Pastaruoju metu paukščių gripą sukeliančiu virusu H5N1 užsikrėtę paukščiai buvo aptikti įvairiose Europos valstybėse. Lietuvos ornitologų draugija (LOD) pritaria valstybės institucijų siekiams kovoti su viruso plitimu ir siekia, kad visuomenė būtų kuo geriau informuota apie realias grėsmes ir geriau suprastų taikomas prevencines ir ligos kontrolės priemones. Tačiau mes taip pat raginame atitinkamas valstybės institucijas parengti aiškų tolimesnių ligos prevencijos, kontrolės ir visuomenės informavimo veiksmų planą ir efektyviai kontroliuoti pavaldžių tarnybų priimamus sprendimus ir jų vykdymą, atsižvelgiant į sveikatos apsaugos, veterinarijos, aplinkos apsaugos specialistų ir mokslininkų teikiamas rekomendacijas.

Lietuvos ornitologų draugija, kaip laukinių paukščių ir jų buveinių apsauga besirūpinanti visuomeninė organizacija, suinteresuota visišku viruso H5N1 plitimo sustabdymu, nes šio labai pavojingo paukščių gripo sukėlėjo buvimas aplinkoje ir galimi neadekvatūs kovos su šiuo ligos sukėlėju būdai kelia grėsmę natūralioms ekosistemoms ir ateityje gali turėti neigiamų pasekmių biologinės įvairovės apsaugai. Taip pat mes visiškai sutinkame su tuo, kad ligos plitimas gali turėti didelį poveikį šalies ūkiui ir, kad visomis pastangomis turi būti siekiama užkirsti kelią galimai gripo pandemijai.  

Ypač norime atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu visuomenei trūksta viešai prieinamos informacijos apie realias paukščių gripo grėsmes ir visus galimus ligos plitimo būdus, nes įvairiose žiniasklaidos priemonėse šiuo metu pateikiama informacija yra gana fragmentiška, o neretai ir klaidinga, todėl gali kelti neadekvačią visuomenės reakciją ar net nepagrįstą paniką.  

Visuomenė turėtų žinoti, kad išskiriami trys svarbūs viruso H5N1 plitimo tarptautiniu mastu keliai:
• Infekuotų naminių paukščių, paukštienos ir paukštienos produktų judėjimas;
• Prekyba dekoratyviais laukiniais paukščiais;
• Laukinių paukščių migravimas.

Kova su plintančiu virusu efektyvi bus tik tuomet, kai tinkamomis priemonėmis bus kontroliuojami visi galimi ligos plitimo keliai.

Pastaruoju metu Europoje ir Vidurinės Azijos šalyse stebėti ligos pasireiškimo atvejai iliustruoja, kad migruojantys paukščiai gali pernešti virusą. Pavyzdžiai Turkijoje ir Prancūzijoje, kur nauji ligos židiniai buvo nustatyti uždarose paukščių fermose, buvusiose netoli anksčiau išaiškintų laukinių paukščių ligos židinių, rodo, kad esamos prevencinės priemonės net ir uždarose paukščių fermose nėra pakankamai efektyvios. Šie faktai taip pat įrodo, jog specialistai dar tiksliai negali įvertinti kaip virusas veikia laukinius paukščius ir kokiais būdais užkratas perduodamas naminiams paukščiams.

Kol kas viešoje informacijoje nutylima ir tai, jog pirmieji ligos proveržiai Indijoje, Nigerijoje ir Egipte buvo stebimi tik naminių paukščių fermose, o žinomi faktai leidžia teigti, kad į šias šalis ligos sukėlėjai buvo importuoti kartu su naminiais paukščiais ir paukštienos produktais.

Kadangi šiuo metu virusas H5N1 aptinkamas vis naujose vietose, atsakingos institucijos turi būti pasirengusios reaguoti gerai apgalvotais, suderintais ir efektyviais veiksmais. Lietuvos ornitologų draugija, pasitelkusi paukščių apsaugos organizacijas vienijančios asociacijos BirdLife International (www.birdlife.org) patirtį, ragina:

  • Tirti migruojančius laukinius paukščius ir patvirtintų ligos proveržių vietose surinkti kuo daugiau ekologinio pobūdžio informacijos.
  • Visuose paukštininkystės ūkio sektoriuose diegti efektyviausias prevencines ir ligos kontrolės priemones.
  • Griežtai kontroliuoti naminių paukščių ir paukštienos produktų judėjimą, įskaitant paukštininkystės ūkio atliekas bei iš jų gaunamas trąšas ir pašarus.
  • Drausti prekybą laukiniais paukščiais.
  • Sprendžiant aktualius klausimus skatinti atitinkamų veterinarijos, medicinos, žemės ūkio ir aplinkosaugos institucijų bendradarbiavimą ir informacijos mainus tarp šių sričių specialistų.

Norime pabrėžti, kad migruojančių laukinių paukščių žuvimą gali lemti daugybė priežasčių. Visi surasti negyvi paukščiai turi būti nedelsiant tiriami, tačiau net ir išaiškinus šios ligos atvejus neturi būti panikuojama. Laukinių paukščių persekiojimas negali sustabdyti ligos plitimo, todėl tokio pobūdžio priemonės nėra tinkamos viruso plitimo kontrolei. Priešingai, laukinių paukščių baidymas prisidėtų prie greitesnio ligos plitimo didelėse teritorijose ir labai sumažintų kitų priemonių efektyvumą.

Nemažai mūsų krašte perinčių paukščių nuo seno susiję su žmonių gyvenamąja aplinka ir yra tiesiogiai priklausomi nuo įvairios žmogaus ūkinės veiklos. Todėl mes taip pat reiškiame susirūpinimą dėl visuomenėje vis dažniau eskaluojamos tariamos migruojančių paukščių grėsmės žmonių sveikatai ar net gyvybei. Iki šiol virusas plinta tik tarp laukinių vandens paukščių, todėl didžioji dauguma migruojančių sparnuočių, įskaitant kregždes, baltuosius gandrus ir visus smulkiuosius žvirblinius paukščius, šiuo metu nėra užkrato platintojai.

Visuomenė turi žinoti, kad žmonės virusu H5V1 užsikrečia itin retai, ir tikimybė užsikrėsti padidėja tik turint betarpišką kontaktą su infekuotais paukščiais.

Mes tikime, kad efektyvi ligos kontrolė galima tik glaudžiai bendradarbiaujant įvairių sričių specialistams, tačiau turi būti siekiama, kad visuomenei pateikiama informacija apie ligos plitimą, realius rizikos faktorius ir grėsmes būtų išsami ir pateikiama kiek įmanoma objektyviau.

Views All Time
Views All Time
2348
Views Today
Views Today
1
0 0