Lietuviškų girų receptai
Šiandien maisto prekių parduotuvėse tikros giros iš vis nėra! Todėl jas patys gaminkitės namuose… Po pirties joks kitas gėrimas netinka,…
Šiandien maisto prekių parduotuvėse tikros giros iš vis nėra! Todėl jas patys gaminkitės namuose… Po pirties joks kitas gėrimas netinka,…
Tikrosios senosios lietuviškos giros yra rūgštaus skonio, o jei saldžiarūgštės, tai daugiau į rūgščiąją pusę… Tikrosios senosios lietuviškos giros yra…
Giros gydomąsias savybės žinojo jau gilioje senovėje. Mūsų probočiai gira ir troškulį malšindavo, ir gydydavosi, net prieš mūšius su priešais…
Šiandien maisto prekių parduotuvėse tikros giros iš vis nėra! Todėl jas patys gaminkitės namuose… Po pirties joks kitas gėrimas netinka,…
Gira – vienas iš Lietuvos (baltų) nacionalinių gėrimų, taip pat laikoma rusų nacionaliniu gėrimu. Ji atsiradusi neatmenamais laikais Rytų Europoje ir čia ypač išplito nuo XVI amžiaus. Tai labai silpnas alkoholinis gėrimas, kuriame yra tik apie 0,7%–2,2% alkoholio. Giros gamybos pagrindas – rūgšties ir alkoholio fermentacija. Jos sudedamieji elementai yra kviečiai, rugiai, miežių miltai arba ruginės duonos, cukraus ir įvairių vaisių užpilas. Be įprastos giros, raugiamos ir obuolių, aviečių, pieno, miško uogų, gėlių lapelių ir daugelis kitų girų. Liaudies medicinoje gira naudojama kaip gydomoji priemonė nuo peršalimo, karščiavimo, vandenligės, įvairių virškinamojo trakto sutrikimų. Joje gausu vitamino B. Lietuviai gamindavo ir vartodavo daug giros rūšių. Yra surinkta per 100 originalių įvairiausių girų receptų, kurie siekia net XVI amžių. Tai įvairiausios uogų ir vaisių, žiedų ir pumpurų, sulų ir sulčių, gydomųjų augalų trauktinių ir nuovirų, javų ir salyklų, duonų, pyragų ir net meduolių. Tarp jų yra raugintų, keptinių ir šustinių girų. Buvo teigiama, kad giros privalo būti gana rūgštokos. Saldintos giros Lietuvoje buvo pradėtos gaminti sovietinės okupacijos metais pagal Maskvoje patvirtintas receptūras.