėl verta daugiau bučiuotis. Bučiniai: Mažina stresą. Naujausias Lafayette koledžo mokslininkų tyrimas parodė, kad bučiavimasis sumažina kortisolio, streso hormono, kiekį. Primena meditaciją. Bučiavimasis leidžia užmiršti rūpesčius ir tą akimirką ramybės neduodančias mintis. Jis suteikia labai panašų psichologinį efektą į meditaciją. Vyrams sukelia prisirišimo jausmą. Bučiavimasis padidina oksitocino kiekį, kuris vyrui sukelia prisirišimo jausmą. Mokslininkai iš Lafayette koledžo nustatė, kad bučiavimasis skatina vyrus įsipareigoti. Leidžia išsaugoti sveikesnius dantis. Papildomas kiekis seilių padeda nuplauti nuo dantų bakterijas.