Neišleiskime naminių paukščių į lauką

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuo vakar uždraudė naminius paukščius laikyti lauke. Draudimas galioja iki gegužės 20 dienos. Rajonų, apskričių, miestų VMVT inspektoriai tikrins, kaip laikomasi šio reikalavimo. Pažeidę įsakymą paukščių savininkai pirmą kartą bus įspėjami. Nevykdantys nurodymų asmenys bus baudžiami iki 1000 litų bauda. Paskutinė poveikio priemonė - paukščių likvidavimas. VMVT įvedė sustiprintą 24 valandų per parą budėjimo režimą ir įpareigojo atsakingus asmenis stebėti paskirtas teritorijas. Vien per šventines dienas gauti 27 pranešimai apie nugaišusius laukinius paukščius. Tiriamas kiekvienas laukinis paukštis. Nacionalinės veterinarijos laboratorijos (NVL) direktorius Jonas Milius Eltai sakė, kad jau ištirta per 500 laukinių ir naminių paukščių. Atlikti tyrimai rodo, kad paukščių gripo Lietuvoje nėra. Lietuvos gyventojai privalo žinoti, kad Lietuva yra grėsmės zonoje. Pagal Didžiosios Britanijos ornitologų informaciją dėl esamų klimato sąlygų laukinių ančių, gulbių, migracija šiuo metu vyksta anksčiau nei visada.

Paukščių gripas - panikai skelisti sukurtas virusas?

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Paukščių gripo viruso štamas A/H5N1 atsirado 1997 metais Honkongo ir Kinijos pasienyje. Per aštuonerius metus jis vis pasirodydavo tai vienoje, tai kitoje Azijos vietoje. Per tą laiką juo užsikrėtusių žmonių visame pasaulyje buvo daugiau kaip 100, bemaž pusė ligonių neišgyveno: nepadėjo nei stipriausi antibiotikai, nei geriausia medicininė įranga. A/H5N1 per kelias dienas visiškai suardo jaunų ir sveikų žmonių plaučius. Medikai paukščių gripą vadina autoimunine liga, nes taip aktyvuoja imunitetą, jog tas pernelyg smarkiai sureaguoja į virusą, pradeda naikinti jo nešiotojo, t.y. žmogaus, organizmo ląsteles ir galiausiai sukelia mirtį. Oficialiai paukščių gripas žmonėms tebėra nepavojingas. Tai gyvūnų (dažniausiai paukščių) liga, paplitusi visame pasaulyje, o žmogus susirgti ja gali tik labai retais atvejais. Tiesa, dabar po pasaulį keliaujančia viruso atmaina A/H5N1 neįprastai lengva užsikrėsti. Ji taip sparčiai plinta, kad baiminamasi, jog mutuos į štamą, kuris lengvai pereis iš žmogaus žmogui kaip paprastas gripas. Ir sukels amžiaus katastrofą. Taip pasaulio mokslininkai susiskirstė į dvi stovyklas: tų, kurie netiki, kad paukščių gripas kada nors persiduos iš žmogaus žmogui, ir tų, kurie sako, kad tai tik laiko klausimas.

Paukščių gripas Lietuvos dar nepasiekė

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Vilnius, vasario 28 d. Kurkliškio kaime (Vilniaus r.) žąsys nugaišo ne nuo paukščių gripo, informuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Tuo tarpu pranešimų iš užsienio apie šį pavojingą virusą kasdien daugėja. Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje ištyrus iš Kurkliškio kaimo (Vievio seniūn., Vilniaus r.) atgabentas keturias nugaišusias namines žąsis, nustatyta, kad jos nugaišo ne nuo paukščių gripo. „Atlikus nugaišusių žąsų patologinius anatominius tyrimus nustatytas išsekimas, kepenų degeneracija ir plonųjų žarnų uždegimas. Šiuo metu atliekami paukščių mėginių tyrimai, kurių atsakymas bus gautas šiandien vakare“, - sakė Nacionalinės veterinarijos laboratorijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas. Pasak V.Paulausko, nuo metų pradžios laboratorijoje ištirti 204 laukiniai ir naminiai paukščiai - paukščių gripas nenustatytas. Rumunijos pietrytinėje dalyje patvirtintas mirtino H5N1 paukščių gripo viruso protrūkis tarp naminių paukščių, nustatyti ir nauji įtartini ligos židiniai. Žemės ūkio ministerijos pranešime rašoma, kad bus sunaikinti visi 15 tūkst. naminių paukščių, auginamų Topalu.

Turkijoje užfiksuotas naujas paukščių gripo proveržis

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Turkija pranešė apie naują paukščių gripo proveržį vištų fermoje, nors praėjo mažiau nei mėnuo po to, kai buvo paskelbta, jog šalyje paukščių gripo virusas įveiktas. Turkija nedelsdama ėmėsi prevencinių priemonių ir sunaikino 359 paukščius. Žemės ūkio ministerija paskelbė karantiną Igdyro rajone, šalia rytinės Turkijos sienos su Armėnija. Vištoms nustatytas H5 viruso tipas, tačiau tyrimai atliekami toliau, siekiant išsiaiškinti, ar tai tas pats mirtinai pavojingas H5N1 virusas, nuo kurio Azijoje mirė per 70 žmonių ir dėl kurio likviduoti milijonai naminių paukščių. Mėginiai išsiųsti į Pasaulio sveikatos organizacijos ir į Europos Sąjungos laboratorijas tolimesniems tyrimams. "Imtasi visų būtinų priemonių koordinuojant veiklą tarp centrinių ir vietos tarnybų", - skelbiama ministerijos pranešime. Igdyras yra atoki kaimo vietovė, kur pagrindinis pragyvenimo šaltinis - žemės ūkis, tačiau naminius paukščius žmonės daugiausia augina savo pačių reikmėms. Kilus paukščių gripui spalį tankiai apgyventoje šiaurės vakarinėje Turkijos dalyje buvo likviduota per 10 tūkst. paukščių. Šio protrūkio metu buvo nustatytas mirtinas H5N1 virusas.

Paukščių gripas: Paukščių apsaugos organizacijų pozicija

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Gamtoje aptinkamos įvairios paukščių gripo virusų variacijos gali būti skirstomos pagal jų patogeniškumą – gebėjimą sukelti ligą ar jos požymius. Pagal įvairias H ir N viruso kamienų kombinacijas šiuo metu žinoma ne mažiau kaip 135 šio viruso variacijos. Mažai patogeniški paukščių gripo požymius galintys sukelti virusai dažniausiai išskiriami imant mėginius iš įvairių vandens paukščių, tačiau aplamai gamtoje šios ligos sukėlėjai yra labai reti. Pas šios grupės virusus nešiojančius paukščius dažniausiai nestebimi jokie ligos požymiai, arba jie būna išreikšti silpnai. Prie stipriai patogeniškų paukščių gripo ligos sukėlėjų priskiriamos tik kai kurios H5 ir H7 kamienų variacijos, atsirandančios dėl specifinių atsitiktinių mutacijų. Tokios viruso variacijos ir tampa masinio naminių paukščių žuvimo priežastimi, tačiau pas laukinius paukščius jos aptinkamos itin retai – iki dabartinio ligos protrūkio buvo žinomas vienintelis, 1997 m. nustatytas atvejis, kuomet laukiniai paukščiai buvo apsikrėtę H5N1 kamieno paukščių gripo virusu. Paukščių gripo sukėlėjas H5N1 pripažįstamas labai patogenišku, tačiau genetiniais tyrimais įrodyta, kad šis sukėlėjas, įvykus mažai patogeniško viruso mutacijai, atsirado pas naminius paukščius. Vėliau H5N1 buvo perduotas laukiniams paukščiams, o ligai plintant tokie atvejai gali dažnėti.

Ausų ligos

Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Klausos problemu gali turėti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniausiai jos vargina vyresnius. Vaikas, turintis klausos problemu, nuolat klausia, kas sakoma. Paprastai toks vaikas elgiasi triuksmingai ir netgi agresyviai. Jei nėra žinoma, jog vaiką vargina klausos problemos, galima greitai susinervinti. Vyresnio amžiaus asmuo, turintis klausos problemų, dažnai būna tylus, vengia būti kitu žmoniu draugijoje. Daug žmoniu, turinčiu klausos problemu, nori tai nuslėpti, todėl apsimeta, kad girdi geriau nei ištikrųjų. Kurtiesiems ir kitiems labai silpnai girdintiems skaitymas iš lūpų ir ženklų kalba yra pagrindinės bendravimo su kitais žmonėmis galimybės.
Sąvoka atskyrimas reiškia sugebėjimą vieną nuo kito atskirti garsus. Geras atskyrimas priklauso nuo to ar žmogus girdi visus dažnius, kadangi kalbos tono aukštis yra skirtingas. Prie-balsiai paprasrai yra aukštesni nei balsiai. Todėl dėl aukštųjų dažnių klausos praradimo žmogus negirdi priebalsių. Kitų žmonių kalba atrodo “sumaišyta”. Žmogus girdi, jog kažkas sakoma, tačiau negirdi, kas sakoma.