Pagalba ir prevencija

Paskutinis "smirdadienis" – populiarus baras savanoriškai atsisako rūkymo patalpose

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

"In Vino" nutarė savo iniciatyva nuo šių metų gegužės pirmosios visam laikui atsisakyti rūkymo baro viduje. Populiari Vilniaus vieta, kur vakarais renkasi aktoriai, reklamos, žiniasklaidos ir ryšių su visuomene atstovai bei naujosios kartos kino kūrėjai, prisigrūsdavo tiek žmonių, jog pasak šeimininkų, ore kirvį įkirsti galėjai ir 60.000 litų investuotų į galingą ventiliacijos sistemą nepasiteisino. Vienas baro savininkų, pats reklamą kuriantis, fotografuojantis bei Radiocentre "Radijo krašto" laidą vedantis Kristupas Baublys teigia, jog su baro vadybininkais laukė šiltesnių dienų, kai dalis kavinės vėl persikels į Aušros vartų gatvę ir kiemelį. "Visi puikiai žinome kaip "kvepia" drabužiai kitą rytą, net ir po lengvo vakarėlio, praleisto bare, kuriame daug rūkoma. Striukės, paltai ar švarkai - viskas keliauja "praustis". Gal paradoksalu, bet ėmėmės šios iniciatyvos, patys būdami rūkaliai, ir visam laikui atsisakome rūkymo baro viduje, manydami, jog tai – ne tik sąžiningas, bet ir sveikas kompromisas", - sako Kristupas. – "Neseniai teko viešėti San Franciske, kur rūkymas uždraustas visose viešose patalpose be išimties. Savo kailiu patyriau, jog ištiesų tokiu atveju surūkai gerokai mažiau, o vyno išgeri daugiau. Ir avis sveika, ir vilkas neužsikrėtęs!"

Moksleiviai jau šią vasarą nori įsidarbinti nerūkomose įstaigose

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Sveikatos apsaugos ministras Žilvinas Padaiga Seime pristatė Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo projektą. Seimui pritarus, Lietuvoje įsigaliotų draudimas rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose viešojo maitinimo vietose, klubuose, diskotekose. Įstatymas Seime bus svarstomas š.m. balandžio 27 d. Tabako kontrolės įstatymo pataisų projekte draudimą rūkyti viešose vietose numatyta įteisinti 2008 m. sausio 1 d., tačiau ministro Ž. Padaigos susitikimuose su įvairiomis Lietuvos organizacijomis išsakytos nuostatos, kad draudimą rūkyti būtina įteisinti dar šiais metais. Lietuvos mokinių parlamentas atkreipia dėmesį, kad daugelis jaunų žmonių vasarą įsidarbina viešojo maitinimo įstaigose, kuriose yra gausiai rūkoma, todėl moksleiviai, kreipdamiesi į Seimo narius, ragina priimti Tabako kontrolės įstatymo pataisas, kurios įsigaliotų dar 2006 metų vasarą. ,,Manome, jog nerūkantieji turi teisę gyventi ir dirbti sveikoje aplinkoje", - rašoma Lietuvos mokinių parlamento kreipimesi Lietuvos Respublikos Seimui. Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos kreipimesi į Seimą taip pat akcentuojama, kad pagrindiniai barų, restoranų, klubų ir kavinių darbuotojai yra jauni žmonės.

Moksleiviai nori, kad draudimas rūkyti viešose vietose įsigaliotų jau šią vasarą

pagal
Moksleiviai nori
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Radvilų gimnazijos X klasės moksleiviai, dalyvaujantys konkurse ,,Nerūkanti klasė" pareiškė norą dalyvauti Seime pristatant Tabako kontrolės įstatymo pataisas. Toks gimnazijos direktoriaus prašymas išsakytas prasidėjus aktyviai visuomenės kampanijai dėl rūkymo uždraudimo viešose vietose. Moksleivių ir jaunimo organizacijos neabejingos minėto įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama uždrausti rūkyti restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose. Praėjusią savaitę vykusio Sveikatos apsaugos ministro Žilvino Padaigos susitikimo su moksleivių ir jaunimo organizacijomis metu buvo vienbalsiai išsakytas pritarimas Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotoms tabako kontrolės įstatymo pataisoms. Lietuvos mokinių parlamento atstovės Ksenijos Paksinos teigimu, mokinių parlamentas pasisako už tai, kad draudimas rūkyti kavinėse, baruose, klubuose, diskotekose ir kitose viešose vietose įsigaliotų jau šią vasarą. Daugelis moksleivių vasarą įsidarbina įvairiose kavinėse bei baruose, todėl jie norėtų dar šią vasarą dirbti nerūkomose patalpose. LR Seimo nariai taip pat pritaria Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotoms tabako kontrolės įstatymo pataisoms. Penktadienį LR Seimo LSDP frakcijos narė Birutė Vėsaitė išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad imtasi iniciatyvos surinkti 49 Seimo narių parašus, kad Seime kuo skubiau būtų svarstomos Tabako kontrolės įstatymo pataisos. "Džiaugiuosi, kad visuomenėje prasidėjo aktyvi kampanija dėl rūkymo uždraudimo viešose vietose,- sako B.Vėsaitė. – Parlamentarai taip pat negali likti abejingi trim ketvirtadaliams visuomenės narių, kurie pritaria rūkymo ribojimui kavinėse, restoranuose bei kitose viešose vietose".

Jaunimo savižudybių prevencijai reikalinga verslo parama

pagal
man holding brown rope
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Jaunimo psichologinės paramos centras (JPPC) , minėdamas savanoriškos telefoninės psichologinės pagalbos tarnybos "Jaunimo linija" penkiolikos metų veiklos sukaktį, organizuoja nekomercinį savižudybių prevencijos koncertą "Renkuosi gyvenimą". JPPC kviečia šalies verslo visuomenę remti šį projektą bei prisijungti prie aktualios bei skaudžios Lietuvoje savižudybių problemos sprendimo. "Nekomercinio koncerto "Renkuosi gyvenimą", kuris vyks š.m. gegužės 5 d. "Siemens" arenoje, Vilniuje, tikslas – atkreipti dėmesį į mūsų šalyje egzistuojančią didelio masto aštrią savižudybių problemą, kurios sprendimui būtina telkti visas jėgas ir keisti žmonių požiūrį į savižudybę", - sako Jaunimo psichologinės paramos centro vadovė Dr. Kristina Ona Polukordienė. Pasaulines sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje įvyksta daugiausia savižudybių, lyginant su visomis kitomis Europos šalimis. Vien per 2004 m. Lietuvoje nusižudė 1381 žmogus, 2003 m. savo noru iš gyvenimo pasitraukė 1454 žmonės, ankstesnių metų Statistikos departamento prie LR Vyriausybės pateikiama savižudybių mūsų šalyje statistika ne mažiau skaudi. "Kauno medicinos universiteto mokslininkų ne vienerius metus atliekamų reprezentatyvių tyrimų rezultatai rodo, kad vis daugiau jaunų žmonių Lietuvoje savižudybę mato kaip priimtiną išeitį, susidūrus su sunkumais. Todėl nedelsiant būtina padėti visuomenei, o ypatingai jaunimui, suprasti, kad sunkiausioje gyvenimo situacijoje prašyti pagalbos, paramos yra stiprybė, o ne silpnumas", - sako "Jaunimo linijos" vadovas P. Skruibis.

Tabako dūmai – 4 tūkst. chemikalų kokteilis: mitas tai ar faktas?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šių metų pradžioje LR Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuoto nutarimo dėl Tabako kontrolės įstatymo pakeitimo ir papildymo nuostatomis, draudžiančioms rūkyti klubuose, diskotekose ir viešojo maitinimo įstaigose, projektui. Viso pasaulio pritarimą palaipsniui užkariaujantys rūkymo viešose vietose ribojimai atitinka šiuolaikinės visuomenės lūkesčius, nes XXI amžiaus gyventojai atsakingiau žiūri į asmens ir visuomenės sveikatos problemas. Ne išimtis ir Lietuva - mūsų šalyje atlikti įvairūs visuomenės nuomonių tyrimai rodo – lietuviai taip pat nėra abejingi savo ir būsimų kartų sveikatai. Net 74,4 proc. iš 1000 apklaustų respondentų, atstovaujančių visos Lietuvos gyventojų nuomones bei pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą ir išsimokslinimą, pasisakė prieš rūkymą restoranuose, kavinėse, baruose ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose. O Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje vykstančioje apklausoje net apie 90 proc. lankytojų yra už laisvą nuo tabako dūmų gyvenamąją ir darbo aplinką. Tabako kontrolės ir rūkymo prevencijos politika pasaulyje paneigia tabako industrijos atstovų remiamą nuomonę, kad rūkymą ribojantys įstatymai yra nepopuliarūs bei neveiksmingi, nes nepadeda išsaugoti gyvybių ir pagerinti visuomenės sveikatą. Tabako kontrolės ekspertai skelbia – didesnė dauguma gyventojų tose šalyse, kurios uždraudė rūkymą viešose vietose, teigiamai vertina savo vyriausybės politiką.

Vilniuje ketinama steigti vaikų, vartojančių narkotines medžiagas, reabilitacijos centrą

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Šiandien Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas susitiko su NVO vaikams konfederacijos atstovais. Susitikimo metu buvo aptarta galimybė Vilniuje įkurti pirmąjį šalyje vaikų, vartojančių narkotines medžiagas, reabilitacijos centrą, kur tokiems vaikams būtų teikiama ne tik medicininė pagalba, bet ir psichologinės, socialinės reabilitacijos paslaugos. Anot NVO vaikams konfederacijos direktorės Elenos Urbonienės, kiekvienais metais narkomanijos problema paliečia vis jaunesnius vaikus. Pernai tyrimų duomenys parodė, kad priklausomų nuo narkotinių medžiagų vaikų jau yra ir tarp vienuolikmečių, tuo tarpu šalyje nėra nei vienos profesionalios vaikų reabilitacijos įstaigos. Šiuo metu vaikams, kuriems reikalinga pagalba išsivaduojant nuo priklausomybės narkotikams, teikiamos tik medicininės detoksikacijos paslaugos, taip pat veikia pavieniai psichologinės pagalbos centrai. NVO vaikams konfederacijos tikslas – įsteigti sostinėje centrą, kuriame vaikai galėtų gyventi visu reabilitacijos laikotarpiu. Vaikai tokiame centre galėtų gauti medicinines paslaugas, nuolatinę psichologų bei socialinių darbuotojų priežiūrą, turėtų galimybę ir mokytis bendrųjų dalykų, buities tvarkymo. Vilniaus miestas ketina prisidėti prie tokio vaikų reabilitacijos centro įsteigimo. Svarstoma galimybė suteikt patalpas centrui, finansinę paramą, padėti derybose su kitomis atsakingomis instancijomis.

Ar Jums reikia AA?

pagal
Alkoholizmas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Tik Jūs pats galite nuspręsti, ar norite būti Anoniminių alkoholikų draugijos nariu, - jei galvojate, kad tai Jums gali padėti. Mes susibūrėme į AA, kadangi nebegalėjome kontroliuoti savo gėrimo. Mes vis dar negalėjome prisipažinti, kad niekuomet nebegalėsime saikingai gerti. Po to išgirdome iš AA narių, kad mes esame ligoniai. Sužinojome, kad daugybė žmonių lygiai kaip ir mes kenčia dėl kaltės, baimės, vienatvės, beviltiškumo jausmų. Sužinojome, kad šie jausmai mus lydi dėl to, kad mes sergame alkoholizmu. Mes pasistengėme suvokti, ką alkoholis mums padarė. Čia pateikiame keletą klausimų, į kuriuos pabandėme sąžiningai atsakyti. Jei į keturis ar daugiau klausimų atsakėme TAIP, reiškia, esame giliai įklimpę į bėdą dėl girtavimo. Pažvelkite dabar į save. Atminkite, kad nėra jokios gėdos pripažinti, kad turite tokių rūpesčių.

Alkoholizmas ir savižudybė

pagal
Alkoholizmas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Nustatyta, kad apie trečdalis savižudžių yra priklausomi nuo alkoholio. Savo ruožtu 5-10% piktnaudžiaujančių alkoholiu asmenų baigia gyvenimą savižudybe. Daugelis nusižudo būdami neblaivūs. Alkoholio problemų turėjusiems savižudžiams būdinga:
· labai ankstyva girtavimo pradžia;
· ilgi girtavimo laikotarpiai;
· pasigėrimai;
· prasta (fizinė) sveikata;
· prislėgta nuotaika;
· nesklandus asmeninis gyvenimas;
· neseniai patirta asmeninė netektis (iširusi šeima, skyrybos arba mirtis);
· nepatenkinami darbo rezultatai. Nusižudę piktnaudžiaujantys alkoholiu asmenys ne tik buvo pradėję girtauti jauni, labiau pasigerdavo, bet ir dažnesniais atvejais gimė ir augo girtaujančiose šeimose. Paaugliams savižudžiams vis dažniau nustatomas piktnaudžiavimas narkotikais ir kitomis psichoaktyviomis medžiagomis.
Alkoholizmo ir depresijos sutapimas labai didina savižudybės pavojų

Alkoholizmas

pagal
Alkoholizmas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

I stadija. Pakinta alkoholinio apsvaigimo pobūdis, mažiau išreikšta pakili nuotaika, atsiranda grubumas, agresyvumas, dirglumas. Pamažu alkoholis tampa priemone, padedančia palaikyti gerą nuotaiką, užmiršti nemalonumus, atsipalaiduoti.. Nebelieka kitų interesų, pasigėrimas tampa vieninteliu tikslu, susigalvojama įvairių progų išgėrimams. Alkoholiu piktnaudžiaujama reguliariai, 2-3 kartus per savaitę. Didėja organizmo tolerancija alkoholiui, apgirtimui reikalingos 2-3 kartus didesnės dozės nei anksčiau. Pradėję gerti, nebegali sustoti, pasigeria iki sunkaus apgirtimo. Geriama nepaisant neigiamų socialinių pasekmių, pvz.:kad sekančią dieną reikės eiti į darbą. Išnyksta vėmimo refleksas, galimi trumpalaikiai atminties praradimai. II stadija. Išgėrinėjimus vis labiau skatina emociniai faktoriai: pablogėjusi nuotaika, dirglumas, nuobodulys. Alkoholis būtinas normaliai savijautai palaikyti. Tolerancija pasiekia maksimumą, dozės 3-6 kartus viršija įprastines. Nutraukus ar smarkiai sumažinus alkoholio vartojimą, vystosi abstinencijos sindromas. Pradedama piktnaudžiauti surogatais. Galimos įvairios somatinės komplikacijos.

Moterys ir alkoholis

pagal
Alkoholizmas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Kiek plačiau mėginsiu aptarti moterų priklausomybės nuo alkoholio problemą. Pirmiausia – klinikinis atvejis. 39 metų Virginijai, piktnaudžiavusiai alkoholiu, ligoninėje, į kurią ji pateko ypač pablogėjus sveikatos būklei, buvo intensyviai teikiama pagalba, bet ji išgyveno tik parą. Apie jos mirtį artimieji kalbėjo gana ramiai, susitaikę su tuo, kas atrodė neišvengiama, sakydami: „Jau seniai matėme, kad blogai baigsis“. Pacientė iš tiesų buvo pražudžiusi asmenybę, netekusi interesų, tapusi degradavusia alkoholike – tokių yra tūkstančiai ir jos labai panašios viena į kitą. Artimieji nebegalėjo jos, kaip individualybės, atpažinti. Virginijos vaikystė buvo sunki: mama dirbo viena, tėvas buvo girtuoklis. Nuo mažens mergaitė matė jį nuolat girtaujantį. Pati Virginija pradėjo vartoti alkoholį 17 metų. Nors įgijo aukštąjį prekybininko išsilavinimą, darbus prarasdavo vieną po kito – per girtavimą. Paskutiniuosius 3 metus ji tenkindavosi atsitiktiniais uždarbiais prekiaudama turguje. Visus pinigus pragerdavo. Su vyru buvo išsiskyrusi prieš 10 metų, duktė – protiškai atsilikusi. Paskutiniaisiais gyvenimo metais negėrusi moteris ištverdavo vos vieną kitą dieną.

Alkoholizmas

pagal
Alkoholizmas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Alkoholizmas - tai lėtinė liga, kurią sukelia dažnas alkoholio vartojimas. Reiškiasi liguistu potraukiu alkoholiui. Sergant alkoholizmu gali atsirasti psichozė, o dėl alkoholio skilimo produktų poveikio - sutrikti kepenų funkcija. Pamažu gali vystytis alkoholinė degradacija. Girtumas reiškiasi psichiniais, neurologiniais ir somatiniais sutrikimais. Visa tai priklauso nuo alkoholio dozės ir nuo jo rezorbcijos iš virškinimo trakto greičio, taip pat ir nuo organizmo jautrumo alkoholiui. Riebus maistas ir krakmolas slopina alkoholio rezorbciją plonojoje žarnoje, o gazuoti gėrimai - greitina. Jautrumas padidėja, kai žmogus išvargęs, alkanas, neišsimiegojęs, sušalęs ar perkaitęs. Sergant lėtiniu alkoholizmu kita alkoholio dozė išgeriama tada, kai ankstesnioji dozė dar tebeveikia. Šiuo metu manoma, kad suaugęs, nuo alkoholio nepriklausomas vyras, per parą gali išgerti iki 660ml. alaus, 320ml. vyno ir iki 80ml. stipraus (40%) alkoholinio gėrimo. Be to, rekomenduojama bent viena visiškos abstinencijos para per savaitę. Alkoholį vartoti rizikinga, jei vyras per vakarą išgeria 4 kartus didesnę dozę nei nurodyta, o savaitinė dozė yra 7 kartus didesnė. Moterims šie rodikliai yra 2 kartus mažesni.

Paauglių, jaunimo priklausomybė nuo alkoholio

pagal
Alkoholizmas
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Be anksčiau minėtų priežasčių, kurios gali sukelti alkoholizmą, paminėsime ir kai kuriuos motyvus, skatinančius paauglius vartoti svaigalus: noras atrodyti vyresniems, mėgdžioti suaugusius, smalsumas, noras pajusti svaigalų poveikį, nepriklausomybės troškimas, tradicijų mėgdžiojimas, noras šokiruoti tėvus ir draugus, noras būti pripažintam tam tikroje grupėje, noras parodyti savo vyriškumą, drąsą. Dažniau linkę girtauti paaugliai, kurie greit pasiduoda kitų įtakai, menkai fiziškai išsivystę, labilių emocijų, abejingi viskam, niekuo nesidomi, tingi mokytis, neužsiima užklasine veikla, nesportuoja. paprastai tokie paaugliai išgėrinėja tik grupėmis alų, vyną. Svaiginimasis tampa savotišku ritualu, bendravimo forma, kurios dėka toks paauglys įsitvirtina kompanijoje. Jei paauglys pradeda išgėrinėti iki 13 metų, tai tolerancija alkoholiui iš pradžių yra nedidelė, vėliau (po 1,5 - 2 metų) aktyvios alkoholizacijos gali pasiekti aukščiausią lygį. Jei išgėrinėjama 1-2 kartus per savaitę, alkoholio euforizuojantis poveikis blanksta, o tai priverčia griebtis dažnesnio alkoholio vartojimo ir didesnių dozių. Jei alkoholio dozė didinama, paaugliams ir jaunimui ilgiau išlieka apsauginė vėmimo reakcija.