Gera žinia visiems norintiems sulieknėti – tyrimai rodo, kad geriant daugiau vandens, riebalų atsargos, sukauptos organizme, ima mažėti ir atvirkščiai, vartojant mažiau vandens, riebalai kaupiasi sparčiau. Taigi prieš pradėdami save kankinti įvairiomis dietomis, tiesiog pabandykite per dieną išgerti keliomis stiklinėmis daugiau vandens – galbūt rezultatai jus nustebins. Pasirodo, vanduo ne tik natūraliai malšina alkį, bet ir padeda organizmui įsisavinti riebaluose sukauptas energijos atsargas. Kad organizmui nepakanka vandens, pirmiausiai pajunta inkstai – jie negali normaliai funkcionuoti. Kai inkstai veikia ne pilnu pajėgumu, dalį savo darbo jie „permeta“ kepenims. Viena pagrindinių kepenų funkcijų – paversti organizme esančias riebalų atsargas naudinga energija. Bet, jeigu kepenis apkrauname inkstų darbu, jos neturi kada atlikti savo tiesioginės užduoties, organizmo riebalų atsargos lieka nepaliestos, o energijos atsargas tenka papildyti užkandžiaujant. Organizmas turi gauti pakankamai vandens, kad būtų normali medžiagų apykaita. Jutos universitete (JAV) atliktų tyrimų metu nustatyta, kad net nedidelė organizmo dehidratacija sulėtina medžiagų apykaitą tiek, kad ramybės būsenoje jis sudegina 3 proc. mažiau kalorijų nei turėtų. Ramybės būsenoje sudeginamos kalorijos – tai tas energijos kiekis, kuris organizmui reikalingas visoms gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Užsiimdami aktyvesne fizine veikla, kalorijų suvartojimą padidiname kelis kartus.

Vandens, kurio reikia žmogui, kiekis priklauso nuo jo amžiaus, svorio, fizinės būklės ir nuo oro temperatūros bei aktyvumo. Maždaug prieš trisdešimt metų, 8-ajame dešimtmetyje, sportininkams buvo uždrausta vartoti vandenį per sporto užsiėmimus. Dabar kalbama apie tai, kiek tai buvo žalinga ir neteisinga siekiant sportinių rezultatų ir net sportininko savijautai. Dabar kalbama apie tai, kiek tai kenkė sportininkų rezultatams ir net savijautai. Kai eikvojama daug jėgų, sportininkas gali netekti iki 2 litrų vandens per valandą ir per 10 litrų per dieną. Egzistuoja net mitas, esą negalima gerti vandens per dideles fizines apkrovas. Ši nesąmonė savo laiku padarė nemažai žalos: 1954 metais vienas geriausių pasaulio maratonininkų Džimas Petersas šliaužė keturiomis ir buvo išneštas neštuvais iš trasos dėl per didelės dehidracijos. Būtina kontroliuoti, kiek išgeriama vandens: iki fizinio krūvio, kad kūnas išlaikytų teisingą vandens balansą; per fizines apkrovas reikia gerti atitinkamais intervalais nelaukiant, kol pradės kankinti troškulys – kad būtų išvengta dehidracijos. Jei pajusite troškulį, vadinasi, pavėlavote, negalima to leisti. Po fizinio krūvio reikia gerti, kad iš organizmo pašalintumėte atliekas, atsiradusias dėl raumenų aktyvumo, ir kad normalizuotumėte širdies ritmą. Vandenį gerti reikia vėsų, bet ne ledinį. Kai bėgiojama rytais, paplūdimyje žaidžiamas tenisas arba tinklinis, reikia kontroliuoti vandens balansą organizme.

Be maisto žmogus gali ištverti beveik net mėnesį, tačiau be vandens – vos savaitę. Ir tai retas kuris iš mūsų taip ilgai ištvertume. Taigi, matome, jog vanduo yra gyvybiškai svarbesnis, nei maistas. Puikiai žinome, kad per dieną būtina išgerti 2 litrus vandens, o vasarą net ir 3, kad būtume sveikos ir gražios. Todėl taip ir darykite. O mes jums pateikiame 5 priežastis, kodėl gerdamos vandenį būsime gražios. Jeigu kasdien gersite reikiamą kiekį vandens, jūsų akys bus šviesios ir spindinčios, todėl atrodysite gražesnė ir laimingesnė. Jūsų žvilgsnis taps viliojantis. Jūsų oda taps skaistesnė ir švytės, kadangi bus maksimaliai sudrėkinta, taigi neprireiks tiek daug drėkinamojo kremo. Taip pat vanduo gali numalšinti ir net išgydyti egzemą. Pagerinsite savo kraujo apytaką, todėl mažiau matysis jūsų kraujagyslės, lėčiau rasis raukšlės ir jūsų oda atrodys sveikesnė. Iš organizmo lengviau ir greičiau pasišalins kenksmingosios medžiagos ir tioksinai bei pagreitės medžiagų apykaita. Vanduo reikalingas tam, kad mūsų širdis plaktų, kad vyktų visi gyvybiškai būtini procesai mūsų organizme. Be to, vanduo reguliuoja mūsų vidurius bei padeda priešintis įvairioms infekcijoms.