Artūras Valinskas neteko posto
| | |

Artūras Valinskas neteko posto

Seimas, spręsdamas parlamento vadovo Arūno Valinsko likimą, balsavo slaptai. Nė viena frakcija jo nepalaikė. 95 parlamentarams balsavus už tai, kad Seimo pirmininkas turi pasitraukti, jis buvo atstatydintas iš einamų pareigų. Parlamento vadovą palaikė tik 20 Seimo narių. 9 balsavimo biuleteniai rasti sugadinti, o septyni „Ąžuolo” frakcijai priklausantys nariai, A.Valinsko bendražygiai, balsavime nedalyvavo. Dar prieš balsavimą Seime premjeras Andrius Kubilius sakė, kad kiekvienas jo frakcijos narys privalės balsuoti „pagal sąžinę, o tai – individualu”. Premjeras tikino, jog frakcijoje aptardami galimą balsavimą jie daugiau dėmesio skyrė „ne kaltinimų nagrinėjimui ir kaltės klausimams, bet rūpesčiui, kad Seimas dirbtų veiksmingai.” Ministras Pirmininkas pripažino, kad yra pavojaus, jog A.Valinskui išlikus poste „Seimas gali būti mažiau darbingas.” Premjeras sakė nesigailintis, kad teko bendradarbiauti su A. Valinsku ir jo partija, nes „Seime susiklostė tokia situacija, ir tai sprendė rinkėjai.” Esą, kad A. Valinsko partija buvo jauna, galima matyti ir pliusų, ir minusų. A. Kubilius pabrėžė nebijantis susiklosčiusios situacijos, nes „patirtis unikali, bet mes rasime sprendimų, o koalicija kol kas yra tokia, kokia yra.” Tai premjeras kalbėjo dar iki balsavimo Seime. Seimo nariai buvo negailestingi A. Valinskui, tikindami, kad tokio posto, kokį dabar užima Seimo pirmininkas, negali užimti „žmogus, propaguojantis tokį gyvenimo būdą.”

| | |

Kam dirba A.Valinskas?

Mano pažįstami ir bičiuliai neduos sumeluoti – vos išgirdęs apie Lietuvos šoumeno Nr. 1 iniciatyvą steigti naują partiją ir paklaustas, ką tai gali reikšti sakiau: viskas priklausys nuo to, kas šios “partijos” rinkimų sąraše rikiuosis po A.Valinsko, Ž.Žvagulio ir jų sutuoktinių, L.Kunigėlio, K.Krivicko, J.Morkūno ir kitų iki skausmo pažįstamų veidų. Nes būdamas blaivaus proto įsivaizduoju Seime A.Siaurusevičių, E.Jakilaitį, I.Valinskienę, Berneen ir dar keletą “šoumenų” tačiau mano vaizduotė sunkiai priima Seimo narį V.Šapranauską, L.Kunigėlį, K.Krivicką ar Ž.Žvagulį. Nelabai įsivaizduoju Seime ir patį A.Valinską. Ir dėl vienos labai paprastos priežasties: buvimas Seime suteikia ne tik nemažą algą bei galimybę viešai reikštis, tačiau uždeda ir daugiau atsakomybės – pavyzdžiui derinti viešus ir privačius interesus, deklaruoti pajamas, rūpintis savo viešu įvaizdžiu. Todėl bent jau man iš pat pradžių buvo beveik aišku, kad Prisikėlimo “partija” bus tik priedanga. Po A.Valinsko spaudos konferencijos ši spėlionė, atrodo, visiškai pasitvirtino. Pasirodo, “žvaigždės” (na, nekyla ranka šį žodį rašyti be kabučių) bus tik ledlaužiu, o jų vietas užims profesionalai. Kalbant paprasčiau, Prisikėlimo “partija” tėra tik dar vienas politinis verslo projektas. Panašiai kaip “Leo LT”: atominė elektrinė – priedanga, o tikroji esmė – VP grupės verslas iš valstybės biudžeto. A.Valinskas neslepia prieš ką šis projektas nukreiptas – prieš V.Uspaskicho Darbo partiją ir R.Pakso Tvarką ir teisingumą.

| | |

Putino Rusija = Valinsko Lietuva?

Lietuvai iki Rusijos galybės, o Rusijai iki Lietuvos demokratijos – ištisi šviesmečiai. Tačiau yra keli dalykai, kurie daro šias valstybes labai panašias. Ir turima galvoje šiuo atveju ne bendra SSRS istorija, Lenino raštai, gazuotas vanduo už tris kapeikas ar šlapia dešra iš po prekystalio. Abi valstybės jau dabar turi po garbės ir kraugeriškų planų ištroškusį politikos lyderį. Ir nors naujajam Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui iki eksprezidento ir dabartinio Rusijos premjero Vladimiro Putino tie patys anksčiau minėti šviesmečiai, abu politikai turi daug daugiau panašumų nei vien tik žiurkiškas žvilgsnis, sarkazmo kupina fizionomija ar retėjanti ševeliūra. Abu vyrai nekenčia žurnalistų. Tiksliau, jie jų bijo, o ko yra bijoma, to arba yra stengiamasi atsikratyti, arba priversti paklusti. Antrasis variantas yra protingesnis, nes dar pirmosios žurnalistų mokyklos skelbė, jog tas, kas valdo informaciją – valdo pasaulį. Taigi nėra nieko geresnio, kaip kažkieno interesams vergaujanti žiniasklaida. Diskusijas, kas laukia Lietuvos žurnalistų, išprovokavo tas pats valdžios ir dėmesio ištroškęs ponas Valinskas. Jo poniškumą patvirtina ir tas faktas, jog gerbiamasis Seimo pirmininkas nemėgsta arba nemoka garbingai pralaimėti žodžių dvikovos ir nesugeba korektiškai pastatyti pašnekovo į vietą.

| | |

Jeigu Seimas durnių laivas, tai Arūnas Valinskas jo kapitonas

Prisipažinsiu, – niekada nesitikėjau kad teks rašyti tokio pobūdžio įrašą. Man visada patiko pagrindinis atstovaujamosios demokratijos principas – mes, piliečiai, sumetame mažus lapelius į urnas ir ramiausiai sau gyvename, nes mūsų atstovai ten, valdžioje, viskuo pasirūpins. Žinoma nereikia užmiršti išsirinkti žmones, kurių deklaruojamos vertybės labiausiai sutampa su mūsų vertybėmis ir interesais, o tam reikia perskaityti daug laikraščių, peržiūrėti daug analitinių laidų (jeigu vis dar tikėsime žiniasklaidos nešališkumu) ir visaip kitaip domėtis politika. Visa tai būtina padaryti prieš rinkimus, nes po rinkimų… Po rinkimų anksčiau ar vėliau išvysime įvairaus plauko žmonių mitingus, su visą amžinybę nesikeičiančiais „gėdinančiais“ šūkiais: „Gėda, gėda!“ arba „vagys, vagys!“. Ir kas čia naujo? Ogi nieko, nes kiekviena valdžia yra savaip bloga ir korumpuota, bet tai, kas įvyko kelios dienos po rinkimų, privertė mane giliai susimąstyti. Tiesa pasakius jau pirmojo turo Seimo rinkimų naktis ir mįslingi A.Kubiliaus numykimai apie galimas koalicijas (su kuo TS-KD mato bendrą darbą Seime ir su kuo ne), nuteikė ne itin gerai. Buvau beveik ramus, kad paskutinė pagarbos verta partija Lietuvoje tikrai neis į koaliciją su Paksu, tačiau vis didėjantys skaičiukai prie Valinsko partijos grafos kėlė nervingą juoką – „Na nejaugi konservai eis su tuo kvaileliu?“.

| | |

Valdžia 2.0 – Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas

Seimo Pirmininkas – vienas iš trijų valstybės vadovų, nelaimės ar apkaltos atveju pakeičiantis patį pirmąjį asmenį – Respublikos Prezidentą. Jis vadovauja Seimui, dalyvauja užsienio komandiruotėse ir visaip atstovauja Lietuvai užsienyje. Svarbus žmogus yra tas Seimo Pirmininkas, netuščiažodžiaujant. Be abejonės asmens svarbą ir statusą smarkiai atspindi ir jo vaizdas žiniasklaidoje, bei tai kaip jis pats save pristato viešoje erdvėje. Būtent apie Arūno Valinsko atvaizdą viešoje erdvėje, o konkrečiau jos dalyje – internete, ir norėčiau pakalbėti. Pirmiausiai įvedame į Google “Seimo Pirmininkas”. Pirmoje vietoje – Seimo puslapis, kuriame minimas Seimo Pirmininkas. Einame į puslapį ir… o varge! Mums rodo – Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas… Visą kaltę suverčiame Google ir Seimo IT skyriui, kuris visai nesirūpina, kad tokie svarbūs raktažodžiai būtų bent šiek tiek optimizuoti naujausiai informacijai. Paieška niekada nebuvo stiprioji lietuviškų tinklalapių pusė, todėl pereikime prie mūsų jau anksčiau nustatytų kriterijų, pagal kuriuos įvertinsime politiko pasirodymą WEB 2.0 erdvėje. Tinklaraščio neradau ten kur jis turėtų būti – www.valinskas.lt. Ten įdėtas rinkiminis plakatas su nuoroda į partijos svetainę www.prisikelimopartija.lt, kurioje Partijos Pirmininko tinklaraščio taip pat nėra, nors svetainė atnaujinama nuolatos – publikuojami partijos pranešimai spaudai.

| | |

Zigmas Vaišvila: IAE darbo pratęsimas yra vienintelė alternatyva

Mokslų akademijoje antradienį vykusioje konferencijoje “Ekstremali Lietuvos energetikos būklė” energetikos specialistai ir Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai vėl sugrįžo prie Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo. Pasak konferencijos pirmininko dr. Zigmo Vaišvilos, IAE darbo pratęsimas yra vienintelė alternatyva. “Elektros energijos kaina 2010 m. Lietuvos vartotojui gali padidėti iki 100 proc. Yra pagrįstų abejonių dėl kitų elektrinių patikimumo ir katilų techninės būklės”, – sakė Z. Vaišvila. Pasak Z. Vaišvilos, Lietuva turėtų ginti savo interesus civilizuotai. “Visų pirma reikėtų kreiptis į šalis nares dėl Stojimo sutarties pakeitimo. Turime nedelsiant pradėti ruoštis ir nacionalinio intereso gynybai Europos Teisingumo Teisme”. Pasak mokslininkų, energetikos specialistų, IAE darbo pratęsimą svarstyti verčia objektyvios priežastys: ekonomikos krizė, sunkiai prognozuojamos kuro kainos, vis dar nenutiesti transeuropiniai elektros tiltai ir didėjanti priklausomybė nuo gamtinių dujų. Galimus Lietuvos energetikos problemų sprendimo būdus vardinę konferencijos dalyviai minėjo tarpsisteminių jungčių įrengimą, stabilaus esamų jėgainių darbo užtikrinimą bei nepertraukiamą kuro importą iš trečiųjų šalių. Pasak energetikos specialistų, jau 2010 metais, uždarius IAE, Lietuvą ištiktų energijos deficitas.

| | |

Zigmas Vaišvila ir Sąjūdis

Drauge su Mokslų Akademijos darbuotoju Sauliumi Lapieniu ir būsimais Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio (LPS) iniciatyvinės grupės nariais Alvydu Medalinsku, Artūru Skuču ir Gintaru Songaila suorganizavo 1989 m. birželio 3 d. renginį Lietuvos TSR Mokslų Akademijoje, kurio metu buvo išrinkta 35 narių Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, renginio metu pasiūlė vienyti jėgas ir rinkti iniciatyvinę grupę. 1988 m. birželio 21 d. vienas nesankcionuoto Sąjūdžio mitingo prie Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos, organizatorių, kurį drauge su Arvydu Juozaičiu ir Artūru Skuču iškart po mitingo bandė sulaikyti tarybinė milicija. 1988 m. birželio 29 d. vienas nesankcionuoto Sąjūdžio mitingo prie ELTA pastato dėl slapto LKP CK nutarimo viešai neminėti Sąjūdžio vardo, viešumo ir kvietimo į istorinį LPS mitingą Vingio parke liepos 9 d., organizatorių. Aktyvus LPS iniciatyvinės grupės narys Sąjūdžio mitinguose, diskusijose su LKP CK vadovybe ir kitomis tuometinės valdžios struktūromis. 1988 m. liepos-rugpjūčio mėn. žaliųjų klubai „Žemyna“ ir „Atgaja“ drauge su Sąjūdžiu organizavo dviračių ir baidarių žygį per Lietuvą, skirtą Baltijos jūros gelbėjimui, baigiamasis renginys Palangoje – Baltijos jūros apkabinimas – rugsėjo 3 d. sutraukė apie 100000 žmonių. Akcijos metu vyko mitingai ir susitikimai su Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariais. Aktyviai dalyvauta ir roko marše per Lietuvą.

| | |

Biografija. Zigmas Vaišvila. Nepriklausomybė

1990 m. kovo 11-ąją Zigmas Vaišvila tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru. 1990 m. vasario 24 d. rinkimai į XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą. Ventos rinkiminėje apygardoje Nr.78 (dalis apygardos – Akmenės rajone, dalis – Mažeikių rajone), kaip LPS kandidatas, Zigmas Vaišvila tapo deputatu (pirmojo rato rinkimuose iš 90 išrinktų deputatų 72 – LPS atstovai, antrame rate iš 43 išrinktų – 35 sąjūdiečiai). 1990 m. vasario 24 d. išrinkti Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatai nepatikėjo pirmosios sesijos paruošiamojo darbo Prezidiumui ir aparatui, sudarė 4 darbo grupes, koordinavusias valstybės atkūrimo ir Aukščiausiosios Tarybos struktūros bei veiklos principų paruošimą. Zigmas Vaišvila vadovavo Teisėtvarkos ir krašto apsaugos grupei. Sąjūdžiui laimėjus rinkimuose į XII-ojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą daugumą, Sąjūdžio deputatų klube Zigmas Vaišvila pasisakė prieš Kazimiero Antanavičiaus ir Vytauto Landsbergio siūlymą Ministru Pirmininku siūlyti A.M. Brazauską, nepritarė Valdemaro Katkaus, Algirdo Saudargo, Aleksandro Abišalos ir Vytauto Landsbergio siūlymams nepriimti visų Nepriklausomybę atstatančių dokumentų iškart, drauge su Kazimieru Saja aktyviai agitavo atkurti Lietuvos nepriklausomybę iki 1990 m. kovo 12 d., kada Maskvoje buvo sušauktas neeilinis TSRS liaudies deputatų suvažiavimas dėl TSRS prezidento institucijos steigimo ir įstatymo dėl respublikų išstojimo iš TSRS mechanizmo.

| | |

Zigmas Vaišvila: Visiškas centralizavimas ir monopolijų sujungimas

AB „Klaipėdos naftos“ pardavimas Lenkijos valstybės koncernui sukurtų ne tik naftos gamybos, bet ir visišką transportavimo ūkio monopolį. Po „Leo LT“ įkūrimo, tiesmukiškumu prilygstančio tik „Williams“ istorijai „Mažeikių naftoje“, Lietuvos valdžia ryžtingai siekia šios monopolijos sujungimo su energetikos monopolija. „Leo LT“ padėjo į vienas rankas paimti ir pagrindinę valstybės elektros energijos gamybą, ir jos paskirstymą. Jau po AB „VST“ vadinamojo privatizavimo ne tik elektros energijos vartotojai, bet ir alternatyvios elektros energijos gamybos šaltinių (hidro, vėjo ir kogeneracinių elektrinių) savininkai pajuto, ką reiškia specialiai sureguliuotos pagamintos elektros energijos supirkimo kainos. Juk kol Elektrėnuose gaminamos elektros energijos supirkimo kaina bus pusantro karto didesnė už vėjo jėgainių gaminamos elektros energijos supirkimo kainą, rinkoje negali atsirasti alternatyvių šaltinių. Problema naujiems elektros energijos gamybos rinkos dalyviams tapo ir galimybė gauti leidimą statybai bei parduoti elektros tinklams pagamintą elektros energiją, nes minėto leidimo tenka prašyti konkurento, o jis juo nesuinteresuotas. Vertinant valstybės ir privataus kapitalo santykį „Leo LT“, būsimų Lietuvos elektros energijos tiltų verslas nebuvo įvertintas. Šis verslas yra didžiulė vertybė, o valstybė jį nemokamai atidavė „Leo LT“.

| | |

Z.Vaišvila: “Jausime elektros energijos stygių arba elektros kainos pašoks mažiausiai dvigubai.”

“Veidas”: Prieš kelerius metus išsižadėjote politikos, sakydamas, kad joje prisižiūrėjote “kokčių dalykų”. Bet akivaizdu, kad į ją grįžote. Ar politika jau neatrodo kokti? Z.V.: Iš mano pasitraukimo 1992 m. net valstybės paslaptis buvo padaryta, man pačiam to nežinant. Tikrai buvo koktu. O jubiliejiniai Sąjūdžio metai sutelkė žmones vėl imtis veiklos. Matom, kur viskas krypsta: valdžios atotrūkis nuo žmonių, jų nuomonės ignoravimas iki pasityčiojimo, oligarchinės valstybės susiformavimas, dėl kurios aiškių užuomazgų Sąjūdžio iniciatyvinė grupė dar 2005 m. gegužę perspėjo prezidentą. “Leo LT” susikūrimas, manau, vainikavo žmonių nuomonės nepaisymą. Tylėti būtų amoralu. Visa tai paskatino klubą užimti aktyvią poziciją ir sakyti žmonėms tiesą. Apie tai kalbėjome lapkritį spaudos konferencijoje. Gerai, kad ne prieš Seimo rinkimus, kad nebuvo spekuliacijų. “Veidas”: Kas būtų galėjęs įsivaizduoti, kad buvęs žaliųjų lyderis ims ginti atominę jėgainę? Konferencijoje “Ekstremali Lietuvos energetikos būklė” pareiškėte, kad vienintelė alternatyva – pratęsti jos darbą. Pakeitėte požiūrį? Z.V.: Prieš konferenciją pasitikrinau istorinius šaltinius. Lietuvai laikas žinoti teisybę, kad ir Tarybų Lietuvos valdžia siekė sustabdyti trečiojo reaktoriaus statybą, tik jiems nesisekė. Žaliųjų judėjimas, pirmiausia Juozo Dautarto vadovaujamas “Žemynos” klubas, kuriame buvau pavaduotojas, surinko apie 900 tūkst. parašų dėl trečiojo bloko statybos sustabdymo.