Ligos

Specialistai prognozuoja, kad per 10 dienų Lietuvą gali pasiekti paukščių gripas. Prognozės nėra optimistinės, kadangi už 300 km nuo mūsų, Lenkijoje, nustatyti jau trys paukščių gripo židiniai. Per 10 dienų toks susirgimas Lietuvą gali pasiekti per laukinius paukščius, po Seime įvykusio pasitarimo žurnalistams pasakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Kazimieras Lukauskas. Politikai ir specialistai svarstė, ar valstybės institucijos yra pasirengusios tinkamai reaguoti į galimus paukščių gripo pavojus bei kilsiančias grėsmes. Tokį pasitarimą surengė trys Seimo komitetai - Nacionalinio saugumo ir gynybos, Sveikatos bei Kaimo reikalų. K. Lukauskas informavo pasitarimo dalyvius, kad situacija yra kontroliuojama ir specialistai yra pasirengę izoliuoti ligos plitimą. Pasak jo, šiais metais ištirtos 23 gulbės, tačiau paukščių gripo neaptikta. Prie padidintos rizikos zonos, anot K. Lukausko, priskiriami Šilutės, Klaipėdos, Kaišiadorių, Trakų ir Vilniaus rajonai. Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė pažymėjo, kad padidinto pavojaus zona yra sąvartynai, kur didelė paukščių migracija. Jos nuomone, į paukščių gripo prevencinį darbą turėtų įsitraukti savivaldybės, Savivaldybių asociacija.

Lenkijos pareigūnai sekmadienį patvirtino, kad šalies šiaurėje nugaišusios laukinės gulbės buvo užsikrėtusios paukščių gripo virusu. Šiuo metu Didžiosios Britanijos laboratorijoje tiriama, ar sparnuočiai nešiojo viruso atmainą H5N1, kuri yra mirtina žmonėms. Tyrimų rezultatai turėtų būti paskelbti trečiadienį. Nugaišusios gulbės buvo rastos kovo 2 dieną Torūnės mieste, Vyslos upės pakrantėje. Praeitą mėnesį, netrukus po to, kai paukščių gripas buvo nustatytas Vokietijoje, Lenkijoje, imantis atsargumo priemonių, buvo uždrausta naminius paukščius laikyti lauke. Sekmadienį apie naujus paukščio gripo atvejus pranešė Prancūzija, Šveicarija ir Rumunija. H5N1 virusu žmonės gali užsikrėsti tik turėdami tiesioginį kontaktą su nugaišusiais paukščiais. Vis dėlto mokslininkai perspėja, kad paukščių gripas ateityje gali mutuoti į formą, perduodamą žmogaus žmogui. Būgštaujama, kad tokiu atveju kiltų pandemija, galinti nusinešti milijonus žmonių gyvybių.

Lazdijai, kovo 3 d. Iš Lazdijų rajono, įtarus paukščių gripą, į Nacionalinę veterinarijos laboratoriją ištirti pristatyta dešimt naminių ir laukinių paukščių. Laimei, nė vienas iš nugaišusių paukščių nesirgo gripu. Ruošiantis galimiems paukščių gripo atvejams, Lazdijų rajone rengiamas veiksmų ir priemonių planas, numatytos vietos, kur bus užkasami sunaikinti paukščiai. Kokių priemonių imtis, jei rajone kiltų paukščių gripo plitimo pavojus, svarstė Ekstremalių situacijų valdymo centro nariai, įvairių institucijų atstovai. Lazdijų rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Auridas Marcinkus supažindino, kaip dirbtų gelbėjimo tarnybos, kaip būtų ženklinami ligos židiniai, apsaugos zonos, kokių atsargumo priemonių laikytis. Pasak A. Marcinkaus, rajone nustatytos 4 vietos (sąvartynų teritorijose), kur bus laidojami toje zonoje sunaikinti paukščiai. Dar viena laidojimo vieta parengta prie Ginto Cimakausko kalakutų fermos. Technika duobėms kasti suteiktų UAB ,,Lazdijų komunalinis ūkis“ ir ūkininkai, gyvenantys netoli židinio zonos. Jiems už paslaugas bus sumokėta. Kaip žinia, Lietuvoje įsigaliojo draudimas laikyti naminius paukščius lauke. Kai kurie gyventojai savo sparnuočiams jau nukirto galvas, kad išvengtų grėsmingos ligos ir baudų.

Žemės ūkio rūmuose Lietuvos putpelių ir naminių paukščių augintojų draugijos nariai aiškinosi Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos (VMVT) įsakymų, kuriais draudžiama leisti naminius paukščius į lauką bei nurodoma prekiauti paukščiais tik tam pritaikytose patalpose, nuostatas. Paukštininkų manymu, prevencinės priemonės galėtų būti liberalesnės. Su minėtų įsakymų reikalavimais susirinkusius supažindino VMVT Administravimo ir skubios prevencijos skyriaus vedėjas Vidmantas Svečiulis. Diskusijoje dalyvavę paukščių augintojai ir pardavėjai sakė, jog pritaria VMVT pastangoms išvengti ligos protrūkio, tačiau jiems atrodo per griežtas reikalavimas prekiauti paukščiais tik tam pritaikytose patalpose. „Kas gali užtikrinti, kad pirkėjas, atvažiavęs į ūkį su savo dėžėmis ir juose užsilikusiu kraiku paukščiams gabenti, neužneš ligų sukėlėjų? Ar neatsitiks taip, kad labiausiai nukentėsime mes – legalūs paukščių pardavėjai“, – naujos tvarkos efektyvumu abejojo Algis Bielinis, auginantis genofondines žąsis. Pasak paukštininkų, verslas dėl perdėtos žmonių baimės apsikrėsti paukščių gripu ritasi žemyn, o dėl prekybos apribojimų pajamos dar labiau sumažės. Kad prekybos patalpos atitiktų reikalavimus, reikia daug investicijų. Augintojai prognozuoja, kad iš dešimties nuolatinių paukščių pirkėjų trys šiemet jų nepirks.

Pastaruoju metu paukščių gripą sukeliančiu virusu H5N1 užsikrėtę paukščiai buvo aptikti įvairiose Europos valstybėse. Lietuvos ornitologų draugija (LOD) pritaria valstybės institucijų siekiams kovoti su viruso plitimu ir siekia, kad visuomenė būtų kuo geriau informuota apie realias grėsmes ir geriau suprastų taikomas prevencines ir ligos kontrolės priemones. Tačiau mes taip pat raginame atitinkamas valstybės institucijas parengti aiškų tolimesnių ligos prevencijos, kontrolės ir visuomenės informavimo veiksmų planą ir efektyviai kontroliuoti pavaldžių tarnybų priimamus sprendimus ir jų vykdymą, atsižvelgiant į sveikatos apsaugos, veterinarijos, aplinkos apsaugos specialistų ir mokslininkų teikiamas rekomendacijas. Lietuvos ornitologų draugija, kaip laukinių paukščių ir jų buveinių apsauga besirūpinanti visuomeninė organizacija, suinteresuota visišku viruso H5N1 plitimo sustabdymu, nes šio labai pavojingo paukščių gripo sukėlėjo buvimas aplinkoje ir galimi neadekvatūs kovos su šiuo ligos sukėlėju būdai kelia grėsmę natūralioms ekosistemoms ir ateityje gali turėti neigiamų pasekmių biologinės įvairovės apsaugai. Taip pat mes visiškai sutinkame su tuo, kad ligos plitimas gali turėti didelį poveikį šalies ūkiui ir, kad visomis pastangomis turi būti siekiama užkirsti kelią galimai gripo pandemijai.

Egzistuoja daugybė įvairių paukščių gripo viruso variantų (kamienų), tačiau tik nedaugelis iš jų gali sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų gyvūnams ir žmonėms. Laukiniai paukščiai nuolat nešioja daugybę skirtingų šio viruso variacijų, tačiau natūraliai tik labai nedidelė paukščių dalis būna jais užsikrėtę. Šie virusai sukelia tik nedidelius sveikatos sutrikimus, kurie dažniausiai nepasireiškia jokiais išoriniais požymiais. Mažai patogeniški virusai nepavojingi ir naminiams paukščiams. Tačiau kai kurie H5 ir H7 viruso kamienai naminiams paukščiams gali būti labai pavojingi ir būtent šie paukščių gripo viruso variantai įvardijami kaip labai patogeniški. Labai patogeniški virusai pas laukinius paukščius paprastai neaptinkami. Šių virusų židiniai išryškėja naminių paukščių fermose, kur intensyviai veisiant paukščius ir juos laikant ypatingai dideliu tankumu susidaro idealios sąlygos virusams intensyviai daugintis ir įgyti didelį patogeniškumą lemiančių savybių. Laukiniai paukščiai taip pat gail užsikrėsti labai patogeniškais paukščių gripo virusais ir nuo jų žūti. Manoma, kad laukiniai paukščiai virusu gali užsikrėsti turėdami tiesioginį ar netiesioginį kontaktą (pvz.: bendrai naudojamus vandens telkinius, maisto šaltinius ir pan.) su virusą nešiojančiais naminiais paukščiais.

Paukščių gripas yra greitai plintanti pavojinga užkrečiama paukščių liga, kuria serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Patys pavojingiausi yra paukščių gripo labai patogeniški H5 ir H7 viruso potipiai. Šiuo metu didžiausią susirūpinimą kelia H5N1 paukščių gripo virusas, kuris pavojingas ir žmonėms, ir gyvūnams. Paprastai laukiniai migruojantys laukiniai vandens paukščiai yra natūralūs paukščių gripo mažai patogeniško viruso nešiotojai ir retai kada patys serga, bet naminiai paukščiai yra ypač jautrūs paukščių gripo virusui. Paukščių gripo virusas atsparus, jis ilgai išsilaiko audiniuose, fekalijose ir vandenyje. Pastaruoju metu sparčiai plintant paukščių gripui visame pasaulyje, Lietuvos Respublika atsidūrė paukščių gripo grėsmės zonoje, nes jau 6 Europos Sąjungos valstybėse jis oficialiai patvirtintas laukiniams paukščiams. Nustatyta, kad šį pavojingą virusą Euroazijos žemyne išplatino migruojantys vandens paukščiai. Tai pats pavojingiausias ir greičiausias šios ligos plitimo kelias. Liga perduodama tiesioginio kontakto su sergančiais paukščiais būdu. Paukščių gripu sergantys paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta paukščių skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse. Paukščiai gaišta. Ūkyje gali nugaišti iki 100 proc. laikomų paukščių.

Kitame Baltijos jūros krante esančiame Švedijos Oskarshamno regione antradienį užregistruotas pirmasis paukščių gripo atvejis, nors kol kas nežinoma, ar tai mirtina šio gripo atmaina H5N1. Vokietijos Riūgeno saloje antradienį virusas buvo aptiktas ir negyvos katės organizme. Ansčiau šioje saloje buvo rasta nuo gripo kritusių paukščių. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovas lrytas.lt teigė, kad tai – ženklas, jog paukščiai migruoja, tad Lietuvą paukščių gripas gali pasiekti jau kovo viduryje. Pasak tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjo Vaidoto Kiudulo, paukščių gripo atvejai Prancūzijoje, Vokietijoje, Švedijoje ir kitose šalyse rodo, kad viruso neįmanoma išvengti. Švedijoje paukščių gripu sirgo dvi laukinės antys. „Virusu sirgę laukiniai paukščiai rasti Oskarshamn'o regione (Švedijos pietrytinė pakrantė - red. past.)“, - paskelbė Švedijos Žemės ūkio ministerija. Anot jos, tai pirmasis atvejis, kai šioje šalyje aptikta „agresyvi paukščių gripo forma“. Ministerijos teigimu, tai ta pati viruso atmaina, kuri pasiekė ir Rusiją bei Kiniją. Švedija tikrino visus įtariamus paukščių nugaišimo atvejus, kai mirtina paukščių gripo atmaina pradėjo plisti Europoje. Šiuo metu 19 valstybių yra paskelbusios apie aptiktą paukščių gripą.

Birmingemas, vasario 27 d. Pakibus virš Europos realiai paukščių gripo grėsmei, Didžiosios Britanijos paukščių pramonė turi palaikyti silpstantį vartotojų pasitikėjimą, apsvarstydama visus galimus problemos sprendimo variantus ir pasikliaudama geriausiomis mokslo rekomendacijomis ir šaltiniais, pareiškė Nacionalinės ūkininkų sąjungos (NŪA) prezidentas Timas Benetas (Tim Benett). "Paukštienos pramonę sužlugdys vartotojų pasitikėjimo praradimas, ne pats paukščių gripas", - sakė T. Benetas. Paukštienos pardavimai Didžiojoje Britanijoje, palyginti su Prancūzija ir Italija, dar ne taip smarkiai nukentėjo dėl šios ligos plitimo. Mirtinas H5N1 virusas plinta po Europą ir jau pasiekė Prancūziją, nors Didžiojoje Britanijoje jis dar neaptiktas. Anot T. Beneto, pirmadienį jis ketina susitikti su Didžiosios Britanijos žemės ūkio ministerijos ministre Margaret Beket (Margaret Beckett) ir aptarti viruso plitimo grėsmę. Jis pastebėjo, jog paukščių augintojai pastaruosius keturis mėnesius nepraranda budrumo. Pasak jo, sprendimas dėl paukščių skiepijimo nuo paukščių gripo turi turėti mokslinį pagrindą, pridurdamas, kad jeigu mokslininkai pasiūlys laikytis šios politikos, Didžioji Britanija turės užtikrinti, jog turi pakankamų vakcinos atsargų.

Haga/Berlynas/Vilnius, vasario 23 d. Nyderlandų paukščių augintojai ir politikai svarbiu vadina Europos Komisijos sprendimą leisti skiepyti kai kuriuos paukščius nuo H5N1 paukščių gripo viruso atmainos. Nyderlandų paukštienos pardavėjų organizacija (NOP) sakė norinti kuo greičiau pradėti skiepyti vištas. Nyderlandai yra viena iš svarbiausių kiaušinių ir vištų krūtinėlių filė eksportuotojų. Šiam žingsniui priešinosi kai kurios kitos ES narės, tvirtindamos, jog skiepijimas pareikalaus labai daug lėšų ir neužtikrins tinkamos apsaugos nuo paukščių gripo. Tuo tarpu iš žinios iš Austrijos visai nedžiugina. Šioje šalyje, pirmą kartą Europos Sąjungoje, nustatyti H5N1 paukščių gripo viruso atmaina užsikrėtę naminiai paukščiai. Austrija pranešė apie dvi virusu užsikrėtusias vištas. Austrijos atvejai ypač kelia nerimą ES naminių paukščių augintojams, kurie kol kas vis išvengdavo epidemijos. Vokietijos valdžia praneša nustačiusi, kad Baltijos jūros Riūgeno saloje naminė antis užsikrėtė žmonėms pavojinga paukščių gripo atmaina H5N1, rodo preliminarūs tyrimų rezultatai.

Jei kartais dar nežinotume, jog Europa neturi sienų, tai mums atskleistų migruojantys paukščiai. Kaip galimi paukščių gripo viruso pernešėjai, jie taip pat rodo, kad šioje srityje Europos Sąjunga privalo atlikti svarbų vaidmenį. Jau keletą mėnesių ES institucijos kovoja su paukščių gripo viruso keliama grėsme. Šešiose ES valstybėse jau nustatytas H5N1 virusas. Nacionalinės stebėsenos tarnybos parodė savo efektyvumą atnaujindamos ir koordinuodamos informaciją ES lygmeniu, o plitimą užkertantys planai jau pradedami įgyvendinti. Ką dar galima padaryti? Europos atsakas – aktyviai veikti visais lygmenimis. Pirmadienį žemės ūkio ministrai tarėsi, ar reikėtų paskiepyti visus naminius paukščius ir ar turėtų būti mokamos kompensacijos jų augintojams, kurie jau skaudžiai pajuto mažėjantį paukštienos vartojimą keliose šalyse, nors Europos naminių paukščių virusas dar nepalietė. Šio susitikimo metu nieko nenuspręsta, tačiau po to, antradienį, turėjo susitikti ES valstybių veterinarijos ekspertai, kad įvertintų teigiamas ir neigiamas skiepijimo puses. Nors skiepai pajėgia apsaugoti paukščius, tačiau jie taip pat gali paslėpti galimą infekciją. Paradoksalu, bet skiepijant būtų sunkiau kovoti su virusu.

Briuselis, vasario 22 d. Europos Sąjungos (ES) veterinarijos ekspertai pritarė Prancūzijos ir Nyderlandų planams paskiepyti milijonus paukščių nuo paukščių gripo, paskelbė Europos Komisija. "Skiepijimo programos bus taikomos tik konkretiems paukščiams konkrečiuose regionuose ir bus griežtai stebimos bei kontroliuojamos", - teigė Komisija. ES vykdomoji institucija nurodė, jog paskiepyti paukščiai turėtų būti atskirti nuo neskiepytų naminių paukščių ir jau užsikrėtusių gripo virusu. Be to, paukščių judėjimas turėtų būti apribotas. ES ekspertų nuomonės dėl prevencinio skiepijimo nuo paukščių gripo išsiskyrė. Didžiosios Britanijos žemės ūkio ministerijos manymu, skiepai gali maskuoti mirtinos ligos simptomus ir leisti ligai dar labiau plisti. Paukščių skiepijimas prasidės nedelsiant ir tęsis iki balandžio 1 dienos, iki to laiko turėtų būti paskiepyta apie 900 tūkst. paukščių. "Artėjant pavasarinei paukščių migracijai raginu visas valstybes nares išlikti budrias. Pastebėjus menkiausius paukščių gripo simptomus būtina ir toliau taikyti visas atsargumo priemones, kurios buvo taikomos pastaraisiais mėnesiais", - sakė ES sveikatos ir vartotojų apsaugos komisaras Markas Kiprianu (Markos Kyprianou).