Skandalai

Tamplieriai padavė į teismą Popiežių Benediktą XVI

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ispanijos tamplieriai padavė į teismą Popiežių Benediktą XVI, praneša informacinė agentūra EFE. Asociacijos „Nepriklausomas Kristaus šventovės ordinas" (OSTC) nariai save laiko tikraisiais viduramžių tamplierių ordino pasekėjais ir paveldėtojais. Viduramžiais tamplierių ordinas buvo sunaikintas Popiežiaus Klemenso V sprendimu. Šių dienų tamplieriai teismo prašo pripažinti ordino sunaikinimą neteisėtu. Šio ordino nariai 1307 metais buvo apkaltinti eretiškumu, o spaudžiant tuometiniam Prancūzijos karaliui Pilypui IV, Popiežius Klemensas nusprendė likviduoti tamplierius. Be kita ko, asociacija reikalauja sugrąžinti Tamplierių ordinui anksčiau priklausiusį turtą, kuris 2008 metų kainomis siekia 100 milijardų eurų. Tai maždaug tokia pinigų suma, kuriai surinkti į Lietuvos biudžetą reikėtų ne mažiau kaip 13 metų. OSTC tamplieriai teigia, kad jie nesiekia Katalikų Bažnyčios bankroto. Ispanijoje oficialiai registruotam „Nepriklausomam ordinui", kuris laikomas tamplierių ordino teisių perėmėju, priklausė apie 9 tūkst. ūkių. Be kita ko, viduramžių riteriams atsiskyrėliams priklausė ir nemažai dirbamų žemių, vynuogynų, malūnų, prekybos įmonių ir uostų.

Asasinai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Asasinai, musulmonų izmailitų sekta, gyvavusi XI-XIII a. Manyta, jog jie rūkydavę hašišą (nuo to kilęs jų pavadinimas, hassasin - "hašišo rūkytojai"), o paskui, fanatiško transo apimti, žudydavę priešus. Fanatikai-musulmonai, kurių pavadinimas - asasinai - kyla iš arabiško žodžio "hassasin", reiškiančio vartojantis hašišą, pirmąkart pasirodė XI amžiuje, kaip slaptas religinis ordinas. Sektos nariai, asasinai, kildinantys save iš izmailų religijos, tikėjo, kad pasaulio sukūrimo grandinėje buvo septynios grandys ir, kad dieviškoji išmintis žmogui atsivėrinės visose grandžių susijungimo vietose, atsižvelgiant į žmogaus priartėjimą prie dievo. Siekiantys apšvitimo turėjo pereiti specialią įšventinimo ceremoniją prieš tai, kai reikės pereiti ant naujo pažinimo laiptelio. Ant aukščiausiojo laiptelio atsiverdavo paskutinė asasinų paslaptis - dangiškoji karalystė ir pragaras, kurių esmė viena ir ta pati: visi veiksmai beprasmiai, ir nėra nei gėrio, nei blogio, o tik paklusnumo dvasiniam valdovui dorybė. Įkūrėjas ir Didysis Senis (Senolis, dar vadinamas Kalnų Seniu) buvo Chasan ibn Sabbach, kuris palaipsniui darėsi vis galingesnis arabų pasaulyje ir skelbė save nepriklausomu princu. Asasinai paprastai išieškodavo religinius ar politinius vadus ir laikydavo juos nusižeminime ir baimėje. Chasan ibn Sabbach mirė 1124 metais, o su jo mirtimi pradėjo silpti ir asasinų galybė. Sekta suskilo, ir maždaug 1166 metais persų asasinai grįžo prie labiau ortodoksinio tikėjimo.

Gnostikai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Gnosticizmas [gr. gnōstikos - pažįstantis], religinės filosofijos srovė, jungusi ankstyvosios krikščionybės idėjas su Rytų (sen. persų, sirų) mitologija, žydų teologija, platonizmu, stoicizmu, neopitagorizmu. Gnosticizmas, ezoterinė sinkretinė vėlyvosios antikos dvasingumo srovė, prieštaraujanti ankstyvajai krikščionybei, tačiau nemažai iš jos perėmusi. Gnostikų sekta rėmėsi mitais, bylojančiais, kaip pasaulį sukūręs suklaidintas demiurgas; mokė siekti išganymo per gnosis - savo tikrojo dieviškojo "aš" pažinimą. Gnostikai tokį pažinimą priešpriešino tikėjimui, kurį laikė ne tokiu reikšmingu. Gnosticizmas - ne krikščioniškosios kilmės reiškinys. Spėjama, jog šaknys glūdi Egipte, Babilone, Rytuose. Gnosticizmas - tai vienas pirmųjų mėginimų perkurti, performuoti krikščioniškąjį tikėjimą, paversti jį pažinimu. Gnostinės procedūros - tai pažinimas, apgaubtas paslaptimi, ir kyla iš vidinio patyrimo, apreiškimo. Gnozės orientacija - tai antprotinė šviesa, protu nepasiekiamas pasaulis. Pretenzijos ir užmojai didesni nei filosofijos - yra teigiamas savęs ir pasaulio žinojimas (!), Dievo tikrovės pažinimas (!). Gnozė nurodo teorinį kelią, kaip suartėti su dievybe. Gnostikai manė, kad kažkada jie buvo bekūnės būtybės, dvasios, kurias įkalino kūniškame apvalkale ir privertė gyventi nuodėmės pasaulyje. Bet kai tik jie pasieks gnozę - žinojimą, kurį Kristus atskleidžia tik jiems, bus pasiektas išsilaisvinimas.

Izidės ir Ozyrio kultas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

I a.pr.Kr. Roma tapo Viduržemio jūros prekybos centru, kosmopolitine sostine, perpildyta žmonių ir idėjų iš įvairių senovės pasaulio kampelių. Įvairūs kultai audrino imperijos vaizduotę. Ypač patrauklus buvo Izidės ir Ozyrio kultas, egiptiečių sekta, siekianti faraonų laikus. Izidės ir Ozyrio istorija buvo baisi, kaip ir daugelio to meto senovės pasaulio, istorijų. Ši skelbė mirties ir prisikėlimo koncepciją. Ozyris ir Izidė buvo brolis ir sesuo, bet pagal faraonų papročois jie apsivedė. Ozyris, Egipto valdovas ir sūnus dangiškų bei žemiškų dievų, buvo nužudytas savo netikrojo (nesantuokinio) brolio Seto. Sukapotas Ozyrio kūnas buvo patalpintas karste ir įmestas į Nilo upės vandenis. Karstą išplovė prie Sirijos krantų ir šis užstrigo medžio kamiene. Izidė, nepaguodžiama dievo našlė, rado karstą, surinko likučius ir, padedama sūnaus Horo, prikėlė valdovą naujam gyvenimui. Nuo tada Ozyris tapo mirusiųjų valdovu. Egiptiečiams Ozyris asmeniškai simbolizuoja Nilą: jo mirtis įasmenino sausros meto atėjimą, o prisikėlimas - kasmetinį upės išsiliejimą. Romėnams Ozyrio ir Izidės istorija savimi kėlė audringus vaizdinius apie prisikėlimą ir nemirtingumą. Romėnų rašytojas Apulėjus, galimas dalykas, "Metamorfozėse" (įžymimiame traktate, parašytame II a.pr.Kr.) aprašė savo įšventinimą į Izidės ir Ozyrio misterijas. Pasakojimo herojus, Lucijus, savo įstojimą pradėjo nuo žyniuoniško pamokslo ir instrukcijų iš egiptietiškos "Mirusiųjų knygos".

Ar NSO nėra sukurti žmogaus?

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Bob Lazar tvirtino, kad vienas jo regėtas NSO su su JAV vėliava! Buvo toks JAV mokslininkas, Nikola Tesla, dirbęs ir toje srityje, kurią šiandien priskirtų NSO (kitaip - konspiracijai). Jis bei Victor Schaubergen turėtų atsakyti už naująją skraidančių diskų technologiją. Remsimės tuo, kas buvo žinoma iki 6 dešimtmečio pabaigos, kai staiga nukrito "tylos marška" (paskaitykite ir "Vibruojančių degalų" puslapį). Spėjama, kad II pas. karo metu naciai, remdamiesi N.Tesla tyrimais, sukūrė tai, ką kitų šalių bombonešių įgulos vadino "Fū naikintuvais" (apie juos skaitykite atskirame puslapyje) arba 'Kraut rutuliais". "South Wales Argus" 1944-ųjų gruodžio 13 d. Marshal Yarrow, specialaus "Reuters" korespondento išlaisvintame Paryžiuje korespondento, žinutė: "Vokiečiai sukūrė 'slaptą' ginklą... gynybai - tarsi stiklo karoliukus Kalėdų eglutei. Jie regimi virš Vokietijos, - kartais pavieniui, kartais būriais. Jie sidabriniai ir tarsi permatomi." 1945 m. sausio 2 d. "N.Y. Herald Tribune" "Associated Press" žinutėje skelbė: "Atrodo, kad naciai į nakties dangų išmetė kažką nauja. Tai paslaptingi ir nesuprantami 'Fū naikintuvai', skriejantys šalia lėktuvų, pasiųstų misijai į Vokietiją. Pilotai šį 'oro ginklą" naktimis stebėjo ilgiau nei mėnesį. Niekas nežino, kas tai yra. Ugnies rutuliai pasirodo staiga ir mylių mylias lydi orlaivius. Atrodo, kad jie valdomi iš žemės radijo bangomis - taip tvirtina išsilavinę karininkai...". Bet kodėl naciai, panaudoję naujas technologijas, nelaimėjo karo?

UFO, ateiviai ir sąmokslininkai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

„UFO pastebėti iš MIR stoties"„Nanotechnologija: aukštas nežemiškų civilizacijų lygis"„Mėnulyje statoma!"„Marso veido skandalas: taip NASA klaidino pasaulio visuomenę". Tai tik kelios antraštės iš gausiai leidžiamų UFO tematikos žurnalų, kuriuos šiandien galima gauti kiekviename kioske bet kurioje šalyje, kur spauda bent pusėtinai laisva. Tai, kad ateivių, UFO, tarpžvaigždinių kelionių ir panašių dalykų tema šiandien populiari beveik visame pasaulyje ir įvairiais būdais dideliu mastu varijuojama, turbūt neginčijama: mokslinei fantastikai (Science Fiction) literatūros, televizijos ir kino srityje seniai išleidžiami milijardai. Ne tiek daug gaunama iš publikacijų ir filmų, kuriems Science Fiction temos tėra tik prasimanymas, bet kuriuose tvirtinama, kad tikrai esama nežemiškų būtybių ir ateivių ir kad šie žemėje darbuojasi su savo „skraidančiom lėkštėm". Kiek vienas kitą veikia dažnai autorių fantazija paremti, taip pat su (tariamais) faktais susiję kūriniai, dar reikės aiškintis. Dėl publikacijų šia tema mastų galima lengvai pamiršti, koks iš tikrųjų jaunas šis žanras: nors jau Giordano Bruno apie 1600 m. postulavo kitų pasaulių egzistavimą (už ką jis greitai ir buvo sudegintas), nors Jules Verne'as jau prieš gerą šimtą metų savo romanuose tarp kita ko vaizdavo ir kosminį skrydį. Bet tikroji mokslinės fantastikos, kaip ir pranešimų apie UFO ir ateivių apsilankymus, gimimo valanda išmušė tik netrukus po Antrojo pasaulinio karo, ir gimtinė, be abejo, buvo JAV.

Pasaulinio sąmokslo teorijos ir tikrovė

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Ieškodami atsakymų į sunkėjančio gyvenimo problemas žmonės dažnai patenka į įvairių konspiracijos (pasaulinio sąmokslo) teorijų pinkles. Niekas nepaneigs, kad gyvename neregėtos techninės pažangos laikais. Deja, nepaisant jos, akivaizdu, kad ne tik didėja praraja tarp turtingųjų ir neturtingųjų, bet svarbiausia - kad tuo pačiu nyksta vidurinioji klasė. Susidaro naujos visuomenės modelis: nepasiekiami oligarchai, jiems tarnaujantys milijonieriai menedžeriai (įskaitant formalius „premjerus" ir „prezidentus") ir „visi kiti", t.y. buvusi vidurinioji klasė (smulkūs verslininkai ir gamintojai, mokslo ir meno darbuotojai, inžinieriai, mokytojai, gydytojai, kvalifikuoti darbininkai, kt.) bei žemesnioji klasė (nekvalifikuota darbo jėga, bedarbiai, asocialiniai elementai, kt.). Kitaip tariant artėjame prie Platono „idealiosios visuomenės" modelio: aristokratai-tarnai-vergai. Panaršykite internetą ir sužinosite apie pasaulio galiūnų teorijas, kad žmoniją reikia gelbėti nuo nereikalingo pertekliaus. Beje, žmonijos skaičius tikrai pasiekia ribas, kada reikia arba racionalizuoti ir humaniškai mažinti vartojimą, arba mažinti žmonių skaičių planetoje (čia tinka badas, karai, „reguliuojamieji konfliktai", „terorizmas"). Suprantama, kad oligarchai pasirenka antrąjį variantą. Klausimas: ar tas akivaizdus milijonų žmonių stūmimas iki egzistencinės ribos nėra sąmoningas? Mums sako, kad vyksta pasaulinė krizė - kodėl? Rusija uzurpavo naftos ir dujų gavybą? Pirmiausia dar neuzurpavo.

Mitingas ir sąmokslo teorija

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Taigi - mitingas. Tikriausiai niekas nesitikėjo, kad viskas baigsis ne taip, kaip visada. Tai įrodo ir policijos 'pasiruošimas', ir šokas žiniasklaidai. Galiausiai ir mūsų Lietuvėlėje kažkas vyksta, juk dažniausiai lietuviai į politiką žiūri per televizorių, o čia - net sniegas nesustabdė. Bet visgi, kodėl viskas baigėsi riaušėmis? Na, reik prisipažint - manęs ten nebuvo, taigi visi įspūdžiai tik iš medijos. Kiek supratau, patį mitingą pradėjo organizuoti profsąjungos, iškėlusios tiek daug visokių reikalavimų, kad galiausiai nieko nebuvo aišku. Delfi komentaruose platiname kvietime šmėkščiojo vienas žodelis "STOP" (stop tam, stop anam, žodžiu visom blogybėm). Matyt vėliau prie profsąjungų pradėjo šlietis visi kiti: pensininkai, paksistai, Murzos kariauna ir Paleckis, nieko nelaimėjęs per rinkimus, dar kalba apie Darbo partiją. Taigi, gana įvairi kompanija. Tačiau kas organizavo riaušes ir pradėjo mėtyti akmenis? Gėda pripažinti, bet lietuviai gana kultūringa tauta, ne tiek savo kultūra, bet elgesiu ir pan. Kai kam galbūt tai atrodo didelė yda, politiškumo nebuvimas. Galbūt taip ir yra. Taigi, mano sąmokslo teorija - kalti rusai. Tai nėra iš pirštų laužtas teiginys. Bent jau aš sprendžiu iš to, kiek girdėjau (kažkur rašė, kad vienas lozungas buvo net "Rusija, Rusija"). Pagalvokime - ir Latvijoje, ir Estijoje vyko tas pats. Riaušininkai iš anksto viskam jau buvo pasiruošę, mokėjo net ardyti grindinį ir pan. O tam reikia šiokios tokios praktikos ir įrankių.

Sąmokslo teorijos: raudonplaukiai gali būti... ateivių palikuonys

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Egzistuoja sąmokslo teorija, teigianti, kad raudonus plaukus turintys žmonės yra žmonių ir ateivių hibridai. Rimto mokslinio pagrindo tokiam įsitikinimui kaip ir nėra, tačiau teorijos šalininkai visgi nurodo kai kuriuos požymius. Pavyzdžiui, istoriškai žinomas faktas, kad nemažai Europą valdžiusių karalių ir imperatorių buvo raudonplaukiai, kai tuo tarpu procentinė raudonplaukių dalis populiacijoje visada buvo labai maža. Kad ir kaip keistai skambėtų, šios spalvos plaukus turintys žmonės turi ir kai kurių biologinių skirtumų, ne tik susijusių su išvaizda. Raudonplaukės moterys labiau linkusios kraujuoti. Dėl šios priežasties kai gimdo raudonplaukės, gydytojai imasi papildomų medicininių priemonių galimam kraujavimui sustabdyti. Raudonplaukiai ant savo galvos taip pat turi mažiausią plaukų kiekį - 90000, lyginant su 140000 pas blondinus ir rudaplaukius. Be to, liaudyje neretai galima išgirsti legendų apie neįprastą seksualinį raudonplaukių pajėgumą. Istorija šį faktą linkusi paremti, nes seksualiausi istorijoje asmenys (tiek vyrai, tiek moterys) buvo raudonplaukiai. Yra ir kiek kitokios statistikos. Pasaulyje raudonplaukių skaičius sparčiai mažėja, ir šiuo metu jie sudaro mažiau nei 2% visos populiacijos. Kai kurių genetikos mokslininkų teigimu, raudonplaukiai, kurių plaukų spalva (pagal mokslinę teoriją) susiformavo dėl Europoje prieš tūkstančius metų įvykusios mutacijos, gali visai išnykti po maždaug vieno šimtmečio. Kiek ši teorija tikėtina, lieka spręsti tik jums patiems.

Sąmokslo teorijų kerai

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Pradžioje buvo Įvykis, bet tikslių žinių apie jį turėta šykščiai. Vienas prisiminė, kad Įvykis nutiko gana keistomis aplinkybėmis, antrajam dingtelėjo, kad atsitiktinai tokios aplinkybės nesupuola, trečiasis suskubo pareikšti žinąs, kiek visa tai kainavo ir kam galėjo būti naudinga. Kiekvienas stengėsi Įvykį nutapyti kuo ryškiau ir paveikiau, kol galiausia, patekęs tarp argumentų kūjo ir įkaitusio vaizduotės priekalo, Įvykis virto sąmokslo teorija. Sąmokslo teorijos terminu vadinami mėginimai kokį nors ypatingą politinį, socialinį ar istorinį įvykį arba jų virtinę paaiškinti slaptu užkulisiniu įtakingų asmenų ar organizacijų susitarimu veikiausia tokie pat seni kaip ir žmonija. Tyrinėjantieji šį reiškinį pastebi, kad nors didelei daliai tokių teorijų trūksta realaus pagrindo, norinčiųjų tikėti jomis nemažėja. Dėl to kaltas galingas emocinis sąmokslo teorijų užtaisas, sukuriamas įrodymų stokojančius įvykių epizodus užpildant savaip parinktais argumentais, tingumas ar nesugebėjimas ieškoti kitokių galimų aiškinimo versijų ir galybė kitų, ne mažiau žmogiškų veiksnių, pradedant siekiu suversti visą atsakomybę už padarinius kitiems ir baigiant noru tikėti, kad nepaprasti dalykai nutinka tik dėl ypatingų priežasčių. Sąmokslo teorijų aukso amžiumi neabejotinai tapo praėjęs šimtmetis. Ko verti vien XX a. pradžioje Rusijoje pasirodę antisemitiniai Siono išminčių protokolai, aprašantys tariamus žydų planus užvaldyti pasaulį.

Akademiniai pasauliai, sąmokslo teorijos ir autoritarizmas

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

Neblėstantys universitetų skandalai ir jų interpretacijos į paviršių iškėlė tai, apie ką iki šiol Lietuvoje mažai viešai diskutuota - akademinės bendruomenės nevienalytiškumą, vertybinius skirtumus. Žiniasklaidoje pateiktas kiekvienas akademinis skandalas yra gyvai aptarinėjamas analitiniuose straipsniuose, gausiuose internetiniuose komentaruose, esamų ir buvusių studentų, dėstytojų dialoguose. Akivaizdu, kad akademinis pasaulis yra sukrėstas, išmuštas iš sąlygiškai stabilios, ramios ir pastovios būsenos. Tokios sistemų būsenos tampa socialinių tyrinėtojų dėmesio objektu, nes būtent sukrėtimai, pokyčiai atskleidžia realias sistemų savybes, išryškina iki tol užslopintas ir nespręstas įtampas bei konfliktus. Būtent tada yra palankus metas analizuoti sistemas. Vis dėlto nereikia atlikti gilios diskurso analizės, kad pamatytum kelių nesusisiekiančių, atskirų akademinių pasaulių Lietuvoje koegzistavimą. Kas gi tie pasauliai, kokie jų požymiai, koks jų tapatumas? Čia pravartu stabtelėti ir trumpai prisiminti žinojimo sociologijos ir fenomenologijos vartojamą pasaulio sąvoką. Dar E. Husserlis pasauliu vadino natūraliąją nuostatą, t. y. manymą, kad pasaulis yra tai, ką aš manau juo esant. Jei pasaulis yra žmogaus suvokimas, vadinasi, jis yra subjektyvus. Anot socialinių mokslų filosofo A. Schutzo, pasaulis yra ne kas kita kaip subjektyvios kasdienio gyvenimo interpretacijos, prasmės, reprezentacijos ir veiksmų motyvai.

Apie "sąmokslo teorijas"

pagal
Print
Teksto dydis: +1, +2, normalus

20 a. būta pačių įvairiausių sąmokslų ir sąmokslo teorijų. Ko verti vien gerai žinomi ir istorikų ištyrinėti komunistinis ir fašistinis sąmokslai. Tačiau šiame įraše mus domina ne konkretūs sąmokslai ir sąmokslo teorijos, bet bandymas pasiaiškinti, kas tai yra iš principo ir kokie yra svarbesni šio socialinio reiškinio bruožai. Pirmiausiai apibrėžkime, kas tai yra sąmokslas, kas šiuo žodžiu įvardijama ir kodėl informacija apie kai kuriuos sąmokslus vadinama "teorija", taip siekiant išslaptintą informaciją sumenkinti. Sąmokslas yra grupės asmenų slaptas susitarimas kokiam nors neteisėtam veiksmui, siekiant pažeidžiant įstatymus pasiekti kokį nors tikslą, žalinga plačiajai visuomenei ir demokratinei valstybei. Istorijos eigoje, dažniausias sąmokslo tikslas būdavo neteisėtai užgrobti valdžia arba užvaldyti žmones. Be valdžios dar gali pasitaikyti sąmokslų susijusių su turto užvaldymu neteisėtu būdu. Taip pat galima paminėti ir pseudomokslinius sąmokslus prieš tam tikrus socialinius sluoksnius, pavyzdžiui, eugenika. Kada sakoma, kad sąmokslas yra tik "teorija"? Akivaizdu, kad tada kai nėra akivaizdžių įrodymų, bet disponuojama tik tam tikrų ženklų ir požymių analize ir logiškai išprotaujama, kad kokia nors grupė slapta gali siekti neteisėtų tikslų. Aišku, čia yra įvairių variantų ir galimybių užsiimti manipuliacijomis, apie kurias pakalbėsime toliau. Matome, kad sąmokslo teorijos atsiranda įvairių grupių ar net sluoksnių santykiuose.