Trikampė stiklo prizmė gali išskaidyti saulės spektrą, trikampių Egipto piramidžių negali pastatyti šiuolaikinė technika, iš Bermudų trikampio žmonės kartais nesugrįžta… O kiek daug trikampių pasitaiko meilės fronte? Iš esmės, mes visada renkamės antrą pusę dažniausiai iš keleto variantų, ir tai nėra meilės trikampis, tačiau kada viena poros pusė blaškosi tarp dviejų pasirinkimų – štai jums santykių reiškinys – garsusis meilės trikampis. Kartais tenka matyti interneto forumuose besikankinančių meilės trikampio sielų klausimą: „Ką pasirinkti?“ Klausimas tikrai vertas dėmesio ir labai svarbus, tačiau pradėti reikia ne nuo to. Žmonės dažnai klausia, ką daryti, užuot savęs paklausę: kaip ir kodėl aš patekau į šitą situaciją? Tik tinkamai supratus situaciją galime surasti išeitį iš keblios padėties. Galiu papasakoti labai gerą istoriją, iliustruojančią šią mintį. Asilas, eidamas keliu, gali suklupti ant gulinčio akmens tik kartą, o paskui instinktyviai žinos, kur neiti, kad netektų suklupti. Žmogus, eidamas tuo pačiu keliu gali klupti ir klupti ant to paties akmens. Taigi, teisingas klausimas skamba taip: kodėl susiformuoja meilės trikampiai? Pradėkime nuo pradžių: turime porą – jį ir ją. Besivystant jų santykiams tarsi „perkūnas iš giedro dangaus“ atsiranda trečias – jis arba ji. Ir štai turime trikampį. Tiesa yra ta, kad jeigu poros santykiai yra rimti ir abipusiai visais įmanomais aspektais, joks trečias žmogus tikrai į juos neįsivels.

Meilė turi daugybę spalvų ir atspalvių. Meilė – tai aistra, pasiaukojimas, prisirišimas, draugystė, partnerystė, pragmatizmas, meilikavimas, flirtas. Deja, žaisti su ja pavojinga. Ji – kaip ugnis: įsiliepsnoja akimirksniu ir virsta fakelu. O kartais – meilės trikampiu, kurio kampai ypač skaudžiai žeidžia. „Meilė, ko gero, egzistuoja viena ir vienintelė. Žinau, ką esu dėl jos patyrusi ir išgyvenusi, tačiau nemanau, kad jos turėjau vengti“, – sako prieš dvejus metus su širdies draugu išsiskyrusi, depresiją patyrusi ir jos jau atsikračiusi džiazo atlikėja Neda Malūnavičiūtė. Viena jos bičiulė šiuo metu išgyvena panašų ir, Nedos žodžiais tariant, žiauriai sudėtingą laikotarpį – augina du nuostabius paauglius, turi puikius namus ant upės kranto, mėgstamą darbą, tik jos sutuoktinio širdis, deja, priklauso kitai. Ir visi apie tai žino. „Ji dvejus metus stengiasi apie tai su vyru kalbėtis, visomis išgalėmis trokšta jį susigrąžinti. Skaito knygas apie dvasinius dalykus, klausia savęs, kodėl taip įvyko. Tačiau kvailiausia, kad vyras nieko nenori keisti, nes jam taip gyventi labai patogu.“ Pasirodo, jis nenori palikti šeimos, nors iš esmės ją jau seniai palikęs“, – dėl draugės jaudinasi Neda. Ką daryti patekus į panašią padėtį? Atkakliai kalbėtis ar laukti, kol viskas išsispręs savaime? „Su vyru kalbėtis reikia nuolat ir apie viską – kad nesusidurtum su šia situacija. Bet jei jau atsitiko taip, kad jis pamilo kitą, reikia jį paleisti“, – kilniadvasiškai ištaria Neda.

Šešerius metus trukę dviejų pingvinų-gėjų, gyvenusių zoologijos sode, santykiai baigėsi po to, kai vienas iš jų “pamilo” patelę. San Francisko zoologijos sode pingvinas vardu Harry paliko pingviną vardu Pepper dėl patrauklesnio paukščio – našlės vardu Linda. Šią meilės dramą aprašinėjo didžiausi JAV dienraščiai, įskaitant ir “Los Angeles Times”. Blogeriai netruko Lindą apkaltinti namų griovėja, besirūpinančia tik savo laime ir nekreipiančia dėmesio, kad kitiems suteikia skausmą. Tačiau meilės istorija baigėsi, kai Harry įsikraustė į gretimą lizdą, kuriame gyveno neseniai našle tapusi pingvinė Linda. Lankytojai pastebėjo, kad paliktasis Pepper dabar liūdėdamas vaikšto savo aptvare pirmyn atgal. Harrisonas Edellis, atsakingas už zoologijos sodo paukščius, pažymėjo, kad neseniai pasimiręs Lindos partneris buvo nedidelės zoologijos sodo pingvinų bendruomenės lyderis, vadovavęs ne vienam, bet dviems lizdams. “Pingvinams nekilnojamas turtas turi didelę reikšmę, – sakė Edellis dienraščiui “LA Times”. – Taigi, Linda pingvinų bendruomenėje buvo laikoma patrauklia partnere”.

Bene labiausiai paplitęs trio pasaulyje – žmona–vyras–meilužė – kartais lengvai virsta į duetą. Kas jame lieka, priklauso nuo kitos pusės padarytų klaidų. Vyras turi meilužę – tokia pažįstama frazė sutuoktinių gyvenime. Tačiau šį kartą atidėkime į šoną šios problemos moralinę ar etinę pusę, nes ir taip gerai visi žino, kad negalima būti neištikimam, be to, negražu. Tiesiog mes kiek kitu kampu pažvelgsime į jau įvykusią situaciją. Tarkime, vedęs vyras pagaliau sutiko savo tikrąją gyvenimo meilę. Jūs turbūt spėjote pagalvoti, kad iki tol penkerius ar dešimt metų gyveno su netikra meile? Geras ir viską pasakantis lotyniškas posakis: Errarum humanum est (juk žmogiška klysti). Beje, ar pastebėjote, kad į moterį, turinčią meilužį, visuomenė žvelgia gerokai tolerantiškiau nei į vyrą. Žodžiu, vyras sutiko didelę meilę, apie kurią jo žmona vienaip ar kitaip, bet tikrai sužinos. Jei tai būtų vien paprastas ėjimas „į kairę“ sveikatai pagerinti ar paįvairinti gyvenimo rutiną, dar galima šiaip ne taip išsisukti iš žmonos klausiančio žvilgsnio. Tačiau jei tai – didelis ir tyras jausmas, deginantis vyrą iš vidaus, anksčiau ar vėliau vis tiek iškils į paviršių. O štai nuo čia ir prasideda pats įdomumas. Turbūt niekas neabejoja, kad atsiras mažai moterų, sugebančių tokioje, švelniai tariant, keblioje situacijoje apsimesti ar išlikti ramiomis, neieškoti būdų, kaip atkeršyti ne tik jam, bet ir meilužei, o susitaikyti su tuo, kas įvyko.