| |

Greitasis kreditas – lyg sutartis su velniu

Greitųjų kreditų rinka per kelerius pastaruosius metus plėtėsi neįtikėtinai sparčiais tempais. Kelias minutes pabendravus internetu ar net susisiekus trumposiomis žinutėmis (SMS), galima be didelių problemų net vidury nakties gauti nuo keliasdešimties iki keliolikos tūkstančių litų paskolą. Per ekonomikos krizę į fi nansinę duobę patekę gyventojai dažnai nepagalvoja apie pasekmes. Apskaičiavus šių kreditų palūkanų normą dažnam praeitų bet koks noras skolintis. Vidutinės metinės palūkanos čia siekia 400 procentų (kai kuriose įmonėse – net 800 proc.), o delspinigiai – nuo 300 iki 700 proc. Vilnietis Andrius R. 2009-ųjų pradžioje iš kredito bendrovės paėmė 700 Lt paskolą, bet netekęs darbo negalėjo laiku jos grąžinti. „Delspinigiai ėmė augti kaip ant mielių. Nežinodamas, ką daryti, skolinausi iš vienų greitųjų kreditų bendrovių, kad galėčiau grąžinti skolas kitoms. Taip patekau į užburtą ratą iš kurio išėjimo nebebuvo”, – pasakojo Andrius. Iš greitųjų kreditų bendrovių paimtus pinigus jis naudojo tik kitų bendrovių skoloms grąžinti. Nė litas nebuvo išleistas kitur. Per šį laikotarpį šioms bendrovėms jis jau sumokėjo 6 450 Lt ir liko dar skolingas 3 800 Lt. Andrius teigia, kad geriau būtų skolinęsis iš mafi jos. Tokių istorijų ne viena. Seimo narės Agnės Zuokienės teigimu, Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje nereglamentuota greitųjų vartojimo kreditų rinka.

| | |

Tamplieriai padavė į teismą Popiežių Benediktą XVI

Ispanijos tamplieriai padavė į teismą Popiežių Benediktą XVI, praneša informacinė agentūra EFE. Asociacijos „Nepriklausomas Kristaus šventovės ordinas” (OSTC) nariai save laiko tikraisiais viduramžių tamplierių ordino pasekėjais ir paveldėtojais. Viduramžiais tamplierių ordinas buvo sunaikintas Popiežiaus Klemenso V sprendimu. Šių dienų tamplieriai teismo prašo pripažinti ordino sunaikinimą neteisėtu. Šio ordino nariai 1307 metais buvo apkaltinti eretiškumu, o spaudžiant tuometiniam Prancūzijos karaliui Pilypui IV, Popiežius Klemensas nusprendė likviduoti tamplierius. Be kita ko, asociacija reikalauja sugrąžinti Tamplierių ordinui anksčiau priklausiusį turtą, kuris 2008 metų kainomis siekia 100 milijardų eurų. Tai maždaug tokia pinigų suma, kuriai surinkti į Lietuvos biudžetą reikėtų ne mažiau kaip 13 metų. OSTC tamplieriai teigia, kad jie nesiekia Katalikų Bažnyčios bankroto. Ispanijoje oficialiai registruotam „Nepriklausomam ordinui”, kuris laikomas tamplierių ordino teisių perėmėju, priklausė apie 9 tūkst. ūkių. Be kita ko, viduramžių riteriams atsiskyrėliams priklausė ir nemažai dirbamų žemių, vynuogynų, malūnų, prekybos įmonių ir uostų.

|

Pirkėjas pasipiktino maksimalia kaina

Sausio pabaigoje į redakciją kreipėsi kaunietis Stasys Stasiūnas, su savimi atsinešęs dvi pakuotes “Valstiečių dešrelių” ir kvitą. Vyriškis apsipirko “Maximoje”. Už abi dešrelių pakuotes S.Stasiūnas turėjo sumokėti puspenkto lito, tačiau teko pakloti 8,68 Lt. “Kai kvitą parodžiau pardavėjai, ji norėjo išplėšti jį iš rankų, – pasakojo S.Stasiūnas. – Atėjau pas jus, tegu žmonės žino, su kokia neteisybe jie gali susidurti”. S.Stasiūnas pasakojo, kad administratorė Irena pripažino įvykusią klaidą. Su neteisybe susidūręs S.Stasiūnas pridūrė, kad “klaidos” “Maximoje” kartojasi nuo prekybos centro atidarymo dienos. Paklaustas, kaip mano, kodėl pardavėjos apgaudinėja pirkėjus, S.Stasiūnas svarstė, kad taip vyksta tikriausiai dėl per mažų jų atlyginimų. “Pardavėjų kaita prekybos centruose labai didelė”, – pastebėjo jis. Įmonei vadovaujantis vyriškis sakė, kad dauguma pirkėjų tiesiog nepastebi įvykusios apgaulės, todėl siūlo atidžiai patikrinti kvitą, kuris gaunamas kasoje sumokėjus pinigus. “Derėtų atkreipti ypatingą dėmesį į sveriamas prekes. Kai žmonės apsipirkinėja vežimais, jie daug ko nepamato”, – įsitikinęs ponas Stasys. Jis taip pat nežino, kodėl prie kiekvienos kasos, pavyzdžiui, mėsos skyriuje yra vadinamasis klaidų lapas. “Kasininkė iš pradžių įmuša kainą į kasą, bet vėliau šiuos pinigus lyg “išima” ir atliktą veiksmą traktuoja kaip klaidą”.

|

Aplaidumo kaina – prarasti paupiai ir paežerės

Politikų neapdairumas nulėmė, kad vaizdingiausios Nemuno pakrantės, net kartu su archeologiniais paminklais, atsidūrė privačiose rankose. 1998 metais įgyvendindamos Vyriausybės nutarimą tik kai kurios savivaldybės apskričių viršininkų administracijoms pateikė negrąžintinų upių ir ežerų pakrančių sąrašus. Generalinė prokuratūra raginama pradėti plataus masto tyrimą. Kauno apygardos prokuratūra kartu su Kauno rajono apylinkės prokuratūra baigia narplioti galimo viešojo intereso pažeidimo istoriją atkuriant nuosavybės teises Vilkijos ir Kulautuvos seniūnijose. Tyrimą prokurorai pradėjo po “Kauno dienos” publikacijos. Joje rašyta, kad daugiau nei 96 proc. didžiausios Lietuvos upės Nemuno pakrančių buvo išdalyta. “Tyrimas bus baigtas po poros savaičių ir kartu su Kauno rajono apylinkės prokuratūra spręsime, ar pradėti ikiteisminį tyrimą”, – sako Kauno apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyrius vyriausiasis prokuroras Haroldas Urbonavičius. Prokurorams kelia abejonių, ar teisėtai vienai pilietei buvo perkelta žemė iš Garliavos į panemunę. Moteriai buvo suteikti keturi žemės ūkio paskirties sklypai nuo 0,9 iki 14 hektarų. Siaura ir per kelis kilometrus nutįsusi žemės juosta grąžinta tik 5 metrai nuo Nemuno kranto. Bubių kadastrinėje vietovėje moteriai buvo suformuoti gerokai didesni sklypai už tą plotą, į kurį ji pretendavo Garliavoje.